Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. birželio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį – 23 MGL (2990 Lt) bauda;

2) 2011 m. kovo 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2010 m. birželio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 23 MGL (2990 litų) bauda;

3) 2011 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, iš dalies sudedant bausmes ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 23 MGL (2990 Lt) bauda;

4) 2014 m. liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta viešųjų darbų bausmė 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Bausmė atlikta,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Ž. 2025 m. sausio 6 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia peiliu įdūrė vieną kartą savo šeimos nariui – broliui E. Ž. į nugarą, taip padarė durtinę pjautinę odos – paodžio žaizdą dešinėje nugaros pusėje, kas sukėlė nukentėjusiajam E. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltu visiškai prisipažino. Paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl visko tiksliai neprisimena. Viskas įvyko mamos bute, kuriame buvo tuo metu jis pats, brolis, kurį sužalojo, ir mama, kuri buvo kitame kambaryje. Grįžo namo neblaivus ir konfliktas įvyko virtuvėje, kai užėjo ten brolis E. Ž. ir pradėjo prie jo kabinėtis žodžiais. Jis tuo metu valgė ir ten buvo peilis. Kaip tiksliai dūrė broliui su tuo peiliu neatsimena, tiesiog paėmė ir dūrė. Peilis ten buvo paprastas, virtuvinis. Iš karto po to išėjo iš namų, o peilį išmetė lauke pievoje prie dvylika aukščio namo. Kai grįžo namo, ten jau buvo policija, kurią iškvietė turbūt mama. Mano, kad jeigu įvykio metu būtų buvęs blaivus ir brolis pats nebūtų prie jo pradėjęs kabinėtis, tai konflikto nebūtų buvę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. Ž. kaltė be paties kaltinamojo parodymų yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad įvykio metu kartu su kaltinamuoju broliu buvo neblaivūs. Brolis jau buvo virtuvėje, kai jis ten atėjo. Atėjęs pradėjo brolį D. Ž. vadinti necenzūriniais žodžiais, dar jį pastūmė. Po tokio apsižodžiavimo brolis jį ir puolė su peiliu. Iš karto po to pajuto karštį nugaroje, paties smūgio peiliu momento nematė. Po to atvyko greitoji ir policija. Mano, kad konfliktas įvyko dėl alkoholio. Ateityje tokių konfliktų turėtų nebūti, nes po įvykio abu su broliu nebevartoja alkoholio. Su broliu jau susitaikė, žalos nepatyrė ir pretenzijų jam nereiškia.

2025 m. sausio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrė E. Ž.. Smurtas pasireiškė broliui D. Ž. peiliu įdūrus ir taip sužalojus nukentėjusįjį. D. Ž. buvo akivaizdžiai neblaivus, neblaivumą tikrintis atsisakė. (b. l. 43-46).

2025 m. vasario 19 d. apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė G. Ž., kuomet paskambino, kad iškviesti pagalbą, nes jos abu sūnūs mušasi (b. l. 89-91).

2025 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Antrojo namo aukšto bendro naudojimo koridoriuje pasukus į kairę, matomos rudos spalvos, galimai kraujo dėmės, paėjus iki galo dešinėje pusėje matomose rudos spalvos durys, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą tiesiai priešais ant žemės matomos rudos spalvos, galimai kraujo dėmės (b. l. 17-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 60/2025(02) nurodyta, kad E. Ž. nustatyta durtinė pjautinė odos - paodžio žaizda dešinėje nugaros pusėje padaryta vienu smūgiu (poveikiu) aštriabriauniu peilio tipo įrankiu. Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes pilnai sugis per ilgesnį bei dešimties parų laikotarpi. Odos įbrėžimas kairės plaštakos ketvirto piršto delniniame paviršiuje išsivystė nuo vieno slystančio poveikio aštrią briauną turinčiu daiktu ir vertinant atskirai yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, atsitrenkiant į kietą paviršių. Durtinė pjautinė žaizda dešinėje nugaros pusėje galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Odos įbrėžimas kairės plaštakos IV piršto delniniame paviršiuje, sprendžiant pagal išreikštus gijimo požymius, padarytas anksčiau – maždaug 5-7 paros iki tiriamojo apžiūros. E. Ž. kūne visi konstatuoti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl durtinės pjautinės žaizdos. Dėl patirtų sužalojimų E. Ž. galėjo jausti fizinį skausmą net ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - med. dokumentacijoje nurodyta –,„silpnas skausmas“ (b. l. 58-60).

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis D. Ž. būdamas neblaivus, panaudodamas prieš brolį E. Ž. fizinį smurtą, tai yra konflikto metu peiliu jam įdurdamas į nugarą, sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą, bet nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo brolį sužalojo konflikto metu, dūrė peiliu broliui į nugarą, kai šis buvo nusisukęs, pas rodo, jog tokie kaltinamojo veiksmai nebuvo gynybinio pobūdžio, o buvo su aiškiai išreikštu tikslu nukentėjusiajam nematant jį sužaloti. Vien tik duriančio pjaunančio įrankio – peilio panaudojimas smogiant juo į nugarą patvirtina tiesioginę tyčią sužaloti. Tai rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusistatęs prieš savo šeimos narį brolį ir tai patvirtina, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymą) patvirtina nukentėjusiojo parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, objektyviai juos įrodo specialisto išvada, patvirtinanti sveikatos sutrikdymo mastą – nesunkus sveikatos sutrikdymas, veikos padarymo galimą laiką ir mechanizmą, kuris atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti (nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) aplinkybė ir dvi jo atsakomybę lengvinančios (kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą) aplinkybės.

Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį D. Ž. pripažinti kaltu, padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi, žalos iš jo nereikalauja ir civilinio ieškinio nereiškia, su juo susitaikė, o kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Civilinis ieškovas byloje – Valstybinė ligonių kasa, kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 168,17 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymui patirtų išlaidų atlyginimo, raštu patvirtino, kad kaltinamasis D. Ž. 2025 m. kovo 5 d. visiškai atligino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 168,17 Eur žalą, ir nurodė, kad atsisako pareikšto civilinio ieškinio.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis anksčiau buvo teistas paskutinį kartą 2014 m., bet paskirta bausmė jau atlikta, teistumas išnykęs, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą jam susitaikius su nukentėjusiuoju E. Ž. baudžiamąją bylą nutraukiant.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą jam susitaikius su nukentėjusiuoju E. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktais, 72² straipsniu, 72? straipsniu, 73 straipsniu, paskirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, nustatant šių baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo terminą – per 8 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 168, 17 Eur civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutraukti, gavus pranešimą apie padarytos žalos visišką atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Panaikinti D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti D. Ž., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktinį įrodymą – DVD diską su Bendrojo pagalbos centro pateiktu skambučio garso įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.