Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-12-15 · Civilinė byla Nr. e2S-1285-883/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
e2S-1285-883/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08470-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Skolininkas
UAB „Metaloidas“
Kreditorius
UAB „Valumina“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1285-883/2015 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08470-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4; 3.4.1.11.3; 3.1.7.9 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Metaloidas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-10 nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-10002-776/2015 pagal kreditorės UAB „Valumina“ pareiškimą skolininkei UAB „Metaloidas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. priėmė teismo įsakymą dėl 555,49 Eur skolos, 17,38 Eur palūkanų, 8,30 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 3,00 Eur žyminio mokesčio ir 90,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš skolininkės UAB „Metaloidas“ kreditorei UAB „Valumina“.

Skolininkė UAB „Metaloidas“ per teismo pranešime nurodytą terminą 2015 m. lapkričio 4 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų bei įrodymus, kad 2015 m. spalio 29 d. sumokėjo 555,49 Eur pagrindinę skolą. 2015 m. lapkričio 4 d. kreditorei UAB „Valumina“ pranešta, kad ji ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Kreditorė 2015 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad, vadovaudamasi protingumo ir proceso ekonomiškumo principais, ieškinio dėl skolininkės nesumokėtų palūkanų nereikš, prašė išspręsti skolininkės nesumokėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priteisti kreditorei iš skolininkės 3,00 Eur žyminio mokesčio ir 90,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pažymėdama, kad kreditorės reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas kyla ne iš materialinių, bet iš procesinių teisinių šalių santykių, todėl nekyla teisė pareikšti ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-11-10 nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. teismo įsakymą dėl 555,49 Eur skolos, 17,38 Eur palūkanų, 8,30 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 572,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, t. y. nuo 2015 m. spalio 27 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 3,00 Eur žyminio mokesčio ir 90,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, išieškojimo iš skolininkės UAB „Metaloidas“ kreditorei UAB „Valumina“; civilinę bylą pagal kreditorės UAB „Valumina“ pareiškimą skolininkei UAB „Metaloidas“ nutraukė, priteisė kreditorei UAB „Valumina“ iš skolininkės UAB „Metaloidas“ 3,00 Eur žyminį mokestį ir 90,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nurodė, kad skolininkė įvykdė dalį teismo įsakymo, o kreditorė nurodė, kad dėl likusios dalies reikalavimų, t. y. dėl 17,38 Eur palūkanų, ieškinio nereikš, todėl sprendė, kad skolininkės prieštaravimai yra pareikšti dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl kreditorės pareikštą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 4 dalies pagrindu: Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. teismo įsakymą panaikino, civilinę bylą nutraukė, kreditorei priteisė 3,00 Eur žyminio mokesčio ir 90,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Metaloidas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-10 nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirajame skunde nurodė, kad bendrovė prieštaravimą pareiškė dėl viso UAB „Valumina“ 2015-10-23 pareiškme išdėstyto reikalavimo, t. y. ne tik dėl skolos, bet ir dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad prieštaravimai pareikšti tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prieštaravimą bendrovė pareiškė todėl, kad, skolininkės manymu, nėra pagrindo UAB „Valumina“ kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi nėra tokio kreipimosi pagrindo, nes skolos pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras jau buvo apmokėtos. Kreditorius atsisakė kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles dėl skolos priteisimo, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, peržengė CPK XXIII skyriuje įtvirtintas bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ribas, dėl ko priėmė nutartį, prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skolininkės atskirąjį skundą kreditorė UAB „Valumina“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė skolą kreditorei sumokėjo jau po bylos iškėlimo teisme bei po teismo įsakymo išdavimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tinkamai įvertino ir kreditorės UAB „Valumina“ procesinį elgesį – nors ji, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo principu ir nebereiškė ieškinio dėl 17,38 Eur palūkanų iš skolininkės priteisimo, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi jos naudai nusprendė priteisti visas kreditorės UAB „Valumina” turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiruoju skundu skolininkė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kreditorius su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipdamasis į teismą pasirinko teismo įsakymo procedūrą. Teismo įsakymo proceso tikslas – teismo pagalba paraginti skolininką geruoju įvykdyti prievolę, o skolininkui liekant pasyviam, išduoti kreditoriui vykdomąjį dokumentą. Teismo įsakymas įsiteisėja tik skolininkui nepareiškus prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo, taigi galima teigti, jog prieštaravimas yra skolininko valios išraiška ir jo pareiškimas laikytinas procesiniu veiksmu, kuriuo išreiškiamas jo nesutikimas su kreditoriaus reikalavimais. Būtent tokio prieštaravimo pareiškimas skolininkui yra vienintelė galimybė užkirsti kelią kreditoriui patenkinti pareikštą reikalavimą teismo įsakymo proceso būdu. Prieštaravimu tokiame procese išreiškiamas skolininko nesutikimas su kreditoriaus reikalavimu arba su tokio reikalavimo įgyvendinimo procesine forma. Skolininko prieštaravimu išreiškiama jo valia nesutikti su visu kreditoriaus reikalavimu ar jo dalimi, nes, pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas neįsiteisėja ir tampa neįmanomas tenkinti kreditoriaus reikalavimus teismo įsakymo proceso tvarka, todėl kreditorius, siekdamas tenkinti savo reikalavimus, turi pareikšti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 439 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismo įsakymas išduotas 2015-10-28. Bylos duomenimis, skolininkas 555,49 Eur skolą kreditoriui sumokėjo 2015-10-29, t. y. jau iškėlus bylą teisme. 2015-11-04 dėl teismo įsakymo skolininkė pareiškė prieštaravimus, nedetalizuodama, su kuria teismo įsakymo dalimi nesutinka. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad prieštaravimus pareiškė todėl, kad mano, jog nebuvo pagrindo kreditorei kreiptis į teismą, nesant CPK 431 straipsnyje nustatytų leistinumo sąlygų.

