- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- 1-3501-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44857-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Kaltinamasis
- E. J.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ dozavimo operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta Respublikos g. 26-21, Kėdainiai, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. rugsėjo 16 d. apie 08.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė už chalato skvernų savo šeimos narei – sutuoktinei D. J., delnu sudavė vieną smūgį jai į kairį skruostą, sugriebęs už chalato skvernų parbloškė ją ant lovos ir viena ranka ją laikydamas, sudavė tris smūgius delnu D. J. per skruostus, rankomis sugriebęs už chalato ją supurtė, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir dešinėje plaštakoje, tuo sukėlė D. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 7.30 val. buvo neblaivus namuose, (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir sutuoktinės D. J. kilo konfliktas. Konflikto metu suėmė žmonai už chalato ir trenkė delnu jai į veidą. Po to pasodino ją ant lovos ir viena ranka laikydamas D. J. už chalato, sudavė tris kartus delnu jai į veidą. Kažkiek ją supurtė. Grumtynių metu galėjo padaryti sutuoktinei mėlynę ant šlaunies ir plaštakos. Prieš žmoną smurtavo pirmą kartą. Gyvena kartu, vedę septynis metus. Augina šešerių metų vaiką, kurio įvykio metu nebuvo. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Dėl savo elgesio gailisi, žmonos atsiprašė, susitaikė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2018-09-16 apie 7.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, neblaivus (nustatytas 1,91 promilių girtumas) E. J. ranka sudavė 4 kartus į veidą savo neblaiviai, (nustatytas 1,31 promilių girtumas) sutuoktinei D. J., sugriebęs už gerklės ją suspaudė, tuo sukeldamas savo šeimos nariui fizinį skausmą. D. J. medikų pagalbos neprireikė. (b. l. 1-2, 11).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė D. J.. Atvykusiems pareigūnams D. J. paaiškino, kad konflikto metu sutuoktinis E. J. delnais ne mažiau kaip 4 kartus sudavė jai per skruostus ir smaugė. Ant D. J. skruostų matyti paraudimai. E. J. patvirtino, kad sudavė sutuoktinei delnais per skruostus. (b. l. 13-16)
Iš 2018-09-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, apžiūros metu negauta, padarytos fotonuotraukos. (b. l. 17-24)
2018-09-18 apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas 2018-09-16 įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas. Įraše matyti, jog D. J., atsakydama į policijos pareigūnų klausimus, paaiškino, kad sutuoktinis sudavė delnais per skruostus ir ją smaugė. D. J. nurodė, kad sutuoktinis jai sudavė apie 4 kartus. (b. l. 26, 27)
Iš BPC duomenų matyti, jog 2018-09-16 07.44 val. paskambinusi D. J. pranešė, jog ją muša neblaivus sutuoktinis. (b. l. 30-34)
Nukentėjusiosios D. J. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad E. J. yra jos sutuoktinis. Santuokoje gyvena 7 metus, turi bendrą sūnų, veda bendrą ūkį. Nuo šių metų vasaros pradžios su sutuoktiniu nebesutaria, dažnai pykstasi. 2018-09-15 kartu su vyru nuvažiavo pas pastarojo mamą į svečius. Apie 02 val. juos atvažiavo parvežti jos sūnus T. E. J. supyko, kad jos mašiną vairuos T. Vyras pradėjo šaukti ir spardyti automobilį. Ji su sūnumi išvažiavo namo. Grįžus, sūnus T. pasiūlė važiuoti pas jį, nes bijojo, jog grįžęs E. J. kels konfliktus. Ji sutiko važiuoti kartu, nes matė, jog sutuoktinis buvo agresyviai nusiteikęs ir nujautė, kad namuose nesaugu. 2018-09-16 apie 07.30 val. sūnus parvežė namo. Namo duris rado užrakintas. Sutuoktinis ne iš karto atidarė duris. Kuomet E. J. atidarė duris, jis abiem rankomis griebė už jos chalato prie kaklo ir dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė jai į kairį skruostą. Tuo metu ji jautė fizinį skausmą. Ji taip pat sutuoktiniui kartą delnu sudavė į veidą. E. J.supyko, sugriebė ją už chalato, nustūmė ant sofos ir, viena ranka laikydamas už chalato prie kaklo, ne mažiau kaip 3 kartus delnu sudavė jai į abu skruostus. Dėl streso nepamena, kiek tiksliai smūgių sutuoktinis sudavė. Tuo metu jautė fizinį skausmą. Po to ji pradėjo verkti ir E. J. abiem rankomis sugriebė už chalato bei kelis kartus papurtė, kad ji nustotų verkti. Tuo metu fizinio skausmo nejuto. Nugriuvusi ant sofos, bandė vyrą nustumti, todėl grumtynių metu ant dešinės plaštakos viršutinės dalies ir ant dešinės kojos šlaunies liko mėlynės. Ant veido sužalojimų neliko, tik paraudo skruostai. Civilinio ieškinio nereikš. (b. l. 38, 39
