Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Giedrė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei V. D., A. B., AB TEO LT dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė 2016-06-08 patvarkymu Nr. S-160004049 skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad skundas nepagrįstas, išieškojimas iš sutuoktinės piniginių lėšų galimas, kadangi išieškoma skolininkui priklausanti ½ turto dalis, esanti bendrame turte su pareiškėja iš jai priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Skolininkas turto, piniginių lėšų iš kurių būtų galima išieškoti nėra, todėl išieškojimas nukreiptas į skolininko sutuoktinės R. B. turtą - jį areštavus ir nurodžius išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis dėl turto, esančio bendrame turte, dalies nustatymo. Nurodė, jog pareiškėja neįrodė, jog gauna socialinę pašalpą, ar kitas socialines išmokas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr.0004/11/0039, pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-08-30 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1360-474/2010 dėl 281,79 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš A. B. išieškotojo AB TEO LT naudai.

Antstolė Vida Daugirdienė 2015-05-13 nurodymu privestinai nurašė skolininko sutuoktinės R. B. sąskaitoje esančias lėšas 560,45 Eur ir pervedė sumą į antstolės depozitinę sąskaitą banke (v.b.l. 37). 2016-05-13 Turto arešto aktu Nr. S-160003372 antstolė V. Daugirdienė areštavo skolininko sutuoktinei priklausančias lėšas - ½ pajamų, esančių AB Swedbank banke, priklausančių R. B. (v.b.l. 40-41). Tuo pačiu turto arešto aktu nurodyta, jog areštuotos piniginės lėšos laikomos depozitinėje sąskaitoje iki bus nustatyta skolininkes turto dalis bendros jungtinės nuosavybės turte. 2016-05-13 antstolė pasiūlė kreiptis išieškotojui ir bendrosios nuosavybės turėtojams ir išsiuntė suinteresuotų asmenų buveinės ir gyvenamosios vietos adresais.

Pareiškėja nurodo, jog jos gaunamos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi santuoka su vyru sudaryta jau po sutuoktinio prievolės išieškotojui atsiradimo. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės R. B. asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės, todėl pareiškėjos skundo argumentai, susiję su skolininko prievolės pobūdžiu, atmestini. Be to, nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog skolininkas yra pareiškėjos sutuoktinis A. B., nėra.

Pareiškėja nurodo, jog jos vardu esančioje banko sąskaitoje esančios lėšos yra jos asmeninė nuosavybė, todėl jog joje pareiškėja gauna socialines išmokas bei kitas pašalpas. Vykdomosios bylos duomenimis 2016-01-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išraše nenustatyta, jog pareiškėja kur nors būtų dirbusi iki antstolės nurodymo areštuoti lėšas (v.b.l. 36). Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigoje) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punktas). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolė būtų patikrinusi Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą dėl pareiškėjai (ne)skiriamų pinigų išmokų ir nustačiusi pareiškėjos sąskaitoje gaunamų pajamų kilmę. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, jog pareiškėja augina vaiką iki trejų metų, todėl antstolė negalėjo areštuoti taip pat ir vykdyti išieškojimo iš šių pareiškėjos gaunamų lėšų (CPK 739 str. 3 p.). Antstolės patvarkyme, kuriuo nurodo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, jog pareiškėjos sąskaitoje esančioms pajamoms išieškojimas negalimas, vertintinas kritiškai. Antstolė, disponuodama duomenų bazėmis, galėjo patikrinti pareiškėjos gaunamų pinigų kilmę ir jų dydį. Nagrinėjamu atveju Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybai užklausą antstolė pateikė 2016-01-01, kurioje matyti, jog pareiškėja niekur nedirba ir nėra drausta valstybės lėšomis, tačiau pinigines lėšas nurodė areštuoti po beveik pusės metų (2016-05-13 surašytas antstolės nurodymas privestinai nurašyti pareiškėjos pinigines lėšas), prieš tai nepatikrinusi Socialinio draudimo fondo duomenų nei kitų duomenų bazių siekiant nustatyti kokias pajamas ir iš kur gauna pareiškėja. Teismui patikrinus Socialinio draudimo duomenis, nustatyta, jog pareiškėja nuo 2016-01-10 gauna motinystės pašalpą. CPK 739 straipsnis imperatyviai numato pašalpų ir kitų išmokų rūšis, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, t. y. apskritai negalimas. Būtent, minėto straipsnio trečiasis punktas numato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Nurodyti išieškojimo vykdomajame procese ribojimai ir draudimai yra absoliutaus pobūdžio, todėl CPK 738, 739 straipsniuose įtvirtintus išieškojimo ribojimus ir draudimus vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi taikyti nepriklausomai nuo skolininko banko sąskaitoje sukauptų lėšų, gautų kaip minėtuose straipsniuose išvardytos pašalpos ir kitos išmokos, kiekio. Šiuo atveju antstolė nepatikrino pareiškėjos gaunamų pajamų kilmės, nors tai galėjo nustatyti prieš areštuodama pinigines lėšas. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolė neturėjo pagrindo šių lėšų nurašyti nuo pareiškėjos sąskaitos (CPK 739 str.). Jeigu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje nėra duomenų apie asmeniui skiriamas išmokas ir antstolis neturi kitų duomenų, kad į kredito įstaigoje atidarytą asmens sąskaitą gali būti pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, prieš Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, gali Turto arešto aktų registrui pateikti nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas, neviršijančias išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų sumos. Antstolio nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas į Turto arešto aktų registrą pateikiamas elektroniniu būdu, naudojant Duomenų teikimo Turto arešto aktų registrui programą, ir automatiniu būdu perduodamas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7² punktas). Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta anksčiau, antstolė, prieš nurašydama pinigines lėšas, priklausančias pareiškėjai, nepatikrino Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos, nors vykdomoje byloje buvę duomenys patvirtino, jog pareiškėja nedirba.

Nustatyta, jog išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą vykdomas dėl 281,79 Eur sumos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo, bei 124,00 Eur vykdymo išlaidų, tačiau kaip matyti iš vykdomosios bylos ir turto arešto, antstolė areštavo išieškojimo dydį viršijančią sumą - 560,45 Eur, kas nesudaro pagrindo tokius antstolės veiksmus laikyti pagrįstais, laikantis išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros. Įvertinant tai, jog pareiškėja nėra skolininkė, o skolininkės sutuoktiniui po to, jei teismas tenkintų išieškotojo prašymą dėl turo dalies nustatymo, siektų pusę pareiškėjos gaunamų pajamų. Darytina išvada, jog skundžiamas antstolės 2016-05-13 nurodymas Nr. S-160003364 priverstinai nurašyti skolininkės pinigines lėšas vertintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 3 punkto normos atžvilgiu.

Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 str. 1 d.). Pareiškėja nurodo, jog antstolė nurodė jai kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo, nors to įpareigoti neturi teisės. Pažymėtina, jog antstolė pasiūlė tiek išieškotojui, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės turėtojams, t.y. pareiškėjai R. B. ir skolininkui A. B. kreiptis į teismą nustatyti jų turto dalį, esančią bendrame turte, tokia teisė bendraturčiams suteikta Civilinio proceso kodekse. Šiuo atveju pareiškėjos reikalavimas nevertintinas kaip reikšmingas antstolės veiksmų teisėtumui.

Teismas pažymi, jog antstolė areštavusi pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas įpareigojo išieškotoją AB TEO LT iki 2016-06-03 kreiptis su pareiškimu dėl skolininko A. B. turto dalies, esančios kartu su sutuoktine R. B. nustatymo, priešingu atveju išieškojimas iš minėto turto nutraukiamas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis išieškotojas AB TEO LT tokio pareiškimo teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja skundą antstolei pateikė 2016-06-01 (gautas antstolės kontoroje), antstolė išnagrinėjusi ir netenkinusi skundo kartu su vykdomąja byla persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, todėl neturėjo galimybės išieškotojui nepateikus pareiškimo panaikinti pareiškėjos lėšoms taikomą turto areštą. Atsižvelgiant į išdėstyta, antstolė turi minėtą nurymą areštuoti pareiškėjai priklausančias lėšas panaikinti, nesant duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl turto dalies nustatymo.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nustatė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiamas antstolės 2016-05-13 nurodymas Nr. S-160003364 ir turto arešto aktas Nr. S-160003372 neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, antstolė įpareigotina panaikinti 2016-05-13 turto arešto aktą Nr. S-160003372 ir 2016-05-13 nurodymą priverstinai nurašyti pareiškėjos pinigines lėšas Nr. S-160003364 bei areštuotas lėšas grąžinti pareiškėjai R. B. (CPK 513 str).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos R. B. skundą tenkinti.

Įpareigoti antstolę Vidą Daugirdienę įpareigotina panaikinti 2016-05-13 turto arešto aktą Nr. S-160003372 ir 2016-05-13 nurodymą priverstinai nurašyti pareiškėjos pinigines lėšas Nr. S-160003364 bei areštuotas lėšas grąžinti pareiškėjai R. B..

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. Nr.0004/11/0039.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.