Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. O. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas ir preliminarus sprendimas panaikintas civilinėje byloje Nr. 2-65-01/2006 pagal ieškovės B. O. D. ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

teismas nepagrįstai nusprendė, kad pinigai mirusiam K. L. pagal pasirašytus paskolos raštelius iš tikrųjų perduoti nebuvo. CK 6.875 straipsnio pirmojoje dalyje yra nurodoma, jog aplinkybes, įrodančias, jog pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti, privalo įrodyti ne paskolos davėja (ieškovė), bet paskolos gavėjas. CK 6.875 straipsnio trečiojoje dalyje taip pat nurodoma, kad būtina įrodyti pinigų neperdavimo faktą. Tuo tarpu skundžiamame sprendime teismas nurodo, kad reikia įrodyti pinigų perdavimo faktą, tokiu būdu įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkelia ieškovei;atsakovo teiginys, kad pinigai mirusiam K. L. faktiškai perduoti nebuvo, o paskolos rašteliai buvo surašyti tik tam, kad būtų galima pagrįsti Valstybinei mokesčių inspekcijai jo deklaruojamas pajamas, negali būti laikomas pakankamu įrodymu vien dėl to, kad atsakovas nėra paskolos sandorio šalis, kuri galėtų ginčyti paskolos sutartį. Be to, atsakovas nepalaikė artimų santykių su savo broliu K. L., todėl jam negalėjo būti žinomos minėto paskolos sandorio sudarymo aplinkybės;teismas nepagrįstai tiesioginius, leistinus įrodymus - paskolos raštelius - atmetė, vadovaudamasis vien netiesioginiais įrodymais, nepakankamais pagrįsti teismo sprendimui. Tai, jog ieškovė su mirusiu K. L. gyveno kaip žmona ir vyras, palaikė gerus santykius, negali būti pagrindas teigti, jog ieškovė negalėjo jam paskolinti pinigų. Ieškovė ir K. L. nebuvo sudarę santuokos, todėl savo turtinius santykius įformindavo įstatymo nustatytu būdu – sudarydami paskolos sutartis. Be to, iš 1999 m. liepos 16 d. paskolos raštelio matyti, jog ieškovė paskolino K. L. 22 000 Lt būtent tam, kad jis galėtų paskolinti iš viso 69 000 Lt K. S.;teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą pareikšti reikalavimus atsakovui – įpėdiniui, priėmusiam palikimą. Kauno rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 26 d. sprendimu K. L. pripažinus nežinia kur esančiu, Kauno rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 15 d. sprendimu ieškovė buvo paskirta jo turto nuolatine administratore. Ieškovė 2003 m. gegužės 5 d. sudarė turto apyrašą, kuriame taip pat buvo nurodytos su administruojamu turtu susijusios prievolės – ieškovės reikalavimai dėl 80 979,46 Lt ir 22 000 Lt skolos grąžinimo pagal pasirašytus skolos raštelius. Su šiuo turto apyrašu buvo supažindintas ir mirusio K. L. įpėdinis – atsakovas V. L. Taigi, ieškovės, kaip mirusio K. L. kreditorės, reikalavimai buvo žinomi atsakovui ir pareikšti nepraleidus 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos. Nors CK 4.245 straipsnio ketvirtojoje dalyje yra numatyta teisė ginčyti administratoriaus sudarytą turto apyrašą, atsakovas šia teise nepasinaudojo;teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovas, paduodamas notarui pareiškimą dėl mirusio K. L. palikimo priėmimo, pareiškė, jog jį priims pagal turto apyrašą. Palikimo priėmimą pagal apyrašą reglamentuoja CK 5.53 straipsnis, kuriame nurodyta, jog dėl apyrašo sudarymo į teismą turi kreiptis įpėdiniai arba palikėjo kreditoriai (CK 5.53 str. 2 ir 8 d.). Atsakovas vengė tai daryti, todėl ieškovė, kaip mirusiojo K. L. kreditorė, 2003 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, o 2004 m. sausio 5 d. teismas priėmė nutartį, kurios pagrindu 2004 m. sausio 26 d. antstolis sudarė mirusio K. L. turto apyrašą, kuriame taip pat buvo išvardintos palikėjo prievolės grąžinti ieškovei paskolintas pinigų sumas, iš viso – 102 979,46 Lt. Atsakovas priėmė palikimą pagal minėtą apyrašą ir dėl jo nepareiškė jokių pretenzijų;CK 5.63 straipsnyje ir 5.53 straipsnyje yra įtvirtintos tarpusavyje konkuruojančios normos, todėl, atsakovui priėmus palikimą pagal apyrašą, turėtų būti vadovaujamasi specialiąja norma – CK 5.53 straipsniu, kuriame yra be jokių išlygų nustatyta atsakovo prievolė, priėmus palikėjo turtą pagal apyrašą, atsakyti už palikėjo skolas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 102 979,46 Lt grindžia paskolos sutartimis, sudarytomis 1997 m. gruodžio 1 d. ir 1999 m. liepos 16 d. tarp jos ir K. L.

Iš 1997 m. gruodžio 1 d. paskolos sutarties turinio matyti, kad ieškovė K. L. paskolino 80 979 Lt 46 ct. Pinigų gavimo faktas patvirtintas paskolos gavėjo K. L. parašu (b. l. 13). Pagal 1999 m. liepos 16 d. sudarytą paskolos sutartį ieškovė K. L. paskolino 69 000 Lt. Pinigų gavimo faktą paskolos gavėjas K. L. taip pat patvirtino savo parašu (b. l. 141).

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje (CK 6.875 str.). Paskolos gavėjas pagal minėtas paskolos sutartis buvo K. L. Atsakovas V. L. yra paskolos gavėjo K. L. brolis, priėmęs palikimą po K. L. mirties ir kaip įpėdinis atsakingas už palikėjo skolas (CK 5.52 str.). Kaip jau buvo pasakyta, įstatymas numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu pinigų negavo, ar gavo mažiau. Tai reiškia, kad tokia paskolos sutartis, pagal kurią pinigai faktiškai nebuvo perduoti paskolos gavėjui, yra nuginčijama (CK 1.78 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pinigai pagal paskolos sutartis, sudarytas tarp ieškovės ir K. L., paskolos gavėjui K. L. nebuvo perduoti ir CK 6.875 str. 3 d. pagrindu pripažino, kad paskolos sutartys buvo nesudarytos. Teismas konstatavo ieškovės pareigą įrodyti pinigų paskolos gavėjui faktinį perdavimą, o ieškovei to neįrodžius, nustatė, kad pinigai paskolos gavėjui buvo neperduoti. Tačiau su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis negalima sutikti. Pirmiausia įstatymu yra nustatyta prievolė paskolos gavėjui, o ne davėjui, įrodyti aplinkybes, kad pinigai pagal sudarytą paskolos sutartį nebuvo perduoti (CK 6.875 str. 1 d.). Antra, ieškovė pinigų perdavimo faktą įrodė rašytiniais įrodymais, t. y. paskolos sutartimis, kuriose paskolos gavėjas K. L. savo parašu patvirtino, kad pinigus yra gavęs. CK 6.875 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos sutartis yra rašytinė, ginčyti ją tuo pagrindu, kad pinigai nebuvo gauti, remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atskirus įstatyme išvardintus atvejus. Tai reiškia, kad pinigų negavimo faktas turi būti įrodytas rašytiniais įrodymais (CPK 177 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybę, kad pinigai pagal paskolos sutartis nebuvo paskolos gavėjui perduoti, rėmėsi atsakovo ir jo atstovo paaiškinimais, kad paskolos sutartys buvo surašytos tik tam, kad K. L. deklaruoti pajamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie paaiškinimai yra paremti prielaidomis, o ta aplinkybė, kad ieškovė užpildė K. L. pajamų deklaraciją, nepatvirtina pinigų pagal paskolos sutartis negavimo. Kaip nurodė ieškovė, tą patvirtina ir atsakovas, ji su K. L. daugelį metų gyveno kartu, buvo geruose santykiuose, tačiau buvo nesusituokę. Byloje esanti medžiaga rodo, kad ieškovė su K. L. bendrai nekilnojamojo turto įsigijusi nebuvo. Todėl visiškai suprantamas ieškovės paaiškinimas, kad, sudarydama su K. L. paskolos sutartis, siekė apsidrausti nuo nenumatytų aplinkybių ateityje. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo neįtikina ieškovės argumentai, kodėl ji sudarė paskolos sutartis su K. L., su kuriuo daugelį metų gyveno kartu.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl netinkamai taikė materialinės teisės normą perkeldamas įrodinėjimo naštą ieškovei (paskolos davėjai). Todėl jo sprendimas, kad pinigai pagal 1997 m. gruodžio 1 d. ir 1999 m. liepos 16 d. paskolos sutartis iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui K. L. yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Antras argumentas, kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą, yra tas, kad ieškovė praleido 3 mėn. terminą, nustatytą CK 5.63 str. 1 d., pareikšti kreditorinį reikalavimą. Su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.

