Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. F. ieškinį atsakovams S. F., M. Z. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2008 m. sausio 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu tarp buvusių sutuoktinių ieškovės R. F. ir S. F. buvo padalintas santuokoje įgytas turtas ir ieškovė tapo 0,3900 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke. Šiame žemės sklype stovi atsakovų statiniai, todėl ieškovė negali tinkamai naudotis šiuo žemės sklypu, todėl siekia, kad jos žemės sklype būtų nustatytas servitutas atsakovų statiniams ir iš jų būtų priteista kasmetinė periodinė kompensacija. Ieškovė yra pateikusi du servituto žemės sklype planus, pagal vieną iš jų servitutas yra 968 kv. m, pagal kitą planą – 1 900 kv. m. Už mažesnįjį servitutą ieškovė reikalauja 70 Eur kasmetinės kompensacijos, už didesnį – 120 Eur. Kompensacija už naudojamą servitutą iš esmės skaičiuota pagal 2004 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 9.2 punktą. Skaičiuojant formulėje reikšmėje Sk įrašo servituto plotą, Vk – žemės sklypo 1 ha vertę, kurią apskaičiuoja pagal pateiktą masinį vertinimą, reikšmėje Kr naudoja rodiklį, kurį žodžiu pateikė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos darbuotojai – 0,015, reikšmėje Kn įrašo 1, kadangi servitutui skirtu žemės plotu naudosis tik atsakovai. Suskaičiuotą kompensaciją sumažina, nes pagal šią formulę suskaičiavus 968 kv. m ploto servituto kompensaciją gaunasi 98 Eur, mažina iki 70 Eur, o 1 900 kv. m ploto servituto – 186 Eur, mažina iki 120 Eur.

2,5800 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ir ieškovei (121/258 dalys) ir atsakovui S. F. (137/258 dalys), todėl būtina nustatyti naudojimosi tvarką, nes tarp šalių yra konfliktiški santykiai ir dėl to kyla ginčas. Ieškovė siekia, kad naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu būtų nustatyta pagal jos pateiktą, IĮ ,,Geotopas“ 2015 m. rugsėjo 9 d. sudarytą naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį ji naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta C, o atsakovas S. F. naudotųsi žemės sklypo dalimis, pažymėtomis A ir B.

Dėl ieškinio dalies nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės neprieštarauja, šis žemės sklypas yra jo ir ieškovės bendroji dalinė nuosavybė, tenkančios dalys pagal turimą nuosavybę paskaičiuotos teisingai, iš esmės jis norėtų, kad tvenkinys liktų abiems bendrasavininkams arba sklypas būtų atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovei R. F. ir atsakovui S. F. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,5800 ha ploto žemės sklypas, esantis Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu tarp jų nenustatyta, dėl jos tarp šalių kyla ginčas, todėl ji nustatytina teismo tvarka. Nustatyta, kad ieškovei R. F. nuosavybės teise priklauso 0,3900 ha ploto žemės sklypas, esantis Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame žemės sklype yra atsakovei M. Z. priklausantys pastatai. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

