- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-02
- Bylos Nr.
- 1-1657-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36640-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- R. U.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu teistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 28 d. 14.07 val., būdamas bendruose su R. U. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai paėmė jos vardu išduotą AB SWEDBANK banko mokėjimo kortelę, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią neteisėtai laikė iki 2020 m. rugsėjo 10 d.
V. M.
neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis 2020 m. rugpjūčio 28 d. 14.07 val. bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai suvedė R. U. mokėjimo kortelės PIN kodą ir tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš R. U. AB SWEDBANK banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 Eur, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2020 m. rugsėjo 8 d. 16.14 val. bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai suvedė R. U. mokėjimo kortelės PIN kodą, ir tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš R. U. AB SWEDBANK banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 50 Eur, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2020 m. rugsėjo 10 d. laikotarpiu nuo 09.51 val. iki 10.00 val. bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai suvedė R. U. mokėjimo kortelės PIN kodą, ir tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš R. U. AB SWEDBANK banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus išgrynino 20 Eur, 20 Eur ir 20 Eur, tokiu būdu neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone.
V. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. rugpjūčio 28 d. 14.07 val. bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai suvedė R. U. mokėjimo kortelės PIN kodą ir tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš R. U. AB SWEDBANK banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 100 Eur, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2020 m. rugsėjo 8 d. 16.14 val. bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai suvedė R. U. mokėjimo kortelės PIN kodą ir tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš R. U. AB SWEDBANK banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 50 Eur, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2020 m. rugsėjo 10 d. laikotarpiu nuo 09.51 val. iki 10.00 val. bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai suvedė R. U. mokėjimo kortelės PIN kodą ir tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš R. U. AB SWEDBANK banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus išgrynino 20 Eur, 20 Eur ir 20 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, R. U. priklausantį turtą – 210 Eur.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. M. nurodė, jog jis galvojo, kad nedarė nusikalstamų veikų, nes tuo metu gyveno su nukentėjusiąja, vedė bendrą ūkį. Pinigų į bendrą biudžetą nedėdavo, tai vienas, tai kitas kažką nupirkdavo, taip bendrai ir gyveno. Kaltinamasis paaiškino, kad iki kaltinamajame akte nurodytų įvykių su nukentėjusiąja kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini). Tuo metu kaltinamasis dirbo „ant savęs“, jo pajamos buvo iki 1000 eurų. Nukentėjusioji taip pat dirbo. Nukentėjusioji savo banko kortelę visada nešiodavosi su savimi, tačiau, kai nukentėjusiąją išvežė į ligoninę (duomenys neskelbtini), kur ji buvo mėnesį, jos banko kortelė buvo palikta namie, ant kompiuterinio stalo. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, išvežę nukentėjusiąją, tikriausiai rado nukentėjusiosios piniginę, nes ieškojo jos asmens dokumento, ir jos banko kortelę bei visas kitas korteles padėjo ant kompiuterinio stalo. Kaltinamasis tuo metu nedirbo, neturėjo pinigų, todėl nukentėjusiosios banko kortele ir pasinaudojo. Kaltinamasis pabrėžė, kad banko kortelėje buvo daugiau pinigų, jis galėjo išsigryninti viską, bet pinigų neėmė, išsigrynino tiek, kiek reikėjo maistui, cigaretėms. Kaltinamasis paaiškino, kad žinojo, jog banko kortelė yra ne jo, bet galvojo, kad išsigrynins pinigus ir po to juos atiduos. Kaltinamasis manė, kad gali naudotis nukentėjusiosios banko kortele, nes jie buvo sugyventiniai. