Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 93-504 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. B.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punktą, 8 punktą, ir jam paskirta bausmė – 19 metų laisvės atėmimo bei turto konfiskavimas. Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu inkriminuota nusikalstama veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punkto, 8 punkto perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą; galutinė bausmė – 19 metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1998 m. gruodžio 15 d., jos pabaiga – 2017 m. gruodžio 15 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. liepos 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, likusios neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Teismui nepakako duomenų išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas tenkintinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Taigi, lygtinis paleidimas taikomas įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. B. skundą ir tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, nepakankamai dėmesio skyrė esminėms aplinkybėms – visumai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančių aplinkybių, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, psichologinės tarnybos išvadoms, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms. Dėl to teismas nepakankamai motyvuotai ir nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos namų su intensyvia priežiūra.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį bei įvertinęs visumą aplinkybių, t. y. nuteistojo asmenybę, elgesį ne tik iki nusikalstamos veikos padarymo, bet ir po jos, tame tarpe ir bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadą, konstatuoja, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog R. B. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.

Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju jau egzistuoja tiek formalusis, tiek ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. R. B. visiškai atitinka bausmės atlikimo sąlygas ne tik pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, bet yra atlikęs ir daugiau nei 3/4 dalis jam paskirtos bausmės, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Reikia pripažinti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visiškai nepriekaištingas, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, jog jis pataisos namuose drausmine tvarka keturis kartus jis buvo baustas tik bausmės atlikimo pradžioje (paskutinį kartą – 2004 m.). Pažymėtina, kad trys iš jų buvo panaikintos anksčiau laiko kaip paskatinimai už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje (b. l. 12-13). Be to, bausmės atlikimo metu, per daugiau nei keturiolika metų R. B. už savo elgesį pataisos namuose buvo skatinamas net 33 kartus, dažniausiai – už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Pažymėtina, kad nuo 2007 m. gruodžio 27 d. jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Socialinio tyrimo išvadoje (b. l. 7-9) nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo pradžioje laikėsi kriminalinės subkultūros tradicijų, jas toleravo, jomis vadovavosi, nors to viešai nedeklaravo. Tačiau vėliau visiškai pakeitė požiūrį į kriminalinę subkultūrą. Nuteistasis palaiko ryšius su seserimis, posūniu, žmona, su kuria susituokė pataisos namuose, vertina jų palaikymą, maloniai apie juos atsiliepia. Lygtinio paleidimo atveju jis gyventų kartu su žmona, dirbtų jos individualios veiklos įmonėje, kuri susijusi su gėlių, sodinukų didmenine prekyba.

Vertinant nuteistojo pavojingumą, pažymėtina, jog nors R. B. padaryta nusikalstama veika ir priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis, šiuo metu kaltę jis suvokia, pripažįsta, gailisi, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema – 19 balų (b. l. 9).

Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje paskutinius beveik 10 metų, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais, problemų dėl alkoholio ir narkotikų neturėjimas ir pan., turi didesnę vertę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą savo vertinamąja reikšme nei tai, kad nuteistasis pradžioje bausmės atlikimo pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, ar, kad neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra pakankamai didelė – daugiau kaip trys metai. Pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

Aukštesniojo teismo nuomone, vertinant akivaizdžiai teigiamą pataisos proceso įtaką nuteistajam, tai, kad nuteistasis jau atliko didžiąją dalį paskirtosios bausmės (iš paskirtų 19 m. laisvės atėmimo – atliko daugiau kaip 15 m. laisvės atėmimo bausmę), bei konstatuojant, jog paleidimas su intensyvia priežiūra reiškia nepertraukiamą nuteistojo stebėjimą, kuris gali užtrukti net iki vienerių metų, lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra jau šiuo metu padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins R. B. toliau teigiama linkme keisti savo elgesį bei turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 str.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. B. lygtinio paleidimo yra nepakankamai pagrįstas. Dėl to Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 93-504 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. B.“ patvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, LR BVK 157 str. 2d., 3d.

nutaria:

Nuteistojo R. B. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 93-504 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. B.“.

R. B. paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikus jam 3 metų 1 mėnesio 25 dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, iki bausmės atlikimo pabaigos taikyti R. B. BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 8 punkte numatytas pareigas:

pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.