- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-96-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- M. K. R.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas V.Stankevičius Procesinio sprendimo kategorijos 75.4.3.; 103.2.;
122.3.; 122.4.; 122.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. vasario 6 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu ieškovės G. R. ieškinys atsakovui M. K. R. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. R. 2007-05-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti santuokos, sudarytos 2006-06-13 tarp G. R. ir M. K. R., įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktą Dvasiniame centre – Muftiate, ir apskaitytą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl M. K. R. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – P.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes negerbė ieškovės orumo, nelaikė sau lygia, ją žemino.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartimi nustatė ieškovei G. R. terminą iki 2007-06-25 ieškinio trūkumams pašalinti, pateikiant įstatymo reikalavimus atitinkantį ieškinį – nurodyti, kokiais įrodymais ieškovė įrodinės ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltų veiksmų.
Ieškovė G. R., vykdydama teismo nutartį, 2007-06-19 raštu informavo teismą, kad visas faktines aplinkybes, pagrindžiančias jos ieškinį, teisme patvirtins S. V., todėl šį asmenį prašė kviesti į teismo posėdį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. birželio 27 d. nutartimi grąžino ieškovei G. R. ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, nes nepateikė teismui įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio. Šią nutartį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pasinaikino, gavęs ieškovės atskirąjį skundą dėl teismo 2007-06-27 nutarties.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei G. R. terminą iki 2007-09-03 ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui ieškinio ir jo priedų vertimus į anglų kalbą.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. spalio 19 d. nutartimi nustatė ieškovei G. R. naują terminą iki 2007-11-06 ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui ieškinio ir jo priedų vertimus į anglų arba kitą atsakovui M. K. R., kuris yra Pakistano pilietis, suprantamą kalbą. Teismas nustatė naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi 2007-08-13 nutartis nebuvo įteikta ieškovei.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino ieškovei G. R., kadangi ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė G. R. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad priimant skundžiamą nutartį, ieškovė negavo iš teismo oficialaus atsakymo į jos 2007-10-24 skundą dėl teisėjo nušalinimo. Nežinodama, kada buvo konkrečiai išspręstas teisėjo nušalinimo klausimas, ieškovė negalėjo žinoti terminų, per kiek jai reikia pateikti vertimą į atsakovui suprantamą kalbą. Priimant skundžiamą nutartį, buvo pažeisti civilinio proceso principai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisės norma ne tik įtvirtina konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą, bet taip pat nustato, kad minėta subjektinė teisė turi būti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimosi su ieškiniu į teismą tvarką numato CPK 135 straipsnis, kuriame įtvirtinti ieškinio turinio reikalavimai. Be to ieškinys, kaip ir kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentas, taip pat turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio bei formos reikalavimus (CPK 111 str.). Ieškovui pateikus šių įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138, 115 str.), nes tik šiuos reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas laikytinas tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu.
Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė G. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti jos ir atsakovo M. K. R. 2006-06-13 sudarytos santuokos įrašą, atliktą Dvasiniame centre – Muftiate ir apskaitytą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškinyje ieškovė nurodė atsakovo paskutinę gyvenamąją vietą Vilniuje, asmens kodą, gimimo datą ir gimimo vietą – Pakistanas. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio reikalų skyriaus 2007-10-11 rašte nurodyta, kad Pakistano pilietis M. K. R. į Lietuvos Respubliką atvyko 2004-08-10 neteisėtai, jam suteiktas prieglobstis ir išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; pakeisto leidimo laikinai gyventi ