- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- 1-195-297/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54199-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Civilinis ieškovas
- V. J.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Regina Šeperienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, neteistas, įregistravęs individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. K. 2015 m. rugsėjo 22 d. apie 10.50 val. viešoje vietoje –Alytaus autobusų stoties perone Alytuje, Naujoji g. 17K, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia prikibo prie V. J., sudavė jam vieną smūgį ranka į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė į koloną, tada sudavė dar vieną smūgį ranka į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam V. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis R. K. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad asmeniškai nepažinojo nukentėjusiojo V. J., bet žinojo jį iš matymo, nes nukentėjusysis dirbo vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini), todėl dažnai matydavo jį Alytaus autobusų stotyje, kur kaltinamasis stovėdavo su savo taksi automobiliu ir laukdavo keleivių. 2015 m. rugsėjo mėn. V. J. galimai nugirdo kaltinamojo ir jo sesers privatų pokalbį, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojai neišduoda keleiviams talonėlių, ir apie tai jis galėjo papasakoti kitiems vairuotojams. Dėl šių paskalų nukentėjo kaltinamojo sesuo, nes ji gyvena kaime ir į Alytaus miestą važiuodavo UAB (duomenys neskelbtini) autobusiukais, o po to, kai V. J. galimai paskleidė gandus, vairuotojai nebesustodavo ir nepaveždavo kaltinamojo sesers. Dėl tokio V. J. elgesio kaltinamasis labai pyko ir kai rugsėjo 22 d. jis pamatė V. J. autobusų stoties perone, besikalbantį su kitais autobusų vairuotojais, kaltinamasis, praeidamas pro juos, paklausė V. J., kodėl jis skleidžia paskalas. Galėjo pasakyti jo adresu necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius. V. J. taip pat atsikirto jam necenzūriniais žodžiais, o tai dar labiau supykdė kaltinamąjį ir jis, pasidėjęs krepšį savo taksi automobilyje, grįžo prie V. J. ir nieko nesakęs vieną kartą sudavė kumščiu jam į veidą. Nuo jo smūgio V. J. atsitrenkė į šalia buvusią koloną, o paskui spyrė kaltinamajam į pilvą. Tada kaltinamasis antrą kartą trenkė jam kumščiu į veidą ir nuėjo į savo automobilį. Matė, kad V. J. kraujavo iš nosies. Taip pasielgė iš pykčio. Konfliktą matė autobusų stoties perone buvę keleiviai, kurie laukė autobusų, taip pat ir autobusų vairuotojai. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, jiems kaltinamasis prisipažino sudavęs smūgius V. J.. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. K. kaltę taip pat visiškai pripažino ir davė analogiškus parodymus (b. l. 52-53, 57-58).
Kaltinamajam R. K. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant BPK 273 str. nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Iš V. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2015-09-22 V. J. kreipėsi į policiją, pranešdamas apie tai, kad Alytaus autobusų stotyje jį užpuolė ir sumušė taksi vairuotojas (b. l. 8).
2015-09-29 įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – Alytaus autobusų stotis, esanti Alytuje, Naujoji 17 K; apžiūrint įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 10-13).
N. V. J., apklaustas liudytoju bylos ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo mėn. taksi vairuotojas R. K. jam pasakė, kad firmos (duomenys neskelbtini) vairuotojai neduoda keleiviams bilietų. V. J. į tai atsakė, kad jis pasikalbės su vairuotojais. Kitą dieną apie 10.45 val. Alytaus autobusų stoties perone V. J. kalbantis su kitais vairuotojais, pro šalį praeidamas R. K. jam papriekaištavo, kad jis „loja į visas puses“, t. y. kad jis skleidžia paskalas, dar išvadino V. J. necenzūriniais žodžiais ir nuėjo prie savo automobilio, bet po 5 min. R. K. sugrįžo ir, nieko nesakęs, sudavė ranka jam vieną smūgį į veidą, nuo smūgio jis atsitrenkė į šalia buvusią koloną ir susimušė dešinę alkūnę. Iš karto po to R. K. sudavė ir antrą smūgį ranka į veidą, po ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Konfliktą matė keleiviai, kurie stoties perone laukė autobusų. Tarp keleivių kilo sąmyšis, žmonės buvo šokiruoti tokio taksi vairuotojo elgesio, kažkas šaukė kviesti policiją. V. J. nuėjo į administracines patalpas ir iškvietė policijos pareigūnus. Apie 11.05 val. atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino sužalojimo aplinkybes, vėliau parašė policijai pareiškimą. Dėl šio įvykio turtinė žala nepadaryta, tačiau padaryta moralinė žala (b. l. 21-24, 25-26, 27-28).
Liudytoju apklaustas B. L., dirbantis taksi vairuotoju, parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. viduryje, prieš pietus, buvo autobusų stotyje, stoties perone kalbėjosi su autobusų vairuotojais. Pamatė, kaip taksi vairuotojas R. K. priėjo prie vairuotojo V. J. ir jam pasakė „tai jau prisilojai“, t. y. prisikalbėjai. V. J. atsakė, kad jis nieko nekalbėjo. R. K. nuėjo iki savo taksi automobilio, o po kelių minučių sugrįžo prie V. J. ir kirto kumščiu vieną smūgį į veidą, nuo smūgio V. J. atsitrenkė į koloną. Tada R. K. antrą kartą sudavė jam į veidą ir nuėjo. V. J. iš nosies pasirodė kraujas, jis nuėjo į tarnybines patalpas. Tuo metu perone stovėjo daug keleivių, kurie laukė autobuso ir buvo nustebę, kad vyksta konfliktas tarp vairuotojų, žmonės buvo šokiruoti, pradėjo kalbėti, kad reikia kviesti policiją. Viso konflikto metu V. J. smūgių atgal R. K. nesudavė (b. l. 33-34, 36-37).