Ieškovė Kauno rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 15 d. sprendimu buvo pripažinta K. L. nuolatine turto administratore. To pačio teismo 2003 m. kovo 12 d. sprendimu K. L. buvo paskelbtas mirusiu. CK 5.63 str. 1 d. pasakyta, kad kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Ieškovė, kaip K. L. turto administratorė, sudarydama 2003 m. gegužės 5 d. K. L. turto apyrašą, nurodė, kad pareiškia savo turtinius reikalavimus tenkintinus iš paveldimo turto (b. l. 71). Atsakovas nurodo, kad ieškovės, kaip kreditorės reikalavimo pareiškimą tokiu būdu draudžia CK 4.243 str. 1 d.

Kaip jau buvo pasakyta, ieškovė Kauno apygardos teismo 2002 m. sausio 15 d. sprendimu buvo paskirta K. L. turto administratore. Taigi, ieškovė, būdama palikėjo K. L. kreditore, tuo pačiu metu buvo ir jo paveldimo turto administratorė. Įstatymas draudžia administratoriui panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams, o apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius nedelsdamas turi pranešti naudos gavėjui (CK 4.243 str. 1 d.). Nors atsakovas teigia, kad apie K. L. skolas jam nebuvo žinoma, nes ieškovė jo neinformavo, tačiau šiuos jo paaiškinimus paneigia byloje esantys įrodymai. Iš 2002 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo bei 2002 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad teismui, sprendžiant klausimą, ką paskirti K. L. turto administratoriumi, ieškovė buvo nurodžiusi ne tik apie K. L. turimą turtą, bet ir apie jo skolas. Be to, ieškovė, sužinojusi, kad atsakovas 2003 m. liepos 8 d. pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, 2003 m. rugpjūčio 28 d. pateikė notarui pranešimą apie palikėjo K. L. turimą turtą ir skolas (b. l. 68-70). Kad atsakovas buvo informuotas apie skolas dar iki palikimo priėmimo patvirtina jo paaiškinimai apie tai, kodėl išreiškė valią priimti palikimą pagal turto apyrašą. Atsakovas nurodė, kad bijojo skolų paveldėti daugiau, nei turto. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė, kaip K. L. kreditorė ir jo turto administratorė, informavo atsakovą apie galimą interesų konfliktą. Atsakovas 2003 m. liepos 8 d. Kauno m. 5-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo ir nurodė, kad kreipsis į teismą dėl mirusiojo brolio K. L. turto apyrašo sudarymo. Tai reiškia, kad atsakovas išreiškė valią priimti palikimą pagal apyrašą. Tačiau atsakovas į teismą dėl turto apyrašo sudarymo nesikreipė. Dėl mirusiojo K. L. turto apyrašo sudarymo į teismą kreipėsi ieškovė. Ieškovė teismui nurodė palikėjo K. L. turtą, jo kreditorius ir skolininkus. Vykdant 2004 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, teismo antstolis 2004 m. sausio 26 d. sudarė K. L. turto apyrašą, pagal kurį atsakovas ir priėmė palikimą (Kauno m. 5-ojo notarų biuro paveldėjimo byla Nr. -91/2003).

Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52 str. 1 d.). Kaip matyti iš atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, atsakovo paveldėtas turtas viršija palikėjo K. L. skolas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 102 979, 46 Lt yra teisėtas ir pagrįstas (CK 5.52 str. 1 d.).Todėl išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimas yra atmestas, naikintinas, o ieškinys tenkintinas (CPK 330 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Ieškovė už advokato pagalbą sumokėjo 1000 litų (b. l. 20). Iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1000 Lt išlaidų, turėtų apmokant už advokato pagalbą (CPK 98 str. 1 d., 3 d.). Taip pat iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 4589,39 Lt žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas už ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 79 str., 93 str. 1 d., 3 d.) bei valstybės naudai 23,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį patenkinti. Priteisti iš V. L. (a/k 3490120137) B. O. D. (a/k 43709110579) naudai 108 569,85 Lt.

Priteisti iš V. L. valstybės naudai 23,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.