Pažymėtina, kad teismo įsakymo kaip procesinio instituto paskirtis – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Taip siekiama kuo greitesnio socialinės taikos tarp šalių atkūrimo įmanomai paprasčiausiu būdu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kreditorius pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, nes, kaip jau minėta, 2015-11-28 skola kreditorei dar nebuvo sumokėta.

Įvertinus aplinkybę, kad teismo įsakymu priteistą skolą skolininkas sumokėjo 2015-11-29, dar iki prieštaravimų pateikimo, darytina išvada, kad prieštaravimai yra pareikšti dėl likusios teismo įsakymo dalies: palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti. Taigi, teismo įsakymo procesas pasibaigė ir kreditorius savo teisėtus interesus galėjo ginti pareikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka.

CPK 439 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas panaikinamas. Nagrinėjamu atveju kreditorius nustatytu terminu ieškinio dėl palūkanų priteisimo nepareiškė, tačiau pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad reikalavimo dėl palūkanų atsisako ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 140 str., 94 str.). CPK 439 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nutartimi spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš skolininko priteisimo ir jas priteisti tuo atveju, jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Civilinio proceso įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja atvejo, kaip turi būti sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai, skolininkui įvykdžius dalį kreditoriaus reikalavimų (nagrinėjamu atveju - sumokėjus skolą), kreditorius nuo likusių reikalavimų (palūkanų) atsisako. Atsižvelgęs į tai, kad prieštaravimai pareikšti ne tik dėl palūkanų, bet ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kreditoriui reikalavimų dėl palūkanų priteisimo atsisakius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vadovaujantis įstatymo analogija, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 439 straipsnio 4 dalį ir, panaikinęs teismo įsakymą, bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė priimdamas nutartį (CPK 3 str. 6 d., 94 str., 439 str. 4 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms ir nesant ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamos nutarties nėra įstatyminio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-10 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-10 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė