Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-05-28 · Byla Nr. ATP-338-557/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-16-606/2013Nutarimas · 2013-04-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-338-557/2013Nutartis · 2013-05-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-28
Bylos Nr.
ATP-338-557/2013
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02777-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-338-557/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02777-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimo, kuriuo Ž. S. skundas tenkintas, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. gegužės 31 d. nutarimas, kuriuo Ž. S. buvo nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 110 Lt bauda, panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S. 2012-05-31 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012 m. gegužės 25 d. 18 val. H. Manto g. – Liepų g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryžą degant leidžiamam šviesoforų signalui ir susidūrė su automobiliu, išvažiuojančiu iš sankryžos. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tuo Ž. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 p. Tokie Ž. S. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. gegužės 31 d. nutarimu pripažinta įrodytu, kad Ž. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 p., ji pripažinta kalta padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jai skirta 110 Lt bauda. Šį nutarimą, prašydama jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, Ž. S. apskundė pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimu Ž. S. skundas tenkintas, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. gegužės 31 d. nutarimas, kuriuo Ž. S. buvo nubausta 110 Lt dydžio bauda pagal ATPK 127 str. 2 d. panaikintas, ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. S. kaltę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir dėl to kilusio eismo įvykio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. gegužės 31 d. nutarimą. Nurodo, kad su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu nesutinka, nes jis yra neteisėtas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, vadovavosi tik pačios Ž. S. bei abejotinais liudytojų parodymais. Kelių policijos biuras mano, kad pagal surinktus įrodymus Ž. S. kaltė nebuvo paneigta. Pati Ž. S. nurodo, kad prieš pat jos vairuojamo automobilio priekį ji pamatė iš kairės pusės važiuojantį automobilį „Volvo“, ir nespėjusi nuspausti stabdžio pedalo, atsitrenkė į automobilį „Volvo“. Kaip matyti, Ž. S. automobilis atsitrenkė į automobilį „Volvo“, o ne atvirkščiai, tai parodo, kad įvažiuodama į sankryžą ji neįsitikino, kad tai bus saugu, ir nedavė kelio automobiliui, išvažiuojančiam iš sankryžos. Taip pat iš liudytojų parodymų matyti, kad Ž. S. vairuodama automobilį dėvėjo žalios spalvos kaukę, kuri trukdė matymui, beje, ir pati Ž. S. to neneigė. Kelių policijos biuras mano, kad liudytojų S. Š. ir A. B. parodymai turėtų būti vertinami atmestinai, nes S. Š. paties eismo įvykio net nematė, o A. B. tik girdėjo pakalbį, tačiau negalima įrodyti, kad tas pokalbis buvo būtent apie šį eismo įvykį. 2013-02-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos filialo ekspertizės akte Nr. 11K- 11(13) ekspertas konkrečiai nenurodė, kurio vairuotojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, tačiau aiškiai nurodė, jog esant tam tikroms sąlygoms tikėtina, kad tiek Ž. S., tiek M. P. veiksmai buvo nepriimtini ir kėlė grėsmę eismo saugumui. Kelių policijos biuras mano, kad iš aukščiau pateiktų argumentų ir byloje surinktų įrodymų dėl eismo įvykio kilimo kalta ir pati Ž. S., kuri vairuodama automobilį įvažiavo į sankryžą neįsitikinusi, kad tai bus saugu ir nesutrukdys kitiems eismo dalyviams, taip pat vairuodama dėvėjo kaukę, kuri stipriai sumažino matymo lauką, be to, iš teismo nutarimo galima susidaryti įspūdį, kad pats teismas abejoja Ž. S. nekaltumu.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. gegužės 31 d. nutarimu pripažinta įrodytu, kad Ž. S., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 165 p., įvažiavo į sankryžą degant leidžiamajam šviesoforo signalui ir susidūrė su automobiliu, išvažiuojančiu iš sankryžos. Apylinkės teismas, išsamiai iš nešališkai išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė išvadą, jog byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. S. kaltę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir dėl to kilusio eismo įvykio.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių Ž. S. kaltę padarius jai inkriminuotą pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių 165 p. nustatyta, jog įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis). Taigi, pripažįstant įrodytu, kad Ž. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 p. reikalavimus ir nedavė kelio automobiliui „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalu įrodyti, kad M. P. vairuojamas automobilis „Volvo S80“ į sankryžą įvažiavo dar tebedegant leidžiamajam šviesoforo signalui.