2008 m. sausio 8 d. sprendimu santuoka tarp R. F. ir S. F. nutraukta, turto padalinimo klausimas nespręstas (b. l. 47). 2008 m. sausio 21 d. papildomu sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismas patvirtino pareiškėjų R. F. ir S. F. papildomą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ja nuspręsta, kad S. F. nuosavybės teise atitenka 0,3100 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,3700 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini); R. F. nuosavybės teise atitenka 0,3900 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,2100 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) k.; statiniai, esantys žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruoti nekilnojamojo turto registre; viename iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių variante, buvo nurodyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka S. F., tačiau teismui tvirtinti ši sutartis nepateikta (b. l. 4,5,49-52). Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 0,3900 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), priklauso R. F., jo vertė 1 700 Eur, o 2,5800 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), priklauso R. F., kurios dalis nuosavybėje – 121/258, ir S. F., kurio dalis nuosavybėje – 137/258; 0,31 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), priklauso S. F. (b. l. 6-9,43-46,132). Iš pateiktų servituto planų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. IĮ ,,Geotopas“ sudarytas servituto planas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 968 kv. m, mažiausias atstumas nuo pastato 1 m, plotas tarp pastatų taip pat patenka į servituto plotą (b. l. 10). 2015 m. rugpjūčio 12 d. IĮ ,,Geotopas“ sudarė dar vieną servituto planą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra 1 900 kv. m ploto, į jį patenka ne tik plotas tarp pastatų ir aplink pastatus, tačiau ir dalis sodo, pagal šį planą mažiausias atstumas nuo pastato – 2 m (b. l. 11). 2015 m. rugsėjo 9 d. IĮ ,,Geotopas“ padarė naudojimosi tvarkos žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planą; pagal jį žemės sklypas padalintas į tris dalis – A, B, C; S. F. siūloma naudotis A dalimi, kurios plotas 10 800 kv. m, ir B dalimi, kurios plotas 2 900 kv. m, o R. F. siūloma naudotis žemės sklypo dalimi C, kurios plotas – 12 100 kv. m; žemės sklypo išsidėstymo schemoje matyti, kad žemės sklype esantis tvenkinys patenka į S. F. naudotis siūlomą žemes sklypo dalį B (b. l. 12). 2014 m. balandžio 14 d. R. F. išsiuntė pretenziją, kurioje nurodė, kad ji negali laisvai disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nes ant jo stovi pastatai, dėl ko ji patiria nuostolius ir prašo juos atlyginti; 2015 m. rugsėjo 15 d. ir 2017 m. sausio 31 d. pranešimais S. F. ir M. Z. ieškovė siūlė susitarti dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos ir servitutų (b. l. 13-16,133,134). Pažyma patvirtina, kad remiantis Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Krosnos seniūnijos (duomenys neskelbtini) k. namų knyga iki 1986 m. balandžio 22 d. gyvenamasis namas su ūkio pastatais priklausė M. Z., šiai išvykus gyventi į Alytaus rajoną, savininku tapo S. F.; 1991-2012 m. ūkinėse knygose taip pat nurodytas S. F. kaip šių pastatų savininkas; M. Z. 1986 m. balandžio 22 d. išvyko gyventi į Alytaus r., todėl nuo 1986 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio sodyboje gyveno, ūkį vedė S. F. (b. l. 17,26,113-116). 2015 m. gruodžio 3 d. ieškovei išduotas liudijimas gauti įrodymus – užsakyti ir atlikti statinių, esančių Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) , kadastrinių matavimų bylą (b. l. 29). Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo pranešimas patvirtina, kad atlikti nekilnojamųjų daiktų, esančių Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) , kadastrinių matavimų ir sudaryti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą nėra galimybės, kadangi 2016 m. sausio 5 d. matininkei nuvykus į daiktų buvimo vietą nebuvo sudarytos sąlygos šiam darbui atlikti, nes name esantys žmonės gąsdindami kirviu ir kastuvu kadastrinių matavimų neleido atlikti (b. l. 66). S. F. 2016 m. vasario 21 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prašydamas ištaisyti klaidą civilinėje byloje Nr. 2-43-301/2008 ir 2008 m. sausio 21 d. papildomo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), atitenka S. F. (b. l. 67-69). LITEKO duomenys patvirtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-43-301/2008 atsisakė S. F. prašomą klaidą ištaisyti. 2016 m. kovo 9 d. S. F. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-301/2008 ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad 0,39 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), atitenka S. F. (b. l. 74-77). LITEKO duomenys patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. A2-1909-570/2016 S. F. prašymas atnaujinti procesą, 2016 m. gegužės 3 d. atmestas ir procesą atnaujinti atsisakyta. Elektroniniai laiškai patvirtina, kad ieškovės atstovas pagal pavedimą R. F. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, Lazdijų rajono savivaldybę dėl servituto dydžio nustatymo, tačiau institucijos nurodė, kad tai nėra jų kompetencija (b. l. 140-145).

Teismas konstatuoja:

Dėl pastatų savininko

Byloje kilo ginčas dėl to, kas yra pastatų, esančių Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) , savininkas. Atsakovas S. F., gavęs pirminį ieškinį, paneigė esąs šių pastatų savininkas, nurodė, kad pastatai yra jo motinos M. Z., todėl ieškovė patikslintu ieškiniu į procesą atsakove įtraukė ir M. Z.. Pastatai nėra įregistruoti, atsakovai neleido realizuoti ieškovei siekio atlikti kadastrinius pastatų matavimus ir juos įregistruoti (b. l. 29,66). Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) esantys pastatai apskaitomi nuo 1963 m., jie buvo kolūkio kiemo dalis, todėl nustatant pastatų priklausomybę taikytinos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reguliavusios kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę. Kolūkiečio kiemo bendroji jungtinė nuosavybės teisė panaikinta 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymu Nr. I-806 Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi buvo panaikinta kolūkiečių kiemo ir piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos bendroji jungtinė nuosavybės teisė, ši nuostata įsigaliojo 1990 m. lapkričio 27 d. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, panaikinus šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytą bendrąją jungtinę nuosavybės teisę, nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Atsakovų paaiškinimais, namų ūkio knygos įrašais ir pažymomis nustatyta, kad M. Z. iš kolūkiečių kiemo išvyko 1986 m. balandžio 22 d. ir į šiuos namus sugrįžo tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Po M. Z. išvykimo kolūkiečių kieme liko tik S. F., kuris rūpinosi ūkiu. Darbingas kolūkiečių kiemo narys netenka teisės į dalį kiemo turte, jeigu jis ne mažiau kaip trejus metus iš eilės nedalyvavo savo darbu ir lėšomis kiemo ūkio vedime (1964 m. CK 140 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad M. Z. į Alytaus r. pas savo sutuoktinį išvyko gyventi 1986 m. balandžio 22 d., 1990 m. lapkričio 27 d. ji buvo netekusi teisės į dalį kiemo šiame turte, todėl nuo 1990 m. lapkričio 27 d., panaikinus kolūkiečio kiemo bendrąją jungtinę nuosavybę, šis ūkis su jame esančiais pastatais tapo asmenine S. F. nuosavybe. Ta aplinkybė, kad atsakovė M. Z. į šiuos namus sugrįžo gyventi 2014 m. rugpjūčio mėnesį, neturi reikšmės sprendžiant dėl šio turto nuosavybės. Atsižvelgus į tai pripažintina, kad Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) esančių pastatų savininkas yra atsakovas S. F..

Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo

Byloje nustatyta, kad 2,5800 ha ploto žemės sklypas Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. F. ir atsakovui S. F. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (2000 m. CK) 4.81 straipsnio 1 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kadangi šalys dėl naudojimosi tvarkos nesusitarė, naudojimosi tvarka nustatytina teismo sprendimu. Nors atsakovas S. F. bylos nagrinėjimo metu buvo išreiškęs siekį atidalinti žemės sklypą ar pateikti alternatyvų naudojimosi tvarkos planą, tačiau 2017 m. sausio 30 d. teismui atidėjus bylos nagrinėjimą ir sudarius sąlygas tokiam atidalijimo (ar kitam naudojimosi tvarkos) planui pateikti (b. l. 128), šia teise nepasinaudojo, todėl nagrinėtinas tik ieškovės pateiktas 2015 m. rugsėjo 9 d. IĮ ,,Geotopas“ sudarytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas.

Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, kiekvienam naudotojui kiek įmanoma turi būti užtikrintos galimybės racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančių pastatų naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į turimus pastatus. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ieškovės pateiktą planą, žemės sklypas padalintas į tris atskirus sklypus, prie kiekvieno žemės sklypo dalies užtikrinamas patekimas, ieškovė jai prašo palikti naudotis dalimi C, kurios plotas 12 100 kv. m, jai tenkantis plotas atitinka jai tenkančios nuosavybės dalį. Atsakovui S. F. siūloma naudotis dalimi A - 10 800 kv. m ir dalimi B – 2 900 kv. m. Atsakovui siūlomos žemės sklypo dalys atitinka jo turimą dalį nuosavybėje, žemės sklypo dalyje A yra jo pastatas, todėl šios dalies priskyrimas jam užtikrins galimybę netrukdomai, be papildomų apribojimų, naudotis šiuo pastatu. Atsakovas S. F. nenurodė jokių argumentų dėl kurių ši naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeistų jo teisėtus interesus ar būtų ydinga.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, patvirtintinas ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) planas.

Dėl servituto nustatymo ir jo atlygintinumo

Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (2000 m. CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taikant servituto instituto normas pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai.

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo prielaidų klausimu yra išaiškinta, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,3900 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) , kuriame stovi atsakovo S. F. pastatai. Atsakovas siekė įrodyti, kad dalijant turtą per klaidą šis turtas teko ieškovės nuosavybėn, tačiau pasibaigusiais procesais nustatyta, kad šis žemės sklypas priklauso ieškovei. Ieškovė atsisako šį žemės sklypą parduoti, mainyti į kitą žemės sklypą arba kitaip spręsti, kad šis žemės sklypas atitektų atsakovui S. F.. Šiam žemės sklypui priklausant ieškovei, o atsakovui S. F. turint šiame žemės sklype pastatų ir jais naudojantis, ieškovės reikalavimas įteisinti šį naudojimąsi ir gauti kompensaciją už naudojamą jos nuosavybę, yra pagrįstas (CK 4.122 straipsnis).

Ieškovė pateikė du servituto planus: pagal vieną iš jų servituto plotas ieškovės sklype būtų 968 kv. m, o pagal kitą planą – 1 900 kv. m. Pirmajame plane į servituto plotą patenka tik pastatai, 1 m aplink pastatus ir tarp pastatų esantis plotas, kitame servituto plane į servituto plotą patenka ir dalis sodo. Pažymėtina, kad visas šis žemės sklypas priklausė ir juo nuolat naudojosi S. F., aplink pastatus yra išauginantis didelis sodas, todėl siekiant užtikrinti, kad atsakovas S. F. galėtų efektyviai išnaudoti sodybos galimybes, jo naudai nustatytinas didesnio ploto servitutas (1 900 kv. m), į kurį patenka ir dalis sodo.

CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensaciją. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priverstinio servituto nustatymo atveju servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-419/2011.). Ieškovė prašo už 1 900 kv. m ploto servitutą priteisti 120 Eur kas mėnesį mokama išmoka, kuri yra mažesnė nei apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika). Taikant šios metodikos 9.2 punkte nurodytą apskaičiavimo formulę nuostoliai (Nk) sudarytų 73 Eur: 15 x Sk (servituto plotas) (0,1900 ha) x Vk (sklypo vertė – 1 700 Eur) (0,39 ha vertė pagal ieškovės pateiktą masinį vertinimą yra 1 700 Eur) x 0,015 x 1. Nors ieškovė, skaičiuodama pagal šią formulę, gauna didesnę kompensaciją už servitutą, tačiau ji nepagrįstai reikšmėje Vk nurodo 1 ha žemės sklypo vertę ir vietoje žemės sklypo vertės – 1 700 Eur, nurodo 1 ha vertę – 4 359 Eur (170 000/39). Tuo tarpu Metodikos 9.2 punkto Vk reikšmėje nurodyta - vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, nustatyta tvarka. Iš ieškovės pateiktos pažymos (b. l. 132) matyti, kad šio žemės sklypo vertė yra 1 700 Eur. Pripažintina, kad 73 Eur kompensacija yra žymiai mažesnė, nei prašė ieškovė. Vertinant kompensacijos dydžio pagrįstumą, pažymėtina, kad atsakovas S. F. siekė išvengti teisinės situacijos, kai žemės sklypas, kuriame stovi jo pastatai, atitenka ieškovei: siekė, kad, jo įsitikinimu klaida, esanti teismo sprendime dėl šio sklypo paskyrimo ieškovės nuosavybei, būtų ištaisyta, siūlė ieškovei parduoti šį žemė sklypą, šiai nesutinkant, siūlė mainyti į kitą, tačiau ieškovė kategoriškai atsisako visų ieškovo S. F. siūlomų sprendimo būdų. Pati ieškovė, sutikdama gauti nuosavybėn šį sklypą, kuriame yra atsakovo pastatai, aiškiai suvokė, kad taip bus apsunkinta jos nuosavybė ir su tuo sutiko, naudojama žemės nėra ūkio paskirties, iš naudojimosi šia žemė atsakovas jokių pajamų negauna, nes ji priskirta gyvenamajai teritorijai. Atsižvelgus į tai, ieškovei priteistina periodinė 73 Eur kompensacija už 1 900 kv. m servitutą yra pakankama.

Įvertinus visus aukščiau aptarus argumentus, ieškovės ieškinys atsakovo S. F. atžvilgiu tenkintinas visiškai. Ieškovės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytinas neterminuotas servitutas užtikrinant galimybę atsakovui naudotis šiame žemės sklype esančiais jo pastatais, priteisiant iš atsakovo S. F. periodinę 73 Eur kompensaciją už ieškovės nuosavybės panaudojimą. Ieškovės ieškinį atsakovei M. Z. atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovės ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkinti visiškai ir nustatyti naudojimosi tvarką pagal IĮ ,,Geotopas“ 2015 m. rugsėjo 9 d. parengtą planą.

Ieškovė R. F. ir atsakovas S. F. nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleisti 2015 m. sausio 21 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gruodžio 29 d., 2015 m. gruodžio 15 d., 2016 gruodžio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais (b. l. 18,19,55,56,64,65,121,122) todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis). Atsakovė M. Z. įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 273 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) patenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovės R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 0,3900 ha ploto žemės sklype Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1900 ha ploto neterminuotą statinių servitutą pagal IĮ ,,Geotopas“ 2015 m. rugpjūčio 12 d. servituto planą, suteikiantį teisę atsakovui S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) patekti į šį sklypą, prieiti prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių ir įgyvendinti nuosavybės teisę į juos.

Priteisti iš atsakovo S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 73 Eur (septyniasdešimt trijų eurų) periodinę, kasmetinę piniginę kompensaciją, sumokant ją iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio mėnesio paskutinės dienos.

Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą.

Nustatyti 2,5800 ha ploto žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp sklypo bendraturčių tvarką pagal IĮ ,,Geotopas“ 2015 m. rugsėjo 9 d. parengtą šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi šio sklypo dalimi C – 12 100 kv. m ploto, o S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi šio sklypo dalimi A – 10 800 kv. m ploto ir dalimi B – 2 900 kv. m ploto.

Ieškovės R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.