Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistojo gynėjai advokatei Elenai Gylienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 3d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos (toliau- LR BK) 178 str. 2d. arešto bausme 30 parų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. paskirtoji bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-02-20 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 20 (dvidešimčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2005-11-15 iki 2005-11-17 ir LR BK 63 str. 9d. pagrindu laikas, atliktas pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-02-20 nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas G. D., o M. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. M. pagal LR BK 178 str. 2d. nuteistas už tai, kad jis kartu su G. D., M. J., 2005 m. lapkričio 5 d. apie 22 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, Žaliosios g. 4 namo kieme, Jonavos mieste, pagrobė svetimą turtą - automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 800 Lt, priklausantį A. J., tuo padarė nukentėjusiajam A. J. 800 Lt turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės dėl LR BK 178 str. 2d. numatyto nusikaltimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas skunde teigia, kad jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti LR BK 38 straipsnį ir nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusysis jam atleido. Kolegijos nuomone, šis skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Kadangi nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, nebuvo sulaukęs 18 metų amžiaus(gimęs 1988-09-30, nusikaltimas padarytas 2005-11-05), todėl sprendžiant su bausme ir su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės susijusius klausimus taikomos LR BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos. LR BK 81 str. 1d. nustatyta, kad minėto skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. LR BK 93 str., reglamentuojančio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, 1dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nors viena iš šių alternatyvių sąlygų: 1) nukentėjusiojo atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis iki 2005-11-05 dienos, kurią buvo padarytas nusikaltimas, buvo teistas. Jonavos rajono apylinkės teismo 2003-05-08 nuosprendžiu apeliantas teistas už pasikėsinimą įvykdyti apysunkį, tyčinį, turtinį, smurtinį nusikaltimą, jam buvo skirta arešto bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1(vieneriems metams). Taip pat, jis teistas po 2005-11-05 veikos padarymo, t.y. 2006-01-23, 2007 02 20 nuosprendžiais už tyčines veikas. Nors iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė, nukentėjusysis jam atleido, E. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, tačiau bylos aplinkybių visuma neduoda pagrindo spręsti, kad atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės E. M., būtų užtikrintas teisingumo principas ir pasiekti šia priemone siekiami prevencinio pobūdžio tikslai. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas tris kartus – vieną kartą būdamas nepilnamečiu iki veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo. Šis teistumas išnykęs, tačiau kiti du teistumai neišnykę, ir tai, kad po veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė ne vieną, tačiau kelis tyčinius turtinius nusikaltimus, o taip pat ir smurtinį nusikaltimą, neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali užtikrinti prevencinių tikslų realizavimą. Taip pat, pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl net ir esant visom būtinom formaliom LR BK 93 str. numatytom sąlygom, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti ir netaikomas. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir tuo bus pasiekti prevenciniai tikslai, todėl nuteistasis nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistas pagrįstai.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, o taip pat LR BK 91 straipsnio reikalavimų, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, amžių.

Nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas E. M., padarymo metu galiojęs įstatymas numatė, kad už automobilio vagystę gali būti skiriamos šios bausmės- bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis turtinis nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas įvertino nuteistojo atsakomybę švelninančias aplinkybes, o būtent tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veika padaryta bendrininkų grupėje ir būnant apsvaigus nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas jauno amžiaus, nepilnametis, tačiau administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat įvertinant tai, kad E. M. po šios nusikalstamos veikos dar buvo du kartus teistas, padarė naujas kelias tyčines turtines nusikalstamas veikas, o tame tarpe ir tyčinį smurtinį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam bausmę susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu-areštą 30 parų. Įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, o taip pat ir nuteistojo pavojingumą, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes, nuteistojo amžių, asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu E. M. įvykdė prieš priimant Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-02-20 nuosprendį, teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu, Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-02-20 nuosprendžiu skirtas bausmes subendrinto BK 63 str. 1d., 4d. pagrindu, prie griežčiausios iš jų pridedant dalį švelnesnės, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 20 (dvidešimčiai) dienų, t.y. pridėjo dalį naujai skirtos bausmės. Į bausmės laiką pagrįstai LR BK 66 str. pagrindu įskaitė sulaikyme išbūtą laiką nuo 2005-11-15 iki 2005-11-17 ir laiką, atliktą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-02-20 nuosprendį. Subendrinant bausmes, ankstesnės bausmės rūšies(laisvės atėmimo), skirtos 2007-02-20 nuosprendžiu, keisti teismas negalėjo.

Įvertinus padarytos veikos sunkumą ir pavojingumą, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumą, kolegija spendžia, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuojant bausmės tikslus ir įgyvendinant teisingumo principą.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, bausmė nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padaryto nusikaltimo ir nuteistojo pavojingumui, teisinio pagrindo ją keisti nėra. Todėl nuosprendis nekeičiamas, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.