Teismo posėdžio metu (b.l. 61-62) buvo apklaustas liudytojas policijos pareigūnas O. D., kuris parodė, jog jam atvykus į eismo įvykio vietą buvo du automobiliai „Volvo“ ir „Peugeot“. Abu vairuotojai paaiškino, kad abu įvažiavo į šviesoforo reguliuojamą sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Įvykio vietoje buvo liudytojas, kuris paaiškino, kad į sankryžą abu vairuotojai įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Buvo iš karto nuvykta į vaizdo stebėjimo skyrių dėl įrašo, nes ta sankryža yra filmuojama, jis įrašą žiūrėjo, tačiau susidūrimo metu kamera buvo pastrigusi, dėl kažkokių techninių priežasčių to įvykio vaizdo nebuvo. Vairuotoja prisipažino, kad prieš įvažiuodama į sankryžą nežiūrėjo nei į dešinę, nei į kairę. Nebuvo nustatyta, kad „Volvo“ vairuotojas į sankryžą įvažiavo degant draudžiamajam šviesoforo signalui. Savo tarnybiniame pranešime (b.l. 39) policijos pareigūnas O. D. taip pat nurodė, jog automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. P. paaiškino, kad maždaug 7 m atstumu iki sankryžos pastebėjo degantį žalios spalvos šviesofo signalą, o įvažiavus į sankryžą pajuto smūgį į automobilio dešinį šoną. Automobilio „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja Ž. S. paaiškino, kad maždaug 7-10 m atstumu iki sankryžos pastebėjo degantį žalios spalvos šviesoforo signalą, o įvažiavusi į sankryžą pajuto smūgį į automobilio priekinę dalį. Kaip matyti, policijos pareigūnas paties eismo įvykio nematė, į eismo įvykio vietą atvyko jau po automobilių susidūrimo, o apie eismo įvykį jam tapo žinoma tik iš eismo įvykio dalyvių ir liudytojų pasakojimų.

Nors eismo įvykio vieta – H. Manto g. - Liepų g. sankryža yra filmuojama ir byloje yra pateiktas vaizdo kameros įrašas (b.l. 22), nustatyti, ar M. P. vairuodamas automobilį „Volvo S80“ į sankryžą įvažiavo degant leidžiamajam ar draudžiamajam šviesoforo signalui, iš šio įrašo nėra galimybės, kadangi, kaip nurodyta tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 21, 42), dėl techninių kliūčių – ryšio trikdžių nematyti eismo įvykio eigos, įrašas užstringa 17:56:10 laiku ir vėl pradeda veikti tik 17:56:26, t.y. įvykus transporto priemonių susidūrimui, taip pat nematyti šviesoforo signalų.

Kad M. P. vairuojamas automobilis „Volvo S80“ į sankryžą įvažiavo degant leidžiamajam – žaliam šviesoforo signalui, nurodė pats M. P. teismo posėdyje (b.l. 69), kur jis parodė, kad į sankryžą įvažiavo 50-55 km/h greičiu degant žaliam šviesoforo signalui, prieš įvažiuodamas į sankryžą matė žalią šviesoforo signalą. Visą laiką įvykio vietoje kalbėjo apie žalią šviesoforo signalą, o kad vairuotoja ir liudytojas kalba, jog jis įvažiavo per geltoną šviesoforo signalą, galimai po avarijos jam buvo šokas, tačiau yra įsitikinęs, kad važiavo per žalią šviesoforo signalą. Savo pirminiame paaiškinime (b.l. 44) M. P. taip pat nurodė, kad pamatęs degantį žalią šviesoforo signalą įvažiavo į sankryžą. Kad Liepų g. – H. Manto g. sankryžoje degė žalias šviesoforo signalas, pastebėjo maždaug 7 m atstumu. Mano, kad yra nekaltas, kadangi į sankryžą įvažiavo vis dar degant žaliam šviesoforo signalui. Tokius M. P. parodymus patvirtina kartu su juo važiavusios liudytojos A. P. pirminiame paaiškinime (b.l. 46) nurodytos aplinkybės, kad prieš jų automobiliui „Volvo S80“ įvažiuojant į sankryžą jų automobiliui degė žalia šviesa.

Tuo tarpu Ž. S. apklausiama teismo posėdyje (b.l. 26) parodė, kad per sankryžą ji važiavo užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Nurodė, jog „Volvo“ vairuotojas iš pradžių pripažino ir teigė, kad yra kaltas, kad važiavo per raudoną šviesoforo signalą, po to teigė, kad per geltoną, o atvykus jo mamai – kad per žalią. „Volvo“ automobilio vairuotojas po įvykio iš karto pats pribėgęs prie jos sakė, kad labai atsiprašo, paklausė, ar ji sveika. „Volvo“ vairuotojas ir telefonu kalbėjo, teigė, kad važiavo degant raudonai šviesai. Yra liudininkas dviratininkas, kuris girdėjo, kaip jis teigė, kad yra kaltas. Kad jai užsidegė leidžiamasis šviesoforo signalas, pamatė prieš 10-15 metrų, sankryžoje jokių kliūčių nebuvo, todėl ji važiavo. Savo pirminiame paaiškinime (b.l. 43) Ž. S. taip pat nurodė, jog važiuodama Liepų g. 40 km/h greičiu šviesoforo link pastebėjo užsidegus žalią šviesoforo signalą. Žalią šviesoforo signalą pamatė prieš 7-10 metrų. Toliau važiavo tokiu pat greičiu. Įvažiavusi į sankryžą susidūrė su automobiliu. Įvykus autoįvykiui automobilio „Volvo“ vairuotojas teigė, kad važiavo per oranžinę, ir prisipažino kaltu, o vėliau keitė nuomonę.

Ž. S. parodymus, kad iš karto po eismo įvykio automobilio „Volvo S80“ vairuotojas M. P. prisipažino į sankryžą įvažiavęs jau degant draudžiamajam šviesoforo signalui, patvirtino liudytojas A. B., kuris teismo posėdyje (b.l. 70) parodė, kad paties įvykio nematė, tačiau su žmona važiavo su dviračiais pro šalį, o kai stovėjo šalia „Volvo“ automobilio ir „Volvo“ savininkas – vaikinukas su kažkuo kalbėjosi telefonu, išgirdo, kaip jis kažkam sakė, jog blogai tas, kad važiavo per geltoną šviesą. Kad tas vyras yra „Volvo“ vairuotojas, nusprendė iš to, kad tas vyras visą laiką stovėjo prie „Volvo“, darinėjo mašinos dureles, ten sėdėjo jo panelė. Matėsi, kad tai mašinos vairuotojas – savininkas. Savo pirminiame paaiškinime (b.l. 45) liudytojas A. B. taip pat nurodė, kad paties įvykio nematė, tik girdėjo „Volvo“ vairuotojo telefoninį pokalbį, jog įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui.

Liudytoja S. Š. teismo posėdžio metu (b.l. 26) parodė, kad įvykio dieną ėjo H. Manto g. pro „TEO“ atstovybę ir kirto Liepų g. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui ėjo per gatvę, o kai atsistojo ant salelės, užsidegė geltonas šviesoforo signalas. Pagalvojusi, ką daryti, apsidairė, o kadangi mašinų nebuvo, nusprendė eiti toliau. Einant jai užsidegė raudonas šviesoforo signalas, o bebaigiant pereiti gatvę išgirdo smūgį. Kai jai užsidegė raudonas šviesoforo signalas, ji dar buvo gatvėje, jai iki šaligatvio buvo likę dar kokie 6-7 žingsniai. Kai išgirdo smūgį, dar taip pat buvo gatvėje. Ji buvo veidu į tą pusę, iš kur atvažiavo „Volvo“, tačiau nelabai žiūrėjo į mašinas, važiuojančias pro šalį.

Aukščiau aptarti liudytojų A. B. ir S. Š. parodymai paneigia M. P. aiškinimą, kad jis į sankryžą įvažiavo dar degant leidžiamajam – žaliam šviesoforo signalui, kadangi liudytojas A. B. girdėjo, kaip M. P., kalbėdamas telefonu, nurodė, jog į sankryžą įvažiavo jau degant geltonam šviesoforo signalui, tuo tarpu liudytoja S. Š. nurodė, kad jai perėjus pusę gatvės ir atsistojus ant salelės, jau tada užsidegė geltonas šviesoforo signalas, einat toliau užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir tik bebaigiant pereiti gatvę išgirdo smūgį. Nors anot apelianto, liudytojų S. Š. ir A. B. parodymai turėtų būti vertinami atmestinai, nes S. Š. paties eismo įvykio nematė, o A. B. tik girdėjo pakalbį, tačiau negalima įrodyti, kad tas pokalbis buvo būtent apie šį eismo įvykį, apeliacinis teismas laiko, jog šių liudytojų parodymai turi esminės reikšmės sprendžiant Ž. S. kaltės/nekaltumo klausimą. Nors liudytoja S. Š. nematė paties įvykio, ji nurodė svarbias aplinkybes apie šviesoforo signalų pasikeitimą ir automobilių susidūrimo momentu degusį šviesoforo signalą. Tuo tarpu liudytojo A. B. parodymus, kad M. P. telefonu kalbėdamas pasakė, jog važiavo per geltoną šviesoforo signalą, patvirtina Ž. S. parodymai, kad ir jai M. P. pripažino važiavęs per draudžiamąjį šviesoforo signalą, todėl manyti, kad telefonu buvo kalbama apie kitą įvykį, nėra pamatuoto pagrindo. Byloje nėra nustatytas liudytojų A. B. ir S. Š. suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl netikėti jų parodymais apeliacinis teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu M. P. yra vienas iš eismo įvykio dalyvių ir yra suinteresuotas duoti sau palankius parodymus, o liudytoja A. P. – jo draugė, todėl šių asmenų duoti paaiškinimai negali būti vertinami kaip nešališki ir objektyvūs.

