- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-09
- Bylos Nr.
- 2-599/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- "Aurela" "Palangos avia"
- Kategorijos
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
V. D. Civilinė byla Nr. 2–599/2006 Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1 (S)
2006 m. lapkričio 9 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės, Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo individualios įmonės (,,duomenys neskelbtini“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo ir nustatytas jam terminas 13 560 Lt žyminiam mokesčiui, paduodant ieškinį, sumokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas IĮ („duomenys neskelbtini“) 2006 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB ,,Aurela“ dėl žalos atlyginimo ir nuostolių priteisimo, prašė: 1) nutraukti 2005 m. spalio 20 d. tarp šalių sudarytą užsakomųjų skrydžių sutartį Nr.20051020-01 (su jos priedais); 2) priteisti iš UAB ,,Aurela“ 44 000 sumokėtą avansą, 912 000Lt patirtų nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo. Pareiškėjas IĮ („duomenys neskelbtini“), paduodamas ieškinį, pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, jog įmonė neturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, kad įmonės savininkas taip pat neturi lėšų ir turto, šiuo metu nedirba.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi netenkino IĮ („duomenys neskelbtini“) prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo ir nustatė IĮ („duomenys neskelbtini“) terminą 13 560 Lt žyminiam mokesčiui, paduodant ieškinį, sumokėjimui, motyvuodamas tuo, jog IĮ („duomenys neskelbtini“) pateikti įrodymai apie tai, jog įmonė ir jos savininkas neturi nekilnojamojo turto ir lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose, nėra pakankami įrodymai patvirtinti pareiškėjo sunkią finansinę padėtį ir negalėjimą iš karto sumokėti žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl iš prie ieškinių pridėtos IĮ („duomenys neskelbtini“) sudarytos negautų pajamų-pelno apskaičiavimo lentelės galima spręsti, kad pareiškėjas gaudavo pakankamai didelį pelną: iš vietinio mokėjimo kopijų matyti, kad 2005 m. lapkričio 15 d. – 2005 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu IĮ („duomenys neskelbtini“) disponavo šimtatūkstantinėmis lėšomis; vykdant 2005 m. spalio 20 d. tarp šalių sudarytą sutartį 2005 m. lapkričio 18 d., 2005 m. lapkričio 29 d. ir 2005 m. gruodžio 20 d. UAB ,,Aurela“ įvykdė pareiškėjo užsakytus skrydžius ir pagal IĮ („duomenys neskelbtini“) pateiktus skaičiavimus, iš faktiškai įvykusių skrydžių turėjo gauti ne mažiau kaip 114 000Lt pelno, be to planuojant 2005 m. gruodžio 22 d. skrydį UAB ,,Aurela“ pareiškėjui sumokėjo 44 000 Lt. Įvertinęs tai, teismas teigė, jog pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų kaip ir kur buvo panaudotas likęs pelnas iš prieš tai įvykusių skrydžių (apie 70 000 Lt). Pareiškėjo argumentus ir įrodymus, jog individualios įmonės savininkas V. D. nei lėšų, nei turto neturi, teismas laikė nepakankamais įrodymais atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo būtinumą, nes iš prie ieškinio pridėtos pareiškėjo sąskaitos, esančios UAB „Medicinos bankas“, išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2005 m. gruodžio 22 d. individualios įmonės direktorius V. D. pervedė įmonei 136 040 Lt, kitų V. D. turtinę padėtį apibūdinančių duomenų nepateikta. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė bei nepateikė jokių duomenų apie tai, kad suėjus mokėjimo atidėjimo terminui galės žyminį mokestį sumokėti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas IĮ („duomenys neskelbtini“) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atidėti iki sprendimo priėmimo žyminio mokesčio, paduodant ieškinį, sumokėjimą. Nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių argumentų:
1. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. priimta nutartis pažeidžia pareiškėjo interesus, nes užkerta kelią pažeistas teises ginti teisme. Teismo pozicija skundžiamoje nutartyje vertintina kaip sąlyginė, nes teismas nurodo galimas ar negalimas sąlygas, kurios nepatvirtintos jokiais įrodymais, skundžiamojoje nutartyje reiškiamos abejonės dėl ateityje galimų įvykių, grindžiamų teismo sprendimo vykdymu ir kelia abejones dėl išankstinės teismo nuomonės bylos baigties klausimu buvimo.
2. Apeliantas teigia, jog šiuo metu IĮ („duomenys neskelbtini“) vykdyta veikla yra faktiškai sužlugdyta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl anksčiau buvusįjį lėšų judėjimą pareiškėjo sąskaitoje ir pajamų iš minimos veiklos gavimą anksčiau, kai veikla buvo vykdoma, pripažinti vienu iš tinkamų pagrindų netenkinti prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo negalima, nes šiuo metu pareiškėjo ir jo savininko sąskaitose jokių lėšų judėjimų nėra. Prie atskirojo skundo prideda naujus įrodymus - 2006 m. rugsėjo 20 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. išrašus iš UAB ,,Medicinos bankas“ ir AB ,,SEB Vilniaus bankas“ sąskaitų. Pažymi, jog teikiami įrodymai dar kartą patvirtina tai, kad pareiškėjo padėtis nesikeičia ilgą laiko tarpą, jokių pajamų iš įmonės veiklos negauna iki šio skundo pateikimo teismui dienos, todėl negali sumokėti įstatymu nustatytą žyminį mokestį. Prašo atkreipti dėmesį į tai, jog pareiškėjo vienintele ir pagrindine veikla buvo keleivių ir bagažo pervežimų organizavimas, kitokia veikla nebuvo vykdoma, todėl lėšos ir pelnas buvo gaunami tik iš šios veiklos.