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajai grįžus iš ligonines, ji jo klausė kur yra jos banko kortelė, tačiau jis jai to iš piktumo nepasakė. Vėliau, gal po vienos dienos, kaltinamasis nukentėjusiajai pasakė, kad jis turi jos banko kortelę ir atidavė ją nukentėjusiajai. Nukentėjusioji jam nesakė, kad užblokavo banko kortelę, o prieš atiduodamas banko kortelę, jis nebuvo nuėjęs į bankomatą patikrinti, ar kortelė yra užblokuota. Po nukentėjusiosios grįžimo namo, jis nebuvo nuėjęs atlikti jokių bankinių operacijų. Kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusiajai grįžus iš ligoninės, jie išsiskyrė. Kaltinamasis paaiškino, jog jis nukentėjusiosios banko kortelės PIN kodą žinojo gal 2-3 mėnesius iki tol, kol nukentėjusiąją išvežė į ligoninę, paaiškino, kad šį kodą jam buvo pasakiusi pati nukentėjusioji, nes šia banko kortele jis vieną kartą anksčiau jau yra naudojęsis – vieną kartą nukentėjusioji paprašė jo pažiūrėti, ar į jos kortelę yra pervesti pinigai už vaiką, tada ir pasakė kortelės PIN kodą. Tuo tikslu ji jam ir pasakė kortelės PIN kodą, daugiau nukentėjusioji niekada nedavė kaltinamajam naudotis jos banko kortele. Kaltinamasis nurodė, kad daugiau minėta banko kortele jis niekada ir nesinaudojo, tai buvo pirmas kartas, kai pasinaudojęs kortele išsigrynino 210 eurų. Iki šiol šių pinigų nukentėjusiajai jis negrąžino, nes šiuo metu su ja negyvena, jos telefono numerio neturi. Kaltinamasis teigė, kad jis su civiliniu ieškiniu sutinka, sutinka, kad yra skolingas nukentėjusiajai 210 eurų.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. U. nurodė, kad jokių ryšių su V. M. neturi, jai grįžus iš ligoninės, jie išsiskyrė. Iki kaltinamajame akte nurodytų įvykių nukentėjusioji ir kaltinamasis gyveno kartu apie (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Tačiau paskutiniais mėnesiais iš jo buvo daromas didelis spaudimas, kaltinamasis sakė, kad pasakys šeimininkui, jog jis gyvena kartu, sakė, jog ji nereikalinga, susinešė savo baldus. Nukentėjusioji labai bijojo, nenorėjo gyventi, viskas susidėjo, tada išgėrė vaistų, nes norėjo nusižudyti. Kaltinamasis tą vakarą ją rado, sakė, jog jis tyčiojosi iš jos, nekvietė net greitosios medicinos pagalbos. Nukentėjusioji paaiškino, kad ją radę leisgyvę, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, išvežė į ligoninę. Nukentėjusioji mėnesį, gal nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. iki rugsėjo 8 d., buvo ligoninėje, ligoninėje jai sakė, kad viskas buvo išmėtyta, ligoninėje ji neturėjo nei paso, nei telefono. Grįžusi iš ligoninės, nukentėjusioji pažiūrėjo ar yra visos kortelės, paklausė kaltinamojo kur yra jos banko kortelė, jis atsakė, jog galbūt dingo ir jis apie ją nieko nežino, buvo daug žmonių, gal kažkas paėmė, nes durys buvo atidarytos. Nukentėjusioji, galvodama, kad dingo jos banko kortelė, šią banko kortelę užblokavo. Po kiek laiko kaltinamasis pasakė, jog banko kortelė yra pas jį, bet to, kad kaltinamasis išgrynino pinigus nukentėjusiajai nepasakė. Apie tai ji sužinojo, kai nukentėjusiosios duktė nukentėjusiosios prašymu pasižiūrėjo jos banko sąskaitos išrašą ir pamatė, kad, kol nukentėjusioji buvo ligoninėje buvo išgryninti pinigai. Nukentėjusioji paaiškino, kad į banko kortelę ji gaudavau lėšas – (duomenys neskelbtini), lėšas iš darbovietės, Vaikų fondo. Kaltinamasis žinojo, kad ji turi banko kortelę. Per tą laikotarpį, kol gyveno kartu su kaltinamuoju, buvo vienas kartas, gal 2-3 savaitės iki nukentėjusiajai išvažiuojant į ligoninę, kai nukentėjusioji pasakė kaltinamajam savo banko kortelės PIN kodą ir leido naudotis banko kortele. Nukentėjusioji davė kaltinamajam savo banko kortelę vieną kartą tam, kad jis pažiūrėtų, ar yra joje pinigų ir pasakė jam kortelės PIN kodą. Kaltinamasis paėmęs jos kortelę, pažiūrėjo kiek yra kortelėje pinigų, pinigų nebuvo, jis nieko neišgrynino, o banko kortelę atidavė. Nukentėjusioji nurodė, kad, jei ji nebūtų atsigulusi į ligoninę, būtų pasikeitusi banko kortelę, kad kaltinamasis negalėtų ja naudotis, nes kaltinamasis yra savanaudiškas, moka išreikalauti, dėl jo nėra patikimumo. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji banko kortelę laikė savo piniginėje, kaltinamajam neleisdavo naudotis nei jos pinigais, nei kortelėmis, jis to ir neprašydavo. Nukentėjusioji nurodė, kad ji niekada nedavė kaltinamajam nei savo banko kortelės, nei pinigų, kad jis kažką nupirktų, jis pirkdavo savais pinigais. Kai ji buvo ligoninėje, nukentėjusysis pasinaudojo jos banko kortele prieš nukentėjusiosios valią. Iki šiol kaltinamasis paimtų pinigų nukentėjusiajai negrąžino.