Byloje esant tiek Ž. S. kaltę patvirtinančių, tiek jos kaltę paneigiančių įrodymų, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo paskirta eismo įvykio autotechninė ekspertizė. Atlikus tyrimą ekspertizės akte Nr. 11K-11(13) (b.l. 85-94) konstatuota, kad: 2. Jeigu sankryžoje automobilio „Peugeot 206“ važiavimo kryptimi žalias šviesoforo signalas užsidegė tuo metu, kai automobilis „Peugeot 206“, važiuodamas 40 km/h greičiu, buvo l0-15 m atstumu neprivažiavęs gatvės dešinėje prieš sankryžą esantį šviesoforą, jeigu prieš eismo įvykį automobiliu „Volvo S80“ buvo važiuojama 50-55 km/h greičiu, tai, atsižvelgiant į 2012-06-12 UAB „Gatvių apšvietimas“ pažymoje Nr. 68 nurodytus laikus, prieš pat pradedant automobilio „Volvo S80“ važiavimo kryptimi mirksėti žaliam šviesoforo signalui automobilis „Volvo S80“ vietą, kurioje buvo susidūrimo metu, tikėtina, buvo neprivažiavęs 116,5-135 m atstumu; 3. Jeigu eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje kelio danga buvo sausas horizontalus asfaltas, jeigu sankryžoje automobilio „Peugeot 206“ važiavimo kryptimi žalias šviesoforo signalas užsidegė tuo metu, kai automobilis „Peugeot 206“, važiuodamas 40 km/h greičiu, buvo 10-15 m atstumu ne­privažiavęs gatvės dešinėje prieš sankryžą esantį šviesoforą, jeigu prieš eismo įvykį automobiliu „Volvo S80“ buvo važiuojama 50-55 km/h greičiu, tai, atsižvelgiant į 2012-06-12 UAB „Gatvių apšvietimas“ pažymoje Nr. 68 nurodytus šviesoforo signalų fazių laikus, prieš pat pradedant auto­mobilio „Volvo S80“ važiavimo kryptimi mirksėti žaliam šviesoforo signalui, automobilis „Volvo S80“ jo judėjimo kryptimi prieš sankryžą buvusią „Stop“ liniją, tikėtina, buvo neprivažiavęs 85,1 - 103,6 m atstumu, o užsidegant geltonam šviesoforo signalui - tikėtina „Stop“ liniją nepriva­žiavęs 43,4 - 57,7 m atstumu, todėl automobilio „Volvo S80“ vairuotojas, važiuodamas leistinu gy­venvietėse 50 km/h greičiu ir staiga nestabdydamas, tikėtina, galėjo sustabdyti vairuojamą automo­bilį neprivažiuodamas „Stop“ linijos prieš sankryžą, kadangi tam buvo reikalingas apie 39,3 m at­stumas; 4. <...> Jeigu sankryžoje automobilio „Peugeot 206“ važiavimo kryptimi žalias šviesoforo signalas užsidegė tuo metu, kai automobilis „Peugeot 206“, važiuodamas 40 km/h, greičiu buvo 10-15 m at­stumu neprivažiavęs gatvės dešinėje prieš sankryžą esantį šviesoforą, tai automobilio „Peugeot 206“ vairuotojos Ž. S. veiksmai - prie reguliuojamos sankryžos jos važiavimo kryptimi degant draudžiančiam eismą šviesoforo signalui priartėjo mažesniu nei staigiam sustabdymui reika­lingu atstumu (18,9 m) ir užsidegus leidžiančiam eismą šviesoforo signalui važiavo per sankryžą - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir kėlė grėsmę eismo saugumui. Jeigu eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje kelio danga buvo sausas horizontalus asfaltas, jeigu sankryžoje automobilio „Peugeot 206“ važiavimo kryptimi žalias šviesoforo signalas užsidegė tuo metu, kai automobilis „Peugeot 206“, važiuodamas 40 km/h greičiu, buvo 10 - 15 m atstumu ne­privažiavę gatvės dešinėje prieš sankryžą esantį šviesoforą, jeigu prieš eismo įvykį automobiliu „Volvo S80“ buvo važiuojama 50-55 km/h greičiu, tai, atsižvelgiant į 2012-06-12 UAB „Gatvių apšvietimas“ pažymoje Nr. 68 nurodytus šviesoforo signalų fazių laikus, automobilio „Volvo S80“ vairuotojo M. P. veiksmai - nesustojo prieš sankryžą prie „Stop“ linijos - techniniu po­žiūriu, tikėtina, buvo nepriimtini ir kėlė grėsmę eismo saugumui.