2018-09-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. J. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dešinėje šlaunyje ir dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2 – 5 paros iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau dviejų nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. D. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kuri mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį fizinį skausmą. (b. l. 53)
Liudytojo T. V. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad D. J. yra jo mama, o E. J. – patėvis. Nėra matęs, kad patėvis smurtautų prieš mamą, taip pat pati mama apie tai nieko nėra sakiusi. 2018-09-16 apie 02 val. nuvažiavo parvežti mamos ir patėvio iš E. J. mamos namų. Atvažiavus, rado mamą laukiančią kieme, o E. J. neblaivus miegojo ant namo laiptų. Prabudęs E. J. supyko, kad jis vairuoja mamos automobilį, todėl pradėjo šaukti ir spardyti automobilį. Jis mamą parvežė namo, o patėvį paliko. Grįžus, pasiūlė mamai važiuoti pas jį, nes sugrįžęs E. J. galėjo kelti konfliktus. Mama sutiko ir ją parsivežė pas save. 2018-09-16 apie 07.30 val. mamą parvežė namo. Mama jam 08.20 val. atsiuntė nuotrauką, kurioje matyti prie jų namų stovintis policijos automobilis. Suprato, kad kažkas atsitiko mamai. Atvykus, policijos pareigūnų ir patėvio jau nebuvo. Mama papasakojo, kad grįžus namo, E. J. delnu kelis kartus sudavė į veidą ir smaugė. Mamos abu skruostai buvo raudoni, ant kaklo matėsi paraudimai. Mama buvo išsigandusi, verkė. (b. l. 56, 57)
2018-09-16 08.09 val. D. J. nustatytas 1,31 promilių girtumas. (b. l. 62)
2018-09-16 08.07 val. E. J. nustatytas 1,91 promilių girtumas. (b. l. 62)
2018-10-01 susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti, nukentėjusioji pretenzijų jam dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neturi (b. 1. 89).
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Kaltinamasis neneigė, jog vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, padarė jai sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, faktą, jog buvo padaryti sužalojimai patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sutuoktinę, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.), nusikaltimas padarytas tyčia iš asmeninių motyvų, baigtas, asmuo yra LR neteistas (b. l. 120), baustas administracine tvarka už KET nusižengimą (b. l. 124), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas, nuo 1998-10-16 iki 2017-03-23 buvo VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b. l. 127), turi šeimą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai ( b. l. 128, 129).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti, civilinio ieškinio nėra.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi, kritiškai įvertino savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, civilinio ieškinio nėra, nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 str. taikymui (BK 38 str. 2 d.), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su LR BK 38 str. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, BPK 254 str. 5 d. baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Be to, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo sutuoktinio galimo agresyvaus elgesio ateityje.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.
Proceso išlaidų nėra.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. (b. l. 102-103, 105-106)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-303 straipsniais, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
E. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir remiantis LR BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti E. J., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., BK 72² str. E. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).