Kauno apygardos teismo nutartis

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria netenkintas M. P. atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos S. A. 2023 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. nubaustas už tai, kad 2023 m. sausio 16 d. 07.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,09 promilių lengvas girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl ko jam buvo paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 15 (penkiolikai) mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundas netenkintinas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vengė apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojo iki patikrinimo. Šis administracinis nusižengimas vairuotojui užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje, be kita ko, įtvirtina, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

8. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. P. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, žiemos metu, kuomet vairavimo sąlygos yra sudėtingesnės nei įprastai, kai jam nustatytas didesnis nei 0,41 promilių neblaivumas, t. y. įvertinus paklaidą jam nustatytas 1,07 promilių girtumas. Neabejotina, kad tokiu savo elgesiu jis kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui. Visų pirma nesutiktina su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo argumentu, kad M. P. nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo leistina alkoholio koncentracija kraujyje, atkreipiant dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens etilo alkoholio koncentracija kraujyje leistiną normą viršijo daugiau nei du kartus. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. P. prieš sėsdamas vairuoti automobilį jautėsi gerai, tačiau apygardos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, priimdamas sprendimą vairuoti transporto priemonę, privalėjo suvokti galinčią kilti riziką, t. y. turėjo atsižvelgti, kad alkoholinius gėrimus vartojo nagrinėjamo įvykio išvakarėse ir atitinkamai turėjo įvertinti vairavimo galimybes kitos dienos pirmoje pusėje. Tai, kad apeliantas išvakarėse vartojęs alkoholį kitos dienos ankstų rytą – 07.45 val., priėmė sprendimą vairuoti automobilį, rodo, jog M. P. elgėsi neatsakingai ir dėl to padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

12. Be kita ko, matyti, kad pirmojo neblaivumo patikrinimo metu – 07.46 val., M. P. buvo nustatytas 1,09 promilių neblaivumas, tuo tarpu antrojo patikrinimo metu – 08.02 val., jam buvo nustatytas jau didėjantis – 1,13 promilių neblaivumas (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 11). Taigi, įvertinus tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui po pirmojo neblaivumo patikrinimo etilo alkoholio kiekis kraujyje ne mažėjo, o didėjo, abejotinais laikytini apeliantų skunde nurodomi argumentai, jog M. P. iš tiesų jautėsi gerai ir galintis vairuoti transporto priemonę. Taip pat pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnams sustabdžius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilį vykdant neblaivių vairuotojų kontrolę, policijos pareigūnai jautė nuo vairuotojo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, tuo tarpu patikrinus M. P. bekontakčiu alkoholio matuokliu, jis parodė teigiamą rezultatą (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 12). Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas negali sutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentu, kad M. P. šį administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo.

13. Apelianto atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje liko tinkamai neįvertinta M. P. asmenybė, jo šeiminė padėtis ir darbo santykiai, tačiau aukštesnės instancijos teismas negali sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas įvertino ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, egzistavimą ir tai, kad jis sumokėjo dalį už šį administracinį nusižengimą jam paskirtos baudos, be to, atkreipė dėmesį ir į tai, kad M. P. yra vertinamas sporto bendruomenėje, dirba pedagoginį darbą keliose mokymo įstaigose bei gauna legalias pajamas, kurių pagrindu yra išlaikoma jo šeima. Visgi, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad visos šios teigiamai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančios aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad paskirtos nuobaudos dydis bei administracinio poveikio priemonės terminas šiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir sušvelninant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės dydį bei terminą. Be to, apeliantas ir jo atstovas apygardos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurie dar būtų neįvertinti apylinkės teismo.

14. Apygardos teismo įsitikinimu, M. P., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiek darbinėje, teik kasdienėje veikloje, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti. Be kita ko, skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemone siekiama nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, o tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucija paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, t. y. 800 Eur, tuo tarpu administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones terminas buvo nustatytas net mažesnis nei vidurkis (8 mėnesiai), o draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminas (15 mėnesių) parinktas lygus šios administracinio poveikio priemonės vidurkiui.

15. Priešingos išvados nei padarė apylinkės teismas, apygardos teismui neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje nėra baustas už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą, o jo padaryti ankstesni administraciniai nusižengimai nebuvo šiurkštūs ir šio nusižengimo padarymo metu skirtos nuobaudos jau negaliojo. Pritartina skundžiamoje nutartyje nurodytam motyvui, kad nors M. P. yra sumokėjęs paskirtas baudas už ankstesnius administracinius nusižengimus, tačiau jis negali būti apibūdinamas kaip nepriekaištingai KET besilaikantis asmuo. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpiu M. P. administracine tvarka baustas septyniolika kartų, iš kurių didžioji dalis administracinių nusižengimų yra už nustatyto leistino greičio viršijimą, taip pat už automobilio pastatymą tai draudžiančioje vietoje, sankryžos pravažiavimą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir kt. (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 22–33). Be to, nors paskirtąsias baudas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir buvo sumokėjęs, tačiau aštuonios iš jų vis dar galiojo administracinio nusižengimo padarymo metu, įvertinus tai, kad paskirta nuobauda galioja vienerius metus šį terminą skaičiuojant nuo jos įvykdymo dienos.

16. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad M. P. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežta, o priešingai proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, todėl spręstina, kad apylinkės teismas, padarė teisingą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 4 straipsnio 6 dalies nuostatomis, švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

17. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas M. P. atstovo advokato Nerijaus Strazdo skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl M. P. atstovo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.