Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. B., gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas J.Rekešius surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-371-2019 dėl to, kad A. B. 2019 m. vasario 9 d. 07.00 iki 10 val. 30 min. Kretingos r. sav., Kretinga, Tiekėjų g. 56, vairavo vilkiką su puspriekabę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, kelio vingyje atsitrenkė į stulpą bei tvorą. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė. Įvykio metu nuverstas stulpas, apgadinta tvora ir puspriekabė. Padaryta žala virš 15 BND. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 ir 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje (b.l.3-4).

2019-02-28 teismo posėdyje A. B. pripažino, kad padarė avariją, nes buvo labai slidus kelias. Jis pasimetė, nes pirmą kartą gyvenime padarė avariją, buvo strese, atvykęs iš kitos šalies, todėl nežinojo, kur ir kam skambinti bei nutarė važiuoti į didesnį miestą Klaipėdą, ieškoti pagalbos. Klaipėdoje jam kolega patarė pranešti apie įvykį policijai ir draudimo bendrovei, ką jis ir padarė. Įvykio vietoje įsitikino, kad niekas nenukentėjo. Taip pat matė, kad šiuo metu tvora atstatyta. Kiek yra protokole nurodytas 15 BND dydis, jis nežino. Negali patikėti, kad žala galėtų būti 750 eurų.

Į 2019-05-22 teismo posėdį A. B. neatvyko, per atstovą pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad į teismo posėdį neatvyks, nes jam pasibaigė Šengeno valstybės viza, o nauja bus išduota po 2 mėn. 2019-02-28 posėdyje davė išsamius parodymus, papildyti nieko neturi ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Bendrovės draudimo kompanija atlygins visus nuostolius, padarytus eismo įvykio metu dėl jo neįvertintų eismo sąlygų, esant slidžiai kelio dangai. Tai nepadaryta, nes nebuvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo. Prašo atsižvelgti į jo teismo posėdyje pateiktas lengvinančias aplinkybes bei skirti kuo mažesnę nuobaudą arba švelnesnę nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti nuobaudos (b.l. 67).

2019-02-28 teismo posėdyje A. B. pateikė dviejų mažamečių vaikų gimimo liudijimus ir darbovietės charakteristiką, kurioje jis apibūdinamas labai gerai. Taip pat nurodyta, kad jo žmona šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (b.l. 26-35).

Teismo posėdyje 2019-02-28 kaip liudytojas apklaustas administracinio nusižengimo protokolą surašęs Justas Rekešius parodė, kad protokolą surašė pagal Kretingos policijos pateiktus duomenis, jie atsiuntė nuotraukas iš įvykio vietos, kurias jis parodė A. B.. Pastarasis sutiko, kad ten ir buvo avarija. 15 BND yra 556 eurai, kiek yra 1 BBND, jis nežino. Kelių policijos specialistas M. B. sakė, kad žala dėl nuversto stulpo yra apie 1000,00 eurų. Kam žala padaryta, nežino.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius, po papildomo tyrimo, prie bylos surinko duomenis, kad 2019-02-09 eismo įvykio metu adresu Tiekėjų g. 56, Kretinga, apgadintas gatvės apšvietimo stulpas, šviestuvas ir mediniai diferencijuoto atliekų surinkimo konteinerių aikštelės aptvėrimai. Padarytos žalos savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ dydis 1789,45 Eur su PVM : medžiagos 595,20 Eur, darbai 276,22 Eur, PVM 183 Eur. (b.l. 52-54).

2019-05-22 teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ darbuotoja R. B. parodė, kad apie avariją įmonė sužinojo iš informacijos viešojoje erdvėje (facebook) ir kreipėsi į policiją, kuri nurodė avarijos kaltininką, transporto priemonę ir jos draudiką. Dėl padarytos žalos kreipėsi į draudiko atstovą Lietuvoje, raštą parašė ir transporto priemonės valdytojui pagal pastarosios prašymą. Draudimo bendrovė žalą patvirtino ir pažadėjo, kad teisės aktų nustatytais terminas perves atlyginimą. Įmonė pretenzijų avarijos kaltininkui neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutrauktina, A. B. baustinas tik pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – ir BBND).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu ANK 426 straipsnis) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo eismo 2013-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji nusižengimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai).

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad A. B. 2019 m. vasario 9 d. apie 7.00 val. Kretingos m., Tiekėjų g. 56, vairuodamas vilkiką Volvo FH12, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, kelio vingyje išvažiavo iš važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į stulpą bei tvorą. Dėl apgadinto gatvės apšvietimo stulpo ir medinės atliekų surinkimo konteinerių aikštelės aptvėrimo, savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ padaryta 1789,45 Eur žala, kas yra daugiau nei 15 BBND (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimą Nr. 707, BBND nuo 2018-01-01 yra 50 Eur). A. B. iš įvykio vietos nuvažiavo, bet apie įvykį pats pranešė policijai, atvažiavęs iš Kretingos į Klaipėdos miestą, A. B. įvykio metu buvo blaivas (b.l.5). Policijai apie įvykį iš karto įvykio vietoje nepranešė, nes avariją patyrė pirmą kartą gyvenime, yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, atvykęs į šalį, telefono sąskaitoje neturėjo pinigų ir nežinojo kaip paskambinti policijai, įvykio vietos miestelio nepažinojo, todėl ir nutarė važiuoti į Klaipėdą kaip į didesnį miestą ir ten ieškoti pagalbos, ką ir padarė. Eismo įvykio vieta nustatyta ir užfiksuota pagal A. B. parodymus. Savivaldybės įmonei „Kretingos komunalininkas“ padaryta žala patvirtinta ir artimiausiu metu draudimo bendrovės bus atlyginta.

Protokole nurodyta, kad A. B. savo veiksmais pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 ir 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

KET 127 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; 222 punkte - jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismas sutinka, kad A. B. pažeidė nurodytus KET reikalavimus. Tai pripažįsta ir pats A. B.. Tačiau, kaip buvo nurodyta vien objektyvių nusižengimo požymių nepakanka, kad inkriminuoti asmeniui administracinio nusižengimo padarymą.

Teismas pripažįsta, kad A. B. nepasirinko saugaus greičio pagal važiavimo ir meteorologines sąlygas, ir dėl to esant slidžiai kelio dangai, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo iš važiuojamosios kelio dalies ir atsitrenkė į stulpą bei tvorą. Nenustatyta, kad A. B. būtų viršijęs leistiną greitį, nes kaip ir pats nurodo važiavo lėtai, bet kaip rodo kilusios pasekmės, šiuo atveju ir to nepakako eismo saugumui užtikrinti. Todėl pripažintina, kad A. B. pažeidė KET 127 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, už ką jam skirtina administracinė nuobauda - bauda.

Tačiau teismas daro išvadą, kad A. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje sudėties, t.y. nenustatyta jo tyčia dėl šio nusižengimo padarymo, todėl administracinė teisena dėl šio nusižengimo nutrauktina.

Skiriant A. B. administracinę nuobaudą už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. viena kartą baustas administracine tvarka įspėjimu 2015 m., galiojančių nuobaudų neturi (b.l.15-16).

Įvertinus šias aplinkybes, A. B. už padarytą nusižengimą skirtina administracinė nuobauda – bauda, nustatant minimalų jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

A. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir nubausti 10 Eur (dešimties eurų) bauda, mokama į valstybės pajamas.

A. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymius.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant ROIK: 19097384309. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas gali būti apskųstas ANK 644-649 straipsniuose nustatyta tvarka per 20 dienų nuo paskelbimo Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismui.