- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-15
- Bylos Nr.
- 2-899/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- E. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-4405-392/2010 pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus žemės grupė“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei Dalijai Svirbutienei, dėl sandorio pripažinimo nutrauktu/ negaliojančiu bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Vilniaus žemės grupė“, prašydama pripažinti nutraukta ir negaliojančia ab initio 2008 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 9977) ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei E. V. 30/300 dalis 3 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė E. V. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo administratoriui UAB „Avere“ uždrausti parduoti ginčo žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad stabdyti dalies BUAB „Vilniaus žemės grupė“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo procedūras nėra pagrindo, nes toks sustabdymas prieštarautų LR ĮBĮ įtvirtintam bankroto proceso operatyvumo principui ir bankroto proceso esmei. Be to, bankroto procedūrų sustabdymu būtų padaryta žala visiems likusiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Teismas pabrėžė, jog ieškovė yra įtraukta į kreditorių sąrašą su 265 797 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu.
Šalies argumentai
Ieškovė E. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovo administratoriui UAB „Avere“ parduoti ieškovei E. V. priklausiusias 30/300 dalis 3 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovo administratoriui parduoti ginčo žemės sklypo dalį, būtų negalimas teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju, kadangi pareikštu ieškiniu prašoma taikyti restituciją – ginčo turto grąžinimą ieškovei natūra kaip sandorio negaliojimo pasekmę. Atsakovo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ bankroto procese patenkinti ieškovės kaip kreditorės reikalavimo nėra jokių galimybių, kadangi ieškovė yra priskirta prie trečios eilės kreditorių. Remiantis balanso duomenimis, įmonė turi turto už 37 137 933 Lt, o vien tik kreditorių, kurių reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu ar hipoteka, kreditorinių reikalavimų suma yra 64 618 922,53 Lt.
2. Situacija, kai įmonė perima fizinio asmens turtą ir už jį ne tik kad neatsiskaito, bet ir nėra teorinės galimybės gauti kreditorinio reikalavimo patenkinimą, turėtų būti laikoma nepagrįstu praturtėjimu. Be to, ĮBĮ sukuria tokią situaciją, jog bankrutuojanti įmonė atsiduria palankesnėje padėtyje negu fizinis asmuo, kuris pardavė savo žemės sklypą ir už tai negavo jokio atlyginimo. Tokia situacija prilygsta neatlygintinam nusavinimui ir pažeidžia LR Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.
Atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė E. V. pareiškė ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo/pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Ieškinys pareikštas pirkėju pagal ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį esančiam asmeniui – UAB „Vilniaus žemės grupė“, kuriam Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2887-392/2009, buvo iškelta bankroto byla. Ginčijamos sutarties dalykas, kurį ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo, taikant restituciją natūra kaip sutarties nutraukimo ar sandorio negaliojimo teisinę pasekmę (CK 6.145 str., 6.222 str.), yra 30/300 dalys 3 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškovė E. V. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė uždrausti atsakovo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ administratoriui UAB „Avere“ parduoti ginčo žemės sklypą tretiesiems asmenims. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. nutartimi, kurios teisėtumo ir pagrįstumo patirinimas nagrinėjamu atveju sudaro apeliacijos objektą, atmetė šį ieškovės prašymą, konstatuodamas, jog šių teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymas prieštarautų bankroto proceso operatyvumo principui ir bankroto proceso esmei, pažeistų atsakovo kreditorių, kurių reikalavimai buvo patvirtinti ĮBĮ nustatyta tvarka, teisėtus intresus.
Pažymėtina, jog bankroto bylos iškėlimo įmonei faktas negali užkirsti kelio asmenims, manantiems, jog bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė pažeidė jų teises ar teisėtus interesus dėl netinkamo prievolių vykdymo ar jų nevykdymo, ginti savo pažeistas teises, pasinaudojant prievoliniais savo pažeistų teisių gynybos būdais, tame tarpe restitucija. Šią galimybę asmuo turi turėti iki įmonės pabaigos, kadangi iki to laiko juridinis asmuo išsaugo savo pareigą atsakyti pagal savo prievoles. Efektyvią asmens pažeistų teisių gynybą užtikrina ne tik jo teisių pažeidimo pripažinimas, bet ir teismo sprendimo, kuriuo tenkinant ieškinio reikalavimus pritaikytas konkretus asmens pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas, realaus įvykdymo garantijos. ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ar teisėti interesai negali būti pripažinti svarbesniais už asmens teisę realiai apginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus pagal pasirinktą savo pažeistų teisių gynybos būdą.
Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (ĮBĮ 14 str. 1 d. 1 p.). Administratoriaus vykdoma bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymo veikla apima įmonei priklausančio turto pardavimo organizavimą ir jo pardavimą ar perdavimą kreditoriams (ĮBĮ 31 str. 2 p.). Šią administratoriaus veiklą apsprendžia bankroto proceso tikslai ir paskirtis – bankrutavusios įmonės turto pardavimas ar perdavimas kreditoriams, siekiant patenkinti jų ĮBĮ nustatyta tvarka patvirtintus reikalavimus. Atsižvelgiant į byloje pareikšto ieškinio dalyką, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog, neribojant šios atsakovo BUAB „Vilniaus žemės grupė“ administratoriaus veiklos, egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo administratoriui pardavus ginčo žemės sklypą ar perdavus jį kreditoriams, taptų neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju, atsižvelgiant į tai, kad, pritaikius restituciją kaip sandorio nutraukimo ar negaliojimo teisinę pasekmę, būtų negalimas ginčo žemės sklypo priteisimas ieškovui iš atsakovo natūra. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, šios grėsmės egzistavimas sudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės normų pažeidimus, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo, teisėjų kolegija pripažįsta, jog, neteisingai išsprendus šį klausimą, jie sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog, siekiant teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo ieškinio tenkinimo atveju, būtina ne tik uždrausti administratoriui parduoti ginčo žemės sklypą tretiesiems asmenims, bet, atsižvelgiant į jo veiklos galimybes, ir perduoti jį kreditoriams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės E. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Uždrausti atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus žemės grupė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) administratoriui parduoti tretiesiems asmenims 30/300 dalis 3 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios iki 2008 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 9977) sudarymo priklausė ieškovei E. V. , ar perduoti jas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus žemės grupė“ kreditoriams.
Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui (Centrinei hipotekos įstaigai, Tilto g. 17/4, LT-2001, Vilnius).