Ikiteisminio tyrimo metu V. M. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta. Su R. buvo pora maždaug (duomenys neskelbtini). Gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno ir jos dukra, (duomenys neskelbtini) metų J.. Vieną dieną, datos neprisimena, rugpjūčio mėnesį, jis grįžo iš darbo ir rado R. gulinčią ant grindų. J. jam pasakė, kad mama girta. Bandė R. pakelti, tačiau nepavyko, paliko ją gulėti ant grindų. R. taip ant grindų pragulėjo per naktį, o jis ryte išėjo į darbą. Jam dirbant paskambino kaimynai ir pasakė, kad pas jį namuose buvo atvykusi greitoji pagalba ir policija. Vaikų teisės išsivežė J., o greitoji išvežė R.. Taigi R. išvežė į ligoninę. R. ligoninėje buvo apie mėnesį laiko. Kadangi jie su ja vedė bendrą buitį, ji jam buvo sakiusi savo banko kortelės PIN kodą. Kažkuriuo metu tą mėnesį jam baigėsi pinigai. Jis nusprendė paimti pinigų iš R. sąskaitos. Kuriomis dienomis ir kiek pinigų išgrynino, neprisimena, bet gali būti kad tiek, kiek parašyta įtarime. Iš tų pinigų valgyti pirko, rūkyti, vilniečio kortelę pildė. Visus pinigus išleido savo asmeniniams pirkiniams. Jis manė, kad ir toliau bus su R. pora. Vieną dieną grįžus R. gyveno su juo, viskas buvo gerai, kitą dieną grįžęs iš darbo jos neberado. Sužinojo, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Taip pat nori paminėti, kad pirmą dieną, kai ji grįžo iš ligoninės, jis nuėjo į bankomatą pasižiūrėti, kiek pinigų liko, tačiau kortelė buvo tuščia ir bankomatas ją prarijo. R. sakė, kad išsiėmė pinigų iš jos sąskaitos, bet ji apie tai jam nieko nesakė. Praėjus dviem savaitėm po išsiskyrimo sužinojo, kad R. parašė pareiškimą. Gailisi, kad taip pasielgė. Nori atlyginti R. padarytą žalą (b. t. 1, b. l. 115-116). Papildomai apklaustas V. M. nurodė, PIN kodo jis tikrai nenusižiūrėjo, R. jam pati buvo jį pasakiusi. Jam R. nėra sakiusi, kad negali naudotis jos banko kortele. Jie buvo sugyventiniai, jis nemanė, kad padarė kažką blogo. Galiausiai būtų jai pinigus grąžinęs, tačiau jie išsiskyrė (b. t. 1, b. l. 129).
Ikiteisminio tyrimo metu R. U. nurodė, kad gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), yra šiame bute deklaravusi savo gyvenamąją vietą, su ja kartu jau apie (duomenys neskelbtini) gyvena jos sugyventinis V. M., kuris šiame bute nėra deklaruotas. Su jais taip pat kartu gyvena jos dukra J. I., tačiau 2020 m. rugpjūčio 19 d. ją pasiėmė jos sesuo A. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nors su V. M. gyvena kartu, bendrų pinigų neturi, kiekvienas naudojasi savo asmeniškai gautomis pajamomis. Šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruota, gauna išmoką už (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei vaiko pinigus, o jos sugyventinis V. M. dirba samdomu darbininku statybose, oficialaus darbo neturi. V. M. dažnai vartoja alkoholį, o išgėręs vadina ją įvairiais žodžiais tokiais kaip „daunė, durnė, debilė, nuopisa“, daro jai emocinį spaudimą, su ja konfliktuoja. Ji niekada anksčiau nėra davusi V. M. savo banko kortelės bei niekada jam neleido ja naudotis. Ji taip pat nebenori gyventi kartu su V. M. dėl jo naudojamo emocinio spaudimo bei nuolatinių įžeidinėjimų, tačiau jis kategoriškai atsisako išsikraustyti, o ji pati neturi galimybės išsikraustyti, nes gauna mažai pajamų. 2020 m. rugpjūčio 19 d. dėl savo ligos paūmėjimo ji buvo išvežta į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ten buvo gydoma iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Jai grįžus iš ligoninės, ji namuose nerado savo „Swedbank“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kurią išvažiuodama į ligoninę buvo palikusi namuose, geltonos spalvos piniginėje, kurioje vietoje tiksliai neprisimena, nes išvažiuojant į ligoninę buvo be sąmonės, todėl neprisimena kur galėjo palikti šią piniginę. Jai grįžus iš ligoninės, ji ėmė ieškoti šios piniginės, tačiau ją radus, savo "Swedbank“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) viduje nerado. Tuomet paklausė savo sugyventinio V. M. kur yra jos mokėjimo kortelė, tačiau jis jai atsakė, kad nežino kur jos mokėjimo kortelė, nežino kas ją galėjo paimti, taip pat nurodė, kad neva dingo ir jo kažkokie daiktai. 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 11.30 val. ji nuvyko į „Swedbank“ padalinį ir savo mokėjimo kortelę užblokavo. 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 19.00 val. ji vėl paklausė V. M. kur yra jos „Swedbank“ mokėjimo kortelė, tuomet V. M. jai pasakė, kad jis turi jos kortelę ir parodė, kad jis turi jos mokėjimo kortelę ir pasakė, kad jai jos neatiduos ir ji nieko neįrodys. Taip pat sakė, kad, jei pasidarys naują mokėjimo kortelę, tai jis atims ir kitą kortelę iš jos, nes jai pinigų nereikia. Kadangi jau buvo vėlu, 2020 m. rugsėjo 11 d. nusprendė į policiją nesikreipti, taip pat papasakojo savo dukroms S. U. ir R. U. apie šį įvykį ir dukros jai nurodė, kad reikia kreiptis į policiją. R. U. taip pat peržiūrėjo jos atliktų bankinių operacijų išrašą (kadangi ji pati nemoka naudotis el. bankininkyste) ir pastebėjo, kad iš jos sąskaitos, kol ji gulėjo (duomenys neskelbtini), buvo atliktos 5 bankinės operacijos, tai yra 2020 m. rugpjūčio 25 d. iš jos sąskaitos buvo išimti 100 eurų adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 8 d. iš jos sąskaitos buvo išimta 50 eurų adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo išimta tris kartus po 20 eurų adresu (duomenys neskelbtini). Šias bankines operacijas atliko ne ji, nes tuo meta jos „Swedbank“ mokėjimo kortelė buvo pas V. M.. Dėl šio įvykio jai padaryta 210 eurų turtinė žala (b. t. 1, b. l. 35-37).
