Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria S. E. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos D. K. 2025 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. E. Institucijos vyresniosios tyrėjos D. K. 2025 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2025 m. rugsėjo 8 d. 08.47 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „LEXUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0752, patikros sertifikato Nr. 2360111, nustatytas 0,55 promilių neblaivumas, tokiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Jai paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. E. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu S. E. neginčija savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nekelia jai inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimo, tačiau nesutinka su jai skirta nuobauda, būtent, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymu, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo specialiosios teisės atėmimo terminą skirti trumpesniam, nei sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Atsižvelgdamas į apeliantės nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Šioje normoje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalis už to paties straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą numato privalomą vairuotojo teisių atėmimą, tačiau sankcijoje įtvirtintos dvi alternatyvios nuobaudos: teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pirmu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, antru – šis terminas yra trumpesnis, tačiau jam pasibaigus asmuo nustatytą laiką gali vairuoti tik transporto priemones, turinčias antialkoholinius variklio užraktus.

8. Iš elektroninės administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog Institucija 2025 m. spalio 3 d. nutarimu pripažinusi S. E. padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, įvertino pažeidėją charakterizuojančius duomenis – kaltę pripažino ir gailisi, anksčiau už tokį pažeidimą nebausta, charakterizuojama teigiamai, taip pat atsižvelgė į raštu pateiktą jos prašymą skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir kitas aplinkybes, bei paskyrė jai minimalią administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą, ir minimaliam laikotarpiui, t. y. 6 mėnesiams, atėmė specialiąją teisę vairuoti transporto priemones bei minimaliam – 12 mėnesių terminui paskyrė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs elektroninės administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos nutarimą bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktą apeliacinį skundą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, sąlygojančių S. E. trumpinti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo, kaip to pateiktu skundu norėtų apeliantė. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai pažymėjo, kad S. E. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 0,41 promilių neblaivumas, t. y. pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu S. E. buvo nustatytas 0,58 (įvertinus paklaidą 0,56) promilės neblaivumo laipsnis, antrojo patikrinimo metu – 0,55 (įvertinus paklaidą 0,53) promilės neblaivumo laipsnis. Tai leidžia spręsti, jog vairavimo pradžioje alkoholio koncentracija buvo didesnė ir tik vėliau ji mažėjo, vis tik, abiem atvejais ji neabejotinai viršijo leistiną vairuoti – 0,4 promilės – ribą. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonę apeliantė vairavo miesto ribose, darbo dienos (pirmadienio) rytiniu metu, t. y. 8.47 val., kuomet eismas keliuose žymiai intensyvesnis, nes daugelis asmenų vyksta į darbo vietas, todėl tokios sąlygos reikalauja didesnio vairuotojų atsargumo. Tuo tarpu S. E. savo elgesiu kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui. Tik atsitiktinumo dėka (apeliantės neblaivumo faktas buvo nustatytas pareigūnams nusprendus sustabdyti jos vairuotą transporto priemonę) buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško S. E. elgesio pasekmių. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė alkoholinius gėrimus vartojusi iš vakaro, o prieš nuspręsdama vairuoti automobilį nesijautė neblaivi, tačiau tokie apeliantės pasiteisinimai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo ir rodo, jog S. E. subjektyviai vertino savo būseną. Be to, S. E. turėjo ir galėjo suprasti, jog transporto priemonę vairuodama ryte, kuomet iš vakaro buvo vartojamas alkoholis, ji vis dar gali būti neblaivi, todėl privalėjo imtis priemonių savo būklės objektyviam įvertinimui, vis tik, elgėsi lengvabūdiškai ir esant tokiai situacijai, rinkosi vairuoti transporto priemonę. Tad yra visiškai pagrįsta teigti, kad S. E. elgėsi itin neatsakingai. Nors neblaivumo nustatymo akte pažymėta, jog S. E. nebuvo nustatyta jokių kitų neblaivumo požymių, t. y. ji galėjo eiti tiesia linija pėda už pėdos, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą, o jos vairavimas įtarimų nesukėlė, tačiau tai nemažina jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ar kaltės. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad S. E. sėdo už vairo būdama neblaivi, neįsitikinusi savo būsena, dar ir įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą ji padarė tyčia. Tokio S. E. elgesio vertinti kaip neatsargaus ar atsitiktinio, pagrindo nėra.

12. Situacijos nekeičia ir tai, kad S. E. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl to gailėjosi, nėra bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Visa tai, neleidžia jos apibūdinti kaip nepriekaištingai KET taisyklių besilaikančio eismo dalyvio, įvertinus tai, kad vairuotojo pažymėjimą ji turi sąlyginai neilgą laikotarpį (4 metus), o pirmasis nustatytas pažeidimas yra itin šiurkštus ir nesuderinamas su imperatyviu reikalavimu eismo dalyviui išmanyti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.

