Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovu (direktoriumi) ir atsakingu asmeniu už įmonės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, ir ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 24 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte, 58 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, pagal kuriuos, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Taip neveikimu D. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip pat dirba ir kitos įmonės vadovu. Per neapdairumą nustatytais terminais nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 ir 2019 metus. Dėl to gailisi ir pasistengs, kad ateityje tai nepasikartotų. Šis teismo posėdis jam buvo kaip priminimas ir jau išvakarėse pateikė ataskaitų rinkinį už 2018 metus, o šiandien pateiks už 2019 metus. Kartu ruošia jau finansinių ataskaitų rinkinį už 2020 metus. Prašo baudos mokėjimą atidėti, nes šiuo metu dėl pandemijos jo vadovaujamos įmonės yra prastovose ir jis gauna vienoje įmonėje 400 Eur, o kitoje 100 Eur.

Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus vyriausiosios registratorės J. A. 2020 m. gruodžio 4 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. RC-ANR_P-745-2020 matyti, kad jame nurodyta D. D. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, pažeisti teisės aktų reikalavimai, ANK straipsnis, numatantis atsakomybę už jo padarymą, kitos žinios, būtinos bylai išspręsti. Prie administracinio nusižengimo protokolo pridedami Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 2-3).

Iš VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovu nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. yra D. D.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių metų pradžia – sausio 1 d., finansinių metų pabaiga – gruodžio 31 d. Iš finansinių atskaitomybės pateikimo išrašo matyti, kad paskutinius finansinius atskaitomybės dokumentus bendrovė pateikė už 2017 m., t. y. 2018 m. birželio 9 d. (b. l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

D. D. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Nuostatų 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, o pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., tačiau šie dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti iki šiol.

Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius, t. y. vadovas nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki šiol yra administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D.. Vadinasi, jis yra atsakingas už tai, kad šios įmonės 2018 ir 2019 metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniai tinkamai ir laiku būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D. teismo posėdžio metu savo kaltę nepateikus finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 ir 2019 metus pripažino ir paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip pat dirba ir kitos įmonės vadovu. Per neapdairumą nustatytais terminais nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 ir 2019 metus. Dėl to gailisi ir pasistengs, kad ateityje tai nepasikartotų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria nei juridinio asmens teisinės formos, nei statuso ar kitų kriterijų (turėtos metinės apyvartos, pelno ir nuostolių ir pan.), kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Todėl ši pareiga imperatyviai privaloma visų formų juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-653-478/2017).

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu asmeniu už įmonės dokumentų bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį, t. y. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. ir 2020 m, birželio 1 d., nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neužtikrino, kad Registro tvarkytojui būtų pateikti 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai. Dėl šio savo neveikimo D. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo esmė yra išdėstyta nurodant labai daug aplinkybių, todėl teismas, iš esmės jų nepakeisdamas, sukonkretino nusižengimo esmę.

Dėl D. D. skirtinos nuobaudos

ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, D. D. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikiant reikiamų dokumentų, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, dirbantis, Lietuvos teismų informacinėje sistemos LITEKO duomenimis praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, tuo tarpu duomenų apie teistumą byloje bei LITEKO sistemoje nėra. D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų, neigiamai charakterizuojančių D. D., tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą, todėl jam skirtina minimali sankcijoje numatyta piniginė nuobauda.

Teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo išdėstyti D. D. paskirtos baudos mokėjimą. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. [...] Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Šiuo atveju D. D. nepateikė įrodymais pagrįsto rašytinio prašymo dėl baudos išdėstymo. Vis tik D. D. turi teisę įrodymais pagrįstą prašymą pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis,

nutaria:

D. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam dviejų šimtų eurų (200 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126356805.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.