Iš Kitų objektų apžiūros protokolo ir byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad vaizdo įrašą, kurį pateikė UAB „J.“ sudaro 5 atskirti failai, pavadinimu: name_20200910100626, name_2020091009431, name_20200910091956, Camera 5_ 202009100547, Camera5_20200910091959. Apžiūrėjus vaizdo įrašus pavadinimu name_20200910091956, Camera 5_ 202009100547, Camera5_20200910091959, juose tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu name_2020091009431, matosi, kad jis yra spalvotas, rašoma data, laikas. Vaizdo kameroje matosi įėjimas į prekybos centrą bei vieta, kur įrengti bankomatai. Vaizdo įrašo pradžia 09.43val. Pabaiga 10.06 val.. Vaizdo įraše matosi, kaip iš parduotuvės į parduotuvę išeina, užeina žmonės bei prieina prie bankomatų. Apie 10.04 val. prie bankomato prieina vyras su akiniais nuo saulės, juodos spalvos veidą bei nosį dengiančia kauke, tamsiai mėlynos spalvos striuke su baltomis juostomis ant rankovių, mėlynos spalvos kelnėmis, pilkos spalvos batais bei kuprine ant nugaros. Priėjęs prie bankomatu asmuo atlieka finansines operacijas. Camera5_20200910091959, juose tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu name_2020091009431, matosi, kad jis yra spalvotas, rašoma data, laikas. Vaizdo kameroje matosi įėjimas į prekybos centrą, bei vieta kur įrengti bankomatai. Vaizdo įrašo pradžia 09.43 val., pabaiga 10.06 val. Vaizdo įraše matosi, kaip iš parduotuvės į parduotuvę išeina, užeina žmonės bei prieina prie bankomatų. Apie 10.04 val. prie bankomato prieina vyras su akiniais nuo saulės, juodos spalvos veidą bei nosį dengiančia kauke, tamsiai mėlynos spalvos striuke su baltomis juostomis ant rankovių, mėlynos spalvos kelnėmis, pilkos spalvos batais bei kuprine ant nugaros. Priėjęs prie bankomatų, asmuo atlieka finansines operacijas. Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu name_20200910100626, matosi, kad jis yra spalvotas, rašoma data, laikas. Vaizdo kameroje matosi įėjimas į prekybos centrą bei vieta kur įrengti bankomatai. Vaizdo įrašo pradžia 10.06 val., pabaiga 10.20 val. Minėtas vaizdo įrašas yra tęsinys įrašo pavadinimu name_2020091009431. Vaizdo įraše matosi tas pats asmuo, kuris atlieka finansines operacijas. 10.06 val. jis nueina nuo bankomato ir matosi, kad rankose laiko melsvos spalvos popierius, galimai pinigus (b. t. 1, b. l. 104-105, vaizdo įrašas).
Iš Swedbank AB pateikto R. U. Swedbank AB esančios jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), susietos su mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. 14.07 val. bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išimta 100 eurų (dvi prieš tai buvusios operacijos atmestos įvedus neteisingą PIN kodą), 2020 m. rugsėjo 8 d. 16.14 val. bankomate (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), išimta 50 eurų (prieš tai buvusi operacija atmesta įvedus neteisingą PIN kodą), 2020 m. rugsėjo 10 d. laikotarpiu nuo 09.51 val. iki 10.00 val. bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tris kartus išimta 20 Eur, 20 Eur ir 20 Eur (dvi prieš tai buvusios operacijos atmestos įvedus neteisingą PIN kodą) (b. t. 1, b. l. 56-57).
Iš Swedbank AB pateiktų fotonuotaukų, nustatyta, kad jose yra nurodytas tikslus atliktų operacijų laikas, data, bankomato numeris, matyti asmuo, atliekantis finansines operacijas (b. t. 1, b. l. 59 – 100).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių. Taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – neteisėtą įgijimą (pirkimą, radimą ir pan.) ar (ir) laikymą – ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti taip veikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-252-693/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad V. M. kaltė padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta. Iš nukentėjusiosios parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, paties kaltinamojo parodymų, Swedbank AB pateikto Swedbank AB esančios R. U. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), susietos su mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo nustatyta, kad kaltinamasis, žinodamas, kad R. U. vardu išduota AB SWEDBANK banko mokėjimo kortelė jam nepriklauso, R. U. savo valios dėl leidimo jam turėti šią banko kortelę išreiškusi nebuvo (ją nuolat laiką savo piniginėje), pačios nukentėjusiosios ilgą laiką nėra namuose, įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią neteisėtai laikė iki 2020 m. rugsėjo 10 d. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis suprato įgijęs ir laikęs svetimą – R. U. vardu išduotą – banko mokėjimo kortelę, ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.
Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011). Byloje nėra abejonių, jog R. U. vardu išduota banko mokėjimo kortelė kaltinamajam buvo svetima ir jis tai neabejotinai suvokė. Kitas būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis – tokios mokėjimo kortelės panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 straipsnį atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, kuris baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Svarbu ir tai, jog pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats kortelės panaudojimas, o neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimą mokėjimo kortelę. Kaltinamasis teisme pripažino, jog naudodamasis R. U. vardu išduota mokėjimo kortele atliko finansines operacijas – per kelis kartus naudodamasis šia kortele išsiėmė 210 eurų, tačiau neigė minėtos kortelės panaudojimo neteisėtumo požymį, nurodė, jog banko kortele naudojosi, nes su nukentėjusiąja gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji apie (duomenys neskelbtini) kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina ir neįrodo, jog kaltinamasis nukentėjusiajai gydantis ligoninėje jos banko kortele naudojosi teisėtai. Nukentėjusioji tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad ji nei banko kortelės, nei pinigų kaltinamajam pirkiniams pirkti niekada nebuvo davusi, o kol ji buvo ligoninėje, kaltinamasis pasinaudojo jos banko kortele prie nukentėjusiosios valią. Kaltinamasis teisme taip pat patvirtino, jog, nors kurį laiką su nukentėjusiąja vedė bendrą ūkį, bendro biudžeto neturėjo, kiekvienas pirkinius pirkdavo iš savo lėšų. Nukentėjusioji bei kaltinamasis teisme nurodė, kad nukentėjusioji savo banko kortelę kaltinamajam davė ir kortelės PIN kodą jam pasakė vieną kartą vieninteliam tikslui – pažiūrėti, ar į jos banko sąskaitą buvo pervestos lėšos. Aplinkybę, jog kaltinamasis suvokė neteisėtai panaudojęs nukentėjusiosios vardu išduotą banko kortelę, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, jog šia banko kortele jis naudojosi nukentėjusiajai esant ligoninėje, tai darė pakankamai intensyviai (per pakankamai trumpą laiką atliktos 5 operacijos, kurių metu paimti pinigai, taip pat bandyta atlikti ir daugiau operacijų, tačiau dėl neteisingai įvesto PIN kodo, operacijos buvo atmestos), o nuketėjusiajai grįžus ir pasiteiravus dėl banko kortelės, atsakė, kad banko kortelės nematė, dėl ko nukentėjusioji šią banko kortelę užblokavo, taip pat neinformavo nukentėjusiosios, kad jis šia kortele pasinaudojo (šią aplinkybę nukentėjusioji sužinojo tik jos dukteriai patikrinus jos banko sąskaitos išrašą). Šių duomenų visuma leidžia pagrįstai tvirtinti, jog kaltinamasis suprato, kad R. U. vardu išduota banko kortele jis disponavo, t. y. ją laikė, bei naudojosi ir atliko finansines operacijas, neteisėtai. Aptartos aplinkybės taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.
BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Nedidelės vertės turtu laikytinas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Be to, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį visais atvejais turi būti nustatyta apgaulė, nes tai yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013). Taigi, kaip minėta apgaulė sukčiavimo atveju gali būti nukreipta ne tik tiesiogiai į svetimo turto savininką, bet ir į teisėtą to turto valdytoją.