Kaip matyti, ekspertizės aktas nei patvirtino, nei paneigė, kad M. P. vairuodamas automobilį „Volvo S80“ į sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamjam šviesoforo signalui, ekspertizės aktas taip pat nepaneigė ir nepatvirtino, kad eismo įvykis kilo dėl Ž. S. veiksmų. Kaip pastebėjo ir apeliantas, ekpertizės akte Nr. 11K-11(13) pateiktos tik tikėtinos išvados, tačiau apeliacinis teismas sprendžia, jog šios išvados nėra pakankamos Ž. S. kaltės klausimu padaryti abejonių nekeliančias išvadas.

Apelianto manymu, Ž. S. kaltę įrodo tai, kad ji vairuodama automobilį buvo su kauke, kuri trukdė matymui, todėl įvažiuodama į sankryžą neįsitikino, kad tai bus saugu, ir nedavė kelio automobiliui, išvažiuojančiam iš sankryžos. Teismo posėdžio metu (b.l. 61-62) liudytojas policijos pareigūnas O. D. taip pat nurodė manantis, kad dėl kaukės „Peugeot“ vairuotoja neįsitikino, kad galima įvažiuoti į sankryžą, ir kad joje nėra kliūties. Tuo tarpu Ž. S. apklausiama teismo posėdyje (b.l. 26) parodė, jog sankryžoje jokių kliūčių nebuvo, todėl ji važiavo. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad Ž. S. dėvėta kaukė jai, kaip vairuotojai, ribojo matomumą, todėl vien ta aplinkybė, kad Ž. S. automobilį vairavo dėvėdama kaukę, neduoda pagrindo išvadai, kad į sankryžą Ž. S. įvažiavo neįsitikinusi, jog joje nėra kitų transporto priemonių. Be to, remiantis aukščiau aptartu byloje nėra paneigta, kad M. P. į sankryžą įvažiavo jau degant draudžiamajam šviesoforo signalui. Todėl daryti išvadą, kad Ž. S. įvažiuodama į sankryžą neįsitikino, kad tai bus saugu, ir nedavė kelio automobiliui „Volvo S80“, išvažiuojančiam iš sankryžos, nėra pamatuoto pagrindo.

Byloje yra tiek Ž. S. kaltę paneigiančių (pačios Ž. S. parodymai bei pirminis paaiškinimas, liudytojo A. B. parodymai bei pirminis paaiškinimas, liudytojos S. Š. parodymai), tiek jos kaltę patvirtinančių (M. P. parodymai bei pirminis paaiškinimas, liudytojos A. P. paaiškinimas) įrodymų. Ž. S. inkriminuojamas pažeidimas turi būti įrodinėjamas patikimais įrodymais, tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais. Apeliacinis teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, sprendžia, jog jų nepakanka konstatuoti, kad Ž. S. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, kadangi bylos medžiaga ir eismo įvykio dalyvių bei liudytojų parodymai yra prieštaringi, jų visuma nepaneigia versijos, kad Ž. S. į sankryžą įvažiavo būtent tuo metu, kai sankryžoje jau nebebuvo automobilių, išvažiuojančių iš sankryžos, į kurią jie buvo įvažiavę pagal leidžiamą šviesoforo signalą. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Ž. S. atžvilgiu nutraukta pagrįstai ir teisėtai, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, keisti ar naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas