Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-06-03 · Civilinė byla Nr. 2-21084-595/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-03
Bylos Nr.
2-21084-595/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
S. V.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė, vadovaudamasi CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei S. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės jo naudai 661,13 Lt žalos atlyginimo. Žala atsirado dėl neteisėtai panaudotos Europos sąjungos draudimo kortelės (ESDK). Ieškovas iš Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, kad Švedijos Karalystėje atsakovės nepilnametei dukrai A. V. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu A. V. nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Švedijos Karalystės sveikatos priežiūros įstaigai. Taigi, dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui yra padaryta 661,13 Lt dydžio žala. Ieškovas prašo ieškinį tenkinti. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą atsakovei už akių.

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka. Atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. VLK Tarptautinių ryšių skyrius, vadovaudamasis VLK direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1K-27 patvirtintomis Europos Sąjungos (toliau – ES) kompetentingų institucijų pateiktų formos E 125 pažymų priėmimo VLK ir sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų kitose ES šalyse narėse privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, apmokėjimo taisyklėmis, patikrino, ar ES, Europos ekonominės erdvės šalių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – ES šalys) kompetentingų sveikatos draudimo įstaigų pateiktose sąskaitose nurodyti asmenys sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK), patvirtintą E. B. darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos 1993 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 202, ar sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – sertifikatas). ESDK yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo ES šalyse metu. ESDK išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 p.).

VLK iš Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (E 125 formos pažymas), patvirtinančias, kad Švedijos Karalystėje atsakovės S. V. nepilnametei dukrai A. V. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.

Remiantis privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2012-09-19 – 2012-09-20) atsakovės dukra A. V. nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Švedijos Karalystės sveikatos priežiūros įstaigai.

Pažymėtina, kad asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.

A. V., Švedijos Karalystės sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 661,13 Lt žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.275 str. 1 d. numato, kad už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako tėvai arba globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, ir 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 34 str. 10 p. įtvirtinta teritorinių ligonių kasų teisė teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas draudžiama (CK 6.59 straipsnis). CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovui dėl neteisėto pasinaudojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovės priteistina ieškovui 661,13 Lt žalos atlyginimo (CK 6.38, 6.63, 6.263, 6.280 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovės priteistina 54 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285-286 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 661,13 Lt žalos atlyginimo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į.k. 188783796, naudai.

Priteisti iš atsakovės S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 54 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus žyminį mokestį valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė