Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-07-12 · Civilinė byla Nr. 2-462/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-12
Bylos Nr.
2-462/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
J. U.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Jaros būstas“, O. I., V. Z., L. J.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto 32-ajam notarų biurui, valstybės įmonei Registrų centras
Kategorijos
  • 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2- 462/2007Procesinio sprendimo kategorija 113.6.2.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, K. G. ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. atskirąjį skundą ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Jaros būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas civilinėje byloje Nr. 2-1373-48/207 pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jaros būstas“, O. I. , V. Z. , L. J. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 32-ajam notarų biurui, valstybės įmonei Registrų centras, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. U. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis: 2005 m. lapkričio 4 d. Nr. ERN-4867 (sutarties šalies J. U. ir O. I. ) ir jos 2005 lapkričio 16 d. perdavimo-priėmimo aktą; 2005 m. lapkričio 16 d. Nr. 5687-7 (sutarties šalys O. I. ir V. Z. ) ir jos perdavimo-priėmimo aktą; 2005 m. lapkričio 21 d. Nr. ERN-5150 (sutarties šalys V. Z. ir L. J. ) ir jos 2005 m. lapkričio 21 d. perdavimo-priėmimo aktą; 2005 m. gruodžio 23 d. Nr. 18024 (sutarties šalys L. J. ir UAB „Jaros būstas“) ir jos perdavimo-priėmimo aktas ir taikyti restituciją. Taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis žemės nuosavybės registracijos įrašus. Nurodė, kad apgaulės būdu, nusikalstamai klastojant dokumentus (suklastotas ieškovės įgaliojimas) žemė buvo atimta iš ieškovės ir daug kartų perleista tretiesiems asmenims.

Ieškovė pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, kurioje bus įvertinti atsakovų O. I. ir V. Z. veiksmų teisėtumas (dėl ginčijamų sandorių sudarymo teisėtumo). Taip pat nurodė, jog jei byla būtų stabdoma, tai turi būti stabdoma visa, neišskiriant civilinės bylos dalies, kurioje reikalavimai nukreipti atsakovams L. J. bei UAB „Jaros būstas“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinę bylą Nr.2-1373-48/2007 sustabdė iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama BPK nustatyta tvarka ir įsiteisės joje galutinis teismo aktas. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovų O. I. ir V. Z. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal jiems pareikštą įtarimą dėl sukčiavimo, panaudojant netikrą ieškovės J. U. įgaliojimą, išduotą V. O. ir patvirtintą notaro. Baudžiamojoje byloje yra paskirta kompiuterinė ginčijamų dokumentų ekspertizė. Baudžiamojoje byloje ir šioje byloje bus vertinami tų pačių ginčijamų dokumentų atitikimas įstatymui, todėl baudžiamojoje byloje priimtas galutinis teismo aktas turės prejudicinę reikšmę civilinėje byloje. Be to, civilinėje byloje ieškovė reikalavimus kildina iš atsakovų O. I. ir V. Z. neteisėtų veiksmų, parduodant jai priklausantį žemės sklypą, atliktų klastojant dokumentus, panaudojant apgaulę, sukčiaujant, t.y. įvykdžius nusikalstamas veikas (b.l. 172-174). Ieškovė reikalauja taikyti restituciją natūra ir prašo grąžinti jai žemės sklypą. Teisę išreikalauti nekilnojamąjį daiktą iš sąžiningo įgijėjo, pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, galima įrodyti tik apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182 str. 3 p.), todėl baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę šiai bylai. Atsakovo atsikirtimus, kad teisinis rezultatas baudžiamojoje byloje neturės tiesioginio prejudicinio ryšio šiai bylai, teismas atmetė nurodydamas, kad CK 6.153 straipsnis yra specialioji norma, sietina su nuosavybės teisės piliečiams atkūrimu, tačiau ji nepaneigia CK 4.96 straipsnyje įtvirtintų išimčių taikymo. Be to, baudžiamojoje byloje gali būti nustatyti ne tik prejudiciniai, bet ir įrodomieji faktai (ekspertizių išvados ir pan.). Dėl bylos dalies, susijusios su reikalavimais atsakovams UAB „Jaros būstas“ ir L. J. , išskyrimas į atskirą bylą, teismo nuomone, apsunkintų ieškovės reikalavimo taikyti restituciją natūra išsprendimą, nes visi ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl to paties nekilnojamojo daikto, o juos sudariusiems asmenims gali atsirasti tarpusavio teisės pareigos pagal būsimą teismo sprendimą. Esant minėtoms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad galutiniai teismo aktai baudžiamojoje byloje ar kiti joje nustatyti faktai gali arba patvirtinti, arba paneigti turinčias reikšmės šiai bylai aplinkybes, todėl yra prejudicinis ryšys ir sustabdė šią bylą iki bus išspręsta byla, nagrinėjama BPK nustatyta tvarka (CPK 163 str. 3 p.). Taip pat teismas pažymėjo, kad turi teisę sustabdyti bylą ir kitu teisiniu pagrindu – kai pripažįsta, jog sustabdyti bylą yra būtina (CPK 164 str. 4 p.), todėl atmetė atsakovo argumentus, kad baudžiamoji byla nėra dar nagrinėjama, joje tik atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir sustabdė bylos nagrinėjimą.

Šalies argumentai

Ieškovė J. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

Parengiamojo posėdžio metu ieškovė nesiorientavo, todėl klydo ir prašė sustabdyti bylą, o advokatas dėl nervinės įtampos ir streso, patirto dėl sunkios anūko traumos, nepagrįstai pritarė bylos sustabdymui.Baudžiamojoje byloje yra išduotas Europos arešto orderis dėl kaltų asmenų suėmimo, tačiau paaiškėjo, kad ieškomi asmenys slapstosi užsienyje ir jų paieška yra labai apsunkinta. Ieškomi asmenys gali būti surasti labai negreitai arba iš viso nesurasti, todėl šios bylos nagrinėjimas ir žemės grąžinimas gali užsitęsti.Byloje yra pakankamai duomenų, kad žemė iš ieškovės atimta nusikalstamu būdu, todėl yra galimybė taikyti CK 4.96 straipsnio nuostatas ir taikyti restituciją be galutinio teismo akto baudžiamojoje byloje.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Jaros būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartį. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

Teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą tik tuo atveju, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip tampria susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Šios normos nedispozityvios, todėl negali būti aiškinamos plečiamai. Teismas nustatė tik galimą kitos bylos prejudicinę reikšmę, tačiau toks aiškinimas yra plečiamasis, todėl neteisingas. Teismas spręsdamas dėl baudžiamosios bylos prejudicijos turi nustatyti, kokios aplinkybės, nustatytos baudžiamojo proceso tvarka, yra svarbios šiai civilinei bylai, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatė.Teismas neturėjo teisės sustabdyti bylos nagrinėjimo remdamasis atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nes prejudicinę galią turi tik teismo sprendimas ar nuosprendis kitoje byloje, o ne ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniai sprendimai. Todėl teismas negalėjo spręsti apie prejudicinio ryšio buvimą tarp šios bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagos. Be to, ikiteisminis tyrimas pradedamas iki baudžiamosios bylos iškėlimo, vėliau, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui prokuroras kaltinamąjį raštą su bylos medžiaga perduoda teismui ir tik tuomet prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas (BPK 220 str. 1 d.). Ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o baudžiamąsias bylas turi teisę nagrinėti tik teismas (BPK 6 str. 1 d.). Kadangi ikiteisminis tyrimas nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimas, todėl jis negali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilęs tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Jaros būstas“ dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurią atsakovas gali panaudoti prieš asmenį reikalaujantį restitucijos (CK 6.153 str. 1 d.). Kiti atsakovai (O. I. ir V. Z. ) dėl kurių veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra ginčijamo reikalavimo šalimis, todėl nėra tiesioginio prejudicinio ryšio tarp reikalavimo nukreipto į atsakovą UAB „Jaros būstas“ nagrinėjimo ir baudžiamojoje byloje nustatinėjamų aplinkybių. Priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje nebus privalomas šioje byloje dalyje dėl atsakovui UAB „Jaros būstas“ ir neturės prejudicinės galios, nes bus priimtas kitų atsakovų, o ne UAB „Jaros būstas“, kuris neatsakingas už kitus atsakovus, atžvilgiu.Teismas, pasisakydamas dėl bylos dalies, susijusios su reikalavimais nukreiptais į atsakovus -UAB „Jaros būstas“ ir L. J. dėl galimybės taikyti restituciją natūra, atmetant galimybę restituciją taikyti pinigais, sudarė prielaidą teigimui, kad ieškovės interesai byloje bus ginami labiau.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Jaros būstas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė patenkinti ieškovės atskirąjį skundą. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, todėl nutartis naikintina.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė dviem teisiniais pagrindais: CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. CPK 163 straipsnis nustato privalomą bylos nagrinėjimo sustabdymą. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Pagal CPK 164 straipsnį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu arba savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl abiejų pagrindų.

Apeliacinio skundo argumentai, dėl netinkamo CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo, yra pagrįsti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-10/2007) CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Pagal BPK 6 straipsnio 1 dalį baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismas. Pagal BPK, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, pradedamas ikiteisminis tyrimas, kuriam pasibaigus prokuroras surašo kaltinamąjį aktą ir kartu su bylos medžiaga perduoda teismui (BPK 166, 218, 220 straipsniai), tada prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas baudžiamąją tvarka nėra tapačios sąvokos. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, jei nagrinėjama byla baudžiamąja tvarka, t. y. kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo baudžiamojoje byloje ir tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Tačiau, ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai O. I. ir V. Z. yra įtariami padarę nusikalstamas veikas ir dėl jų veikų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Šiuo metu atliekama minėtų asmenų tarptautinė paieška. Ikiteisminio tyrimo byloje tiriamas įgaliojimo, kurio pagrindu už ieškovę buvo pasirašyta ginčijama žemės perleidimo sutartis, suklastojimo faktas. Šioje civilinėje byloje ieškovė taip pat teigia ir savo reikalavimus grindžia įgaliojimo suklastojimo faktu. Todėl yra akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkti įrodymai turės tiesioginės įtakos šiai civilinei bylai. Be to, nustačius, jog ieškovė prarado nekilnojamąjį daiktą dėl nusikaltimo padarymo, teismas turėtų pagrindą taikyti restituciją nepriklausomai nuo trečiųjų asmenų, turinčių šiuo metu daiktą, sąžiningumo (CK 4.96 str. 2 d.). Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad civilinės bylos nagrinėjimas stabdytinas CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas dėl įgaliojimo suklastojimo.

Bylos sustabdymas ne tik leidžia išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, bet ir leidžia sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, kas atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Tačiau, ypatingai ilgai užsitęsęs bylos nagrinėjimas pažeidžia pačią teisingumo esmę, todėl užsitęsus ikiteisminiam tyrimui ir nerandant ieškomų atsakovų O. I. ir V. Z. , pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas labiau gina ieškovės interesus, nes atmetė galimybę taikyti restituciją pinigais, pirmiau svarstydamas ginčo objekto grąžinimo natūra klausimą. Remiantis CK 6.146 straipsniu restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, tuomet restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi, restitucijos taisyklės vienareikšmiškai numato, jog restitucija atliekama natūra ir tik nesant galimybės atlikti jos natūra arba esant tokiai galimybei apsunkintai, gali būti sprendžiamas klausimas dėl piniginio ekvivalento sumokėjimo. Todėl teismas, pirmiau svarstydamas restitucijos galimybės klausimą, įstatymo nuostatų nepažeidžia. Pagrindinis ieškovės reikalavimas susigrąžinti daiktą natūra, reikalavimų atsakovams UAB „Jaros būstas“ ir L. J. išskyrimas į atskirą bylą apsunkintų ieškovės reikalavimo taikyti restituciją natūra išsprendimą, nes visi ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl to paties nekilnojamojo daikto, o juos sudariusiems asmenims gali atsirasti tarpusavio teisės pareigos pagal būsimą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišskyrė šios bylos ir sustabdė visos bylos nagrinėjimą.

Ieškovės argumentai, kad nesuvokė savo prašymo esmės, o jos advokatas nepagrįstai pritarė prašymui, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ar pagrįstumo, todėl yra atmestini.

Teismas konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nurodė vieną netinkamą normą, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisingą skundžiamą nutartį, juo labiau, kad antrąją normą teismas nurodė tinkamai (CPK 328 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu:

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasVigintas Višinskis