Liudytoja A. S. B., apklausta bylos ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Alytaus autobusų stoties pastato viduje, laukiamajame, ji prekiauja spauda ir pro langą gerai mato, kas vyksta stoties perone. 2015 m. rugsėjo mėn. viduryje ji pastebėjo, kaip prie perone stovinčių autobusų vairuotojų priėjo iš matymo pažįstamas taksi vairuotojas R. K.. Netrukus ji išgirdo R. K. garsiai šaukiantį ant kito vairuotojo V., R. K. vadino jį žodžiais „pederastas, gaidys“. Konfliktas truko apie minutę, po to R. K. nuėjo, tačiau neužilgo jis vėl sugrįžo prie V. ir nieko nesakęs sudavė jam vieną smūgį ranką į veidą, nuo smūgio V. atsitrenkė į koloną. Tada R. K. antrą kartą sudavė ranka jam į veidą ir nuėjo. Tuo metu lauke buvo nemažai keleivių, kurie matė visą šį įvykį, prasidėjo sumaištis, kažkas sakė, kad reikia kviesti policiją. V. jokių smūgių R. K. nesudavė, buvo pasimetęs, gal nesitikėjo tokio jo elgesio (b. l. 38-40, 42-43).
Liudytoju apklaustas Ž. Z., dirbantis Alytaus apskrities VPK, parodė, kad 2015-09-22 10.50 val. policijos budėtojo nurodymu nuvyko į Alytaus autobusų stotį dėl įvykusio konflikto tarp vairuotojų. Ten rado sumuštą vyriškį, prisistačiusį V. J., jam iš nosies bėgo kraujas. V. J. pasakė, kad jį sumušė R. K. (b. l. 45-46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 991/15 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam V. J. buvo padaryti kūno sužalojimai: kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies vokų srityje ir dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai nosies dešinėje pusėje ir dešinėje alkūnėje; sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje, veikiant galvą ir dešinę ranką kietais bukais žalojančiais daiktais; galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 18-19).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo R. K. kaltei pagrįsti. Kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiojo V. J. parodymais, specialisto išvada, liudytojų B. L., A. S. B. parodymais, tyrimo veiksmų protokolais nustatyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. viešoje vietoje – autobusų stoties perone, ten buvusių keleivių ir autobusų vairuotojų akivaizdoje, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, keliamų asmeniui viešoje vietoje, tyčia įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamojo įžūlus elgesys viešoje vietoje pasireiškė fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį V. J.. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų – dviejų smūgių sudavimo rankomis V. J. į galvos sritį, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis aiškino, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį V. J. dėl asmeninių paskatų, nes pyko ant nukentėjusiojo dėl jo neva paskleistų apkalbų, tačiau kaltinamasis santykius su nukentėjusiuoju aiškinosi viešoje vietoje ir dėl jo veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kadangi autobusų stoties perone buvę ir konfliktą stebėję aplinkiniai žmonės buvo šokiruoti kaltinamojo įžūlumo, pasijuto pažeminti dėl tokio kaltinamojo elementarių bendravimo normų nepaisymo. Kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą ir bendrais bruožais numatė, kad dėl jo veiksmų gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamasis bylos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiojo V. J. ir savo noru atlygino jam padarytą neturtinę žalą.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. J. buvo pareiškęs byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš R. K. 1500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 30-31). Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų jautė fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, nukentėjusysis buvo pažemintas visuomenės ir kolegų akyse, viešai išvadintas necenzūriniais žodžiais. Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusysis V. J. sumažino ieškinio reikalavimą ir po to, kai kaltinamasis savanoriškai atlygino 500 Eur, nukentėjusysis pareiškė, kad žala jam yra atlyginta, jis daugiau pretenzijų kaltinamajam neturi, jie susitaikė. Nukentėjusysis pateikė teismui rašytinį prašymą dėl kaltinamojo R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir baudžiamosios bylos nutraukimo.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis R. K. padarė nesunkų nusikaltimą. Jis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo V. J., savo noru atlygino jam padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. J. teisme patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, žala jam atlyginta ir jis nebeturi kaltinamajam jokių pretenzijų. Teismui pateiktas nukentėjusiojo V. J. rašytinis prašymas dėl bylos nutraukimo patvirtina, kad kaltinamasis atlygino V. J. nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą. R. K. teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 65), nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 66). Kaltinamasis vykdo individualią veiklą, dirba taksi vairuotoju. Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis R. K. padarė išvadas ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pripažintina, kad yra visos sąlygos BK 38 str. pagrindu atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. J. pareiškus, kad neturtinė žala jam yra visiškai atlyginta, jis pretenzijų kaltinamajam neturi, procesas dėl V. J. civilinio ieškinio nutrauktinas, ieškovui atsisakius ieškinio ir teismui priėmus ieškinio atsisakymą (BPK 113 str. 2 d., CPK 293 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nutraukti procesą dėl V. J. civilinio ieškinio.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas,
2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.