3. Dėl verslo sužlugdymo IĮ („duomenys neskelbtini“) savininkas V. D. , nebegaudamas pajamų iš įmonės veiklos, įsidarbino, kad gautų pajamų pragyvenimui, prideda 2006 m. rugpjūčio 30 d. darbo sutarties S-3221 kopiją, iš kurios matyti, kad V. D. šiuo metu dirba UAB ,,Ekskomisarų biuras“ stažuotoju ir gauna darbo užmokestį.
4. Dėl galimybės sumokėti žyminį mokestį vėliau teismui pareiškėjas nurodo, jog elgiasi sąžiningai, todėl pagrindo abejoti dėl galimybės valstybei nemokėti mokesčių teismui neturėtų kilti. Netgi, esant nepalankiam teismo sprendimui, jis, kaip individualios įmonės direktorius, atsako savo turtu, todėl ateityje galės sumokėti priteistą teismo žyminio mokesčio sumą, skirdamas tam dalį lėšų iš gaunamo darbo užmokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, (be kitų funkcijų) atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, apeliacinį skundą ir kt.). Priešingu atveju ieškiniui ar skundui neduodama eiga ir pareikalaujama, kad šis trūkumas būtų ištaisytas. To nepadarius, ieškinys ar skundas laikomi nepaduotais ir grąžinami jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Tokiu būdu žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų.
Žyminio mokesčio dydis, mokesčio mokėjimo atidėjimo, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos Civilinio proceso kodekse. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o pagal CPK 84 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Šių nuostatų tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio ar mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t.y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Pareiškėjas IĮ („duomenys neskelbtini“), pasinaudodamas CPK 84 straipsnyje numatyta galimybe, prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino IĮ („duomenys neskelbtini“) prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo ir nustatė IĮ („duomenys neskelbtini“) terminą 13 560 Lt žyminiam mokesčiui, paduodant ieškinį, sumokėjimui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu priimta nutartimi, mano ją esant pagrįsta ir teisėta. Teismas, svarstydamas ir atsisakydamas tenkinti apelianto prašymą atidėti žyminio mokesčio už ieškinio padavimą sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos nutartyje aptarė. Atskirajame skunde apeliantas iš esmės remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis (įmonė, nei įmonės savininkas kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei lėšų neturi), kurias pirmosios instancijos teismas ištyrė, įvertino ir dėl kurių pasisakė, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamos nutarties motyvacija, jų neatkartoja.
Apeliacinės instancijos teismui apeliantas IĮ („duomenys neskelbtini“) pateikė įrodymus - 2006 m. rugsėjo 20 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. išrašus iš UAB ,,Medicinos bankas“ ir AB ,,SEB Vilniaus bankas“ sąskaitų, 2006 m. rugpjūčio 30 d. darbo sutartį Nr.S-3221, VĮ ,,Registrų centras“Klaipėdos filialo pažymas apie tai, jog VĮ („duomenys neskelbtini“) ir įmonės savininkas V. D. nekilnojamojo turto ir lėšų neturi (b.l. 55-62). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, sprendžia, jog šie dokumentai, kaip ir kartu su ieškiniu pateikti, visos individualios įmonės ir jos savininko V. D. turtinės padėties neatskleidžia. Pažymėtina, jog šios pažymos ir sąskaitos yra analogiškos pateiktoms pirmosios instancijos teismui, tik vėlesnės datos, kurias pirmosios instancijos teismas vertinto ir pripažino nepakankamomis patvirtinti pareiškėjo sunkią finansinę padėtį. Realią įmonės turtinę padėtį galėtų įrodyti finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, mokesčių deklaracija ir kt.), o įmonės savininko V. D. metinė turto ir pajamų deklaracija, kiti dokumentai, kurie parodo visą asmens ir jo šeimos padėtį. Apelianto argumentas, jog įmonė veiklos nevykdo, yra sužlugdyta, nepagrįstas įrodymais – nepateiktas įmonės sprendimas nutraukti/sustabdyti įmonės veiklą, nėra pridėtas pranešimas centriniam mokesčių administratoriui dėl veiklos sustabdymo/nutraukimo, nėra duomenų apie įmonei iškeltą ar gresiantį bankrotą. Taigi byloje nėra duomenų, kurie patikimai ir visapusiškai įrodytų įmonės ir jo savininko realią turtinę padėtį, todėl teisėjų kolegija laiko, jog apeliantas nepateikė dokumentų ir neįrodė, jog nepajėgus sumokėti įstatymu nustatytą žyminį mokestį (CPK 178 str.), dėl ko būtų pagrindas taikyti CPK 84 straipsnio nuostatas ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieškovui IĮ („duomenys neskelbtini“) nustatytas terminas sumokėti 13 560 Lt žyminiam mokesčiui yra pasibaigęs, ieškovui nustatytinas naujas terminas iki 2006 m. lapkričio 30 d. sumokėti 13 560 Lt žyminį mokestį už ieškinio padavimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui individualiai įmonei („duomenys neskelbtini“) terminą iki 2006 m. lapkričio 30 d. sumokėti 13 560 Lt žyminį mokestį už ieškinio padavimą.