13. Taip pat S. E. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir jos kaltės nemažina ir tai, kad ji tokiais savo veiksmais nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarinių nesukėlimas nesudaro pagrindo švelninti apeliantės atsakomybės, trumpinant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo termino. Kaip jau minėta, S. E. nusižengimą padarė darbo dieną, ryte, kai kelyje kitų eismo dalyvių yra gausiau nei įprasta, tad tokiais atvejais, ypač vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, neabejotinai eismo įvykių tikimybė ženkliai padidėja. Taigi, nors administracinio nusižengimo metu nenukentėjo nė vienas asmuo ir nebuvo padaryta žala asmenų turtui, tačiau šios aplinkybės savaime nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti.

14. Tenkinti apeliantės skundo ir taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neduoda pagrindo ir skundo argumentai apie teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą dėl darbo, siekio užtikrinti šeimos poreikius, nuvežti vaikus į įvairias ugdymo įstaigas, kitas veiklas, pasirūpinti senyvo amžiaus senelio buitimi, jo patekimu į gydymo įstaigas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas pažeidėjos skundą, įvertino šias aplinkybes bei ir argumentuotai jas atmetė. Akivaizdu, kad S. E. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų ją nuo nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje šiuo klausimu ne kartą pasisakyta, kad net jei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, taip pat nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pažeidėja bei jos šeimos nariai patiria ir dar patirs nepatogumų dėl to, kad S. E. asmeniškai neturės galimybės nuvežti savo šeimos narių bei pati nuvykti į reikiamas vietas. Tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjos ir jos šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Pažymėtina ir tai, kad pažeidėjos argumentai dėl galimo darbo netekimo itin hiperbolizuoti, kaip matyti iš pateiktos darbo sutarties, pažeidėjos S. E. darbdavys yra jos sutuoktinis M. E., dėl ko argumentai dėl darbo vietos praradimo vertintini kritiškai. Atitinkamai bylos duomenys patvirtina, kad S. E. sutuoktinis turi vairuotojo pažymėjimą, kadangi transporto priemonė po pažeidimo padarymo buvo perduota būtent M. E.. Taigi, iš to spręstina, kad šeimoje yra ne vienas vairuojantis asmuo, tad skunde akcentuojamų vaikų poreikių užtikrinimu, vyresnio amžiaus senelio buitimi pasirūpinti gali ir kitas šeimos narys, o jei tokia priemonė yra itin nepatogi, galima pasinaudoti viešuoju transportu ar pavežėjų paslaugomis.

15. Vertindamas nustatytą specialios teisės atėmimo trukmę proporcingumo kontekste, apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus jaunesniojo tyrėjo 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimu teisė vairuoti transporto priemones S. E. buvo sustabdyta nuo pažeidimo padarymo dienos, t. y. 2025 m. rugsėjo 8 d. dėl to, tokios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. rugsėjo 8 d. Tai reiškia, kad teisės vairuoti transporto priemones (išskyrus tas, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) atėmimo terminas šiuo atveju sueis 2026 m. kovo 8 d. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad dėl jai jau taikomos aptariamos administracinio poveikio priemonės ji ar jos šeimos nariai būtų patyrę realių neigiamų ir iš tiesų reikšmingų pasekmių. Skundas buvo grindžiamas tik patiriamais nepatogumais ir teiginiais apie galimus neigiamus padarinius. Todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog per likusį pakankamai trumpą laiką nuo šios nutarties priėmimo iki tol, kol sueis teisės vairuoti transporto priemones (išskyrus tas, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) atėmimo terminas, kilę padariniai dėl apeliantei paskirtos administracinio poveikio priemonės gali būti neadekvatūs jos padaryto nusižengimo pavojingumui.

16. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma visa eilė teismų procesinių sprendimų, apelianto nuomone, patvirtinančių, kad analogiškų aplinkybių pagrindu teismai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatydami trumpesnį paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Pirmiausia reikia pažymėti, kad teismų praktiką formuoja ne pirmosios instancijos teismai, todėl jų sprendimai bylą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui nėra privalomi. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nustatyta, kad apeliaciniame skunde nurodytų apygardos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, kadangi skiriasi administracinių nusižengimų pobūdis, todėl vadovautis nurodytomis nutartimis pagrindo nėra. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje taip pat yra daug kitų pavyzdžių, kai administracinio poveikio priemonės terminas nėra sutrumpinamas, todėl apeliantės jai palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Be to, vien tai, kad buvo priimtas apeliantės netenkinantis sprendimas, savaime nėra pagrindas teigti, jog buvo nukrypta nuo teismų praktikos, o paskirta administracinio poveikio priemonė – neproporcinga.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau šioje nutartyje aptartos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės (nuoširdus gailėjimasis, atsakomybės nevengimas, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių pripažinimas, ankstesnių KET pažeidimų nedarymas, problemų su alkoholiu neturėjimas, paskirtos baudos neginčijimas) yra reikšmingos sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės individualizavimo, tačiau nėra itin išskirtinės ir neturėtų būti suabsoliutinamos.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi, netaikęs S. E. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Priimtas sprendimas šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai taip pat neprieštarauja. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis, byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, S. E. skunde nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. E. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.