Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2026-04-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-186-1240/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-23
Bylos Nr.
eII-186-1240/2026
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00023-2026-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marius Zubkas
Pažeidėjas
I. F.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-186-1240/2026Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00023-2026-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.10.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 23 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Marius Zubkas,sekretoriaujant Laimai Gučaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. F.,

nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. F. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. 2026 m. kovo 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. 2026 m. kovo 17 d. nutarimu (toliau – Institucijos nutarimas) I. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. I. F. nubaustas už tai, kad 2026 m. sausio 19 d. 19.05 val. Pasvalio rajono sav., magistraliniame kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga 28,800 km, vairuodamas transporto priemonę sukėlė pavojingą situaciją, t. y. išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1 (siaura ištisinė linija) bei 1.15 (nukreipimo salelė). Be to, prieš pradėdamas lenkti transporto priemones, neįsitikino, kad baigdamas jas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą, nekliudydamas lenkiamai transporto priemonei, ko pasekoje privertė kitus lenkiamus automobilius staigiai keisti važiavimo kryptį ir staigiai stabdyti. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 136.5, 140.7 punktų reikalavimus.

2. Teisme gautas I. F. skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, savo kaltės neginčija, dėl to nuoširdžiai gailisi. 2026 m. sausio 19 d. 19.05 val. važiuodamas transporto priemone, važiuojamojoje kelio dalyje priešais matė ta pačia kryptimi lėčiau, nei yra leistinas greitis, važiuojančias kelias transporto priemones. Priartėjus prie šių transporto priemonių, neatitraukdamas dėmesio nuo važiuojamosios kelio dalies, šias transporto priemones aplenkė. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimą. Pareiškėjas buvo visiškai blaivus, transporto priemone važiavo vienas, vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Turi virš 15 metų vairavimo stažą, B, C ir CE vairavimo kategorijas.

2.2. Jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis, besirūpinantis nepilnamete dukra, artimaisiais, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Dirba vairuotoju savo neseniai įsteigtoje įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas privalomas jam vykdant darbines funkcijas, vykdydamas šias funkcijas, pareiškėjas privalo vairuoti transporto priemonę. Turi vieną vilkiką, dirba vienas, samdomų darbuotojų neturi ir negalėtų jų išlaikyti. Pareiškėjas charakterizuojamas kaip atsakingas, punktualus, drausmingas, kruopštus, korektiškas, dalykiškas, patikimas ir pareigingas asmuo. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl vykdomos veiklos praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti nepilnamete dukra ir artimaisiais. Suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, nepilnametę dukrą, artimuosius, darbą. Netekęs teisės vairuoti, netektų vykdomos veiklos, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai labai apsunkintų pareiškėjo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (kredito unijoje yra sudaręs paskolos sutartį, kas mėnesį privalo mokėti po 325 Eur įmoką) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą pareiškėjui bei artimiesiems. Dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Gyvena (duomenys neskelbtini). Viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas.

2.3. Pareiškėjas turi dukrą M. F., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena su buvusia žmona, kas mėnesį moka vaiko išlaikymui pinigus po 330 Eur. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti mama J. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei pensinio amžiaus tėvu V. F., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl senyvo amžiaus jiems reikalinga pagalba lankantis pas gydytojus. Mama ir tėvas teisės vairuoti neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant mamos ir tėvo sveikata ir privalomai vykstant į VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės polikliniką bei kitas medicinos įstaigas. Taip pat rūpinasi mamos ir tėvo buitimi, įvairiais mokesčiais, paskola (kas mėnesį sumoka 180 Eur paskolos įmoką) ir finansine padėtimi.

2.4. Pareiškėjas negali grįžti į darbą ir vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų, neturėdamas teisės vairuoti. Negali užtikrinti nepilnametės dukters gerovės, senyvo amžiaus tėvų gerovės ir išsilaikyti. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.

2.5. Jam paskyrus trumpesnio terminio administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.

2.6. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). I. F. skunde nurodo sprendimus bylose, kuriose paskirta administracinio poveikio priemonė buvo panaikinta arba sutrumpinta vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir prašo jais vadovautis.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu I. F. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad padarytą nusižengimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Teisė vairuoti jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, jo įsteigtos mažosios bendrijos veiklos užtikrinimui. Iš savo netinkamo poelgio padarė išvadas. Prašo atsižvelgti į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir jam paskirti administracinio poveikio priemonę trumpesniam terminui arba administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti.

Atsiliepimas

4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas A. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo I. F. skundo netenkinti.

4.1. Nurodė, kad su I. F. skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Pažymėtina, kad dėl skirtos nuobaudos pareiškėjui galimai kilsiantys nepatogumai, kuriuos I. F. paminėjo skunde dėl administracinės nuobaudos pakeitimo, nesudaro pagrindo švelninti skundžiamą 2026 m. kovo 17 d. nutarimą, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bei tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu teisės pažeidimu.

4.2. I. F. pateiktame skunde bandė menkinti savo padarytą administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis važiavo vienas, nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tačiau pažymėtina, kad įstatymo leidėjas už minimo administracinio nusižengimo padarymą nustatė pakankamai griežtą administracinę atsakomybę, o tai reiškia, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nepriklausomai nuo to, ar kilo neigiamos pasekmės, ar šių pasekmių pavyko išvengti, pripažįstamas vienu pavojingiausių administracinių nusižengimų. Iš prie administracinio nusižengimo bylos pridėto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad I. F. vairuodamas krovininį automobilį ir lenkdamas kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, vos išvengė užvažiavimo ant saugumo salelės, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Tuo metu priešinga nei I. F. važiavimo kryptimi artėjo kitas lengvasis automobilis, kurio vairuotojas jau buvo visai nebetoli pareiškėjo vairuojamo vilkiko, kai jis baiginėjo lenkimo manevrą ir grįžo į savo krypties eismo juostą. Taigi, I. F. skundo teiginiai, kuriais pareiškėjas pabrėžia savo padaryto administracinio nusižengimo menką pavojaus visuomenei laipsnį, atskleidžia asmens neatsakingą požiūrį į kelių eismo saugumą.

Šalies argumentai

4.3. Spendžiant dėl I. F. skunde išdėstyto reikalavimo prašo atsižvelgti ir į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje, paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant aptariamo administracinio nusižengimo, už KET pažeidimus baustas 5 kartus, tame tarpe už pavojingą KET pažeidimą (administracinė nuobauda skirta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį). Tai neigiamai charakterizuoja I. F. bei rodo tai, kad jo padaryti nusižengimai nėra atsitiktiniai. Atsižvelgiant į tai, jog I. F. skundžiamu nutarimu buvo paskirta minimali jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, parinkta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio skyrimą įstatymo leidėjas numatė privalomu, o ne alternatyviu (ANK 420 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo teigti, kad I. F. buvo nubaustas aiškiai per griežtai. Mano, jog įstatymo numatyta administracinės nuobaudos paskirtis būtų pasiekta palikus galioti ir visa apimtimi įvykdžius apskųstą ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

5. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

6. Skunde neginčijama I. F. kaltė dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau keliamas klausimas dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams paskyrimo. I. F. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti.

7. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų <...> . To paties straipsnio šeštą 6 dalyje numatyta, kad <...> už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

8. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes. Atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės.

9. Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

10. KET 136 punktas vairuotojams rekomenduoja vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad <...> baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei (136.5 punktas).

11. KET 140 punkte nustatyta, jog lenkti draudžiama <...> kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15 (140.7 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. F. 2026 m. sausio 19 d. 19.05 val. Pasvalio rajono sav., magistraliniame kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga 28 800 km, vairuodamas transporto priemonę sukėlė pavojingą situaciją, t. y. išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria Kelių eismo taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1 (siaura ištisinė linija) bei 1.15 (nukreipimo salelė). Prieš pradėdamas lenkti transporto priemones, I. F. neįsitikino, kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą, nekliudydamas lenkiamai transporto priemonei, dėl to privertė kitus lenkiamus automobilius staigiai keisti važiavimo kryptį ir staigiai stabdyti.

13. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad I. F., vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, be to, jis lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones kelio ruože, kuriame pagal KET reikalavimus draudžiama lenkti. Pareiškėjui inkriminuoti KET 9, 136.5, 140.7 punktų reikalavimų pažeidimai. Minėti I. F. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Teismui nekyla abejonių, kad I. F., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuodamas pažeidė KET reikalavimus, lenkė vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, keldamas pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis.

14. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

15. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

16. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą I. F. paskirta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui.

17. Teismas konstatuoja, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, I. F. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kt., bei pagrįstai už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą jam paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, tokia I. F. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nėra per griežta ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtį. Skunde bei teismo posėdžio metu I. F. dėstomos aplinkybės nesudaro pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės dar labiau švelninti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

18. I. F. pažeidė KET 9 punktą, įpareigojantį eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>, lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones kelio ruože, kuriame pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus draudžiama tai daryti ir savo veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas pažymi ir tai, kad privalomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra tiesiogiai įstatyme įtvirtinta administracinio poveikio priemonė, skiriama už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą, pagal kurį už minėto administracinio nusižengimo padarymą privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė ir nustatydamas jos trukmę konstatavo, kad tokios poveikio priemonės taikymas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, sunkumą. Šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų I. F. veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus ir tuo pačiu jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra.

19. I. F. prašymą jam paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės išvis neskirti, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, motyvuoja ir tuo, kad jis savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, gailisi, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, neturint vairuotojo bus apsunkinta jo įsteigtos mažosios bendrijos veikla. Šios aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, bet savaime nesudaro pagrindo jų švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Paminėtas aplinkybes Institucija įvertinto I. F. skirdama minimalaus dydžio administracinę nuobaudą bei minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju, įvertinęs I. F. skunde išdėstytus argumentus ir bylos aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo dar kartą atsižvelgti į byloje jau nustatytas aplinkybes ir tuo pačiu pagrindu, vadovaujantis išimtinai jomis, nustatyti trumpesnį nei straipsnio sankcijoje nustatytas administracinio poveikio priemonės terminą ar jos visai neskirti.

20. Skunde bei teisme I. F. nurodė aplinkybes dėl jam kilsiančių neigiamų pasekmių paskyrus aptariamą administracinio poveikio priemonę – negalės tinkamai atlikti darbo funkcijų, vykdyti finansinių įsipareigojimų, rūpintis artimaisiais ir kt. Tačiau šios aplinkybės pirmiau minėtos teismo išvados nekeičia. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek dėl darbo, tiek dėl asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimo, turi būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju I. F., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbui, finansinių įsipareigojimų įvykdymui ir kt., šia teise naudojosi neatsakingai, todėl patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Dėl to I. F. skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankamu pagrindu sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę.

21. I. F. skunde cituoja nutartis, priimtas kitose administracinių nusižengimų bylose, kuriose asmenims buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos bei prašo jomis vadovautis, tačiau teismas pažymi, kad kiekviena situacija yra vertinama individualiai pagal konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs I. F. asmenybę bei visas pirmiau išdėstytas aplinkybes nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

22. Teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog I. F. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, pagal byloje nustatytas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, I. F. asmenybę ir kt. yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui. Konstatuotina, kad aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir I. F. nustatyti trumpesnį nei straipsnio sankcijoje nustatytas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams, terminą ar jos visai neskirti, nėra.

23. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Institucija priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. 2026 m. kovo 17 d. nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. 2026 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. F. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

TeisėjasMarius Zubkas