Teismo vertinimu, šioje byloje būtinasis veikos požymis apgaulė užvaldant svetimą turtą pasireiškė tuo, jog V. M. neteisėtai pasinaudodamas R. U. vardu išduota banko mokėjimo kortele save identifikuodavo kaip teisėtą banko sąskaitos savininką R. U., kuri tuo metu buvo ligoninėje. Tokiu būdu V. M. suklaidino banką, t. y. teisėtą R. U. pinigų valdytoją, ir būtent dėl šios apgaulės V. M. buvo išmokėti svetimi, jam nepriklausantys pinigai. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad, nors kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno kartu, bendro biudžeto jie neturėjo, kaltinamasis nukentėjusiosios banko kortele ar pinigais pirkiniams pirkti nesinaudojo, viską pirkdavo kiekvienas iš savo lėšų. Todėl, teismo vertinimu, kaltinamasis neabejotinai suprato, kad R. U. banko sąskaitoje esantys pinigai jam nepriklauso, kad šie pinigai jai yra svetimi. Vertinant kaltinamojo veiksmus, svarbu ir tai, kad finansines operacijas jis atliko nukentėjusiajai esant ligoninėje, finansinės operacijos buvo atliekamos pakankamai intensyviai, tuo tarpu prieš tai, kaltinamasis nukentėjusiosios vardu išduota banko kortele nesinaudojo. Nukentėjusiajai grįžus iš ligoninės kaltinamasis apie iš jos sąskaitos paimtus pinigus nieko nepasakė, maža to, nukentėjusiajai ieškant banko kortelės, jai melavo, jog kortelės nematė. Visos šios aplinkybės rodo, jog tai buvo ne įprastas kasdienis naudojimasis banko mokėjimo kortele, o buvo tikslingai siekiama kuo greičiau pasinaudoti sąskaitoje esančiais pinigais. Aptartų duomenų visuma rodo, jog V. M. suprato, kad R. U. banko sąskaitoje esantys pinigai jam nepriklauso, yra svetimi, o pasinaudodamas banko kortele ir identifikuodamas save kaip R. U. ir taip suklaidindamas banką, suprato, jog tokiu būdu panaudojęs apgaulę ir išgryninęs R. U. sąskaitoje esančius pinigus, neteisėtai užvaldė svetimą nedidelės vertės turtą. Šios aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą, o finansinių operacijų intensyvumas ir tai, kad jos buvo atliekamos skubotai, rodo, jog V. M. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai bei įvertinant apgaule įgyto turto vertę, spręstina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam V. M. pareikštus kaltinimus ir sprendžia, jog jis pripažintinas kaltu padaręs BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje bei BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Pažymėtina, kad kaltinamajam pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad jis įvedė banko kortelės PIN kodą, nusižiūrėtą ar įsimintą stebint ankstesnes R. U. atliktas finansines operacijas. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios parodymų turinio nustatyta, kad nukentėjusioji jos vardu išduotos banko kortelės PIN kodą kaltinamajam buvo pasakiusi pati. Todėl aplinkybė, kad PIN kodą kaltinamasis buvo nusižiūrėjęs ar įsiminęs stebint ankstesnes R. U. atliktas finansines operacijas, iš kaltinimo šalintina.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas R. U. pareiškė ieškinį dėl 210 eurų žalos priteisimo (b. t. 1, b. l. 40). Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis apgaule įgijo nukentėjusiajai priklausantį turtą – 210 eurų. Kaltinamasis teisme savo pareigą atlyginti nukentėjusiajai nurodytą žalą pripažino, jos dydžio neginčijo. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad R. U. patyrė 210 eurų žalą, sprendžia, kad jos ieškinys yra tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 210 eurų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).
Dėl bausmių skyrimo
BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Teismas, skirdamas V. M. bausmes, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. M. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamos veikos yra baigtos. Žala nukentėjusiajai nėra atlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – praeityje teistas vieną kartą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka (daugiausia už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių pažeidimus, informacijos apie tai, kad skirtos baudos būtų sumokėtos nėra), nedirbantis (b. t. 1, b. l. 138-169). Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skiriant arešto bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje skiria 52 parų arešto bausmę, už nusikalstamą veiką numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje skiria 52 parų arešto bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, skiria 25 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskiriama galutinė 70 parų arešto bausmė.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius požymius, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, sprendžia, kad galutinės arešto bausmės vykdymas atidėtinas šešiems mėnesiams, kadangi manytina, jog bausmės tikslai V. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojant V. M. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą 210 Eur turtinę žalą. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirti įpareigojimai sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus, motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti bei darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Dėl kitų klausimų
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantis vokas su CD disku, kuriame yra vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
V. M. paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 52 parų arešto bausmę.
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 52 parų arešto bausmę.
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 25 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrinti bausmių apėmimo būdu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir skirti V. M. subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 punktais, 6 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (adresu (duomenys neskelbtini)), įpareigojant V. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Visiškai patenkinti civilinės ieškovės R. U. civilinį ieškinį ir iš V. M. priteisti R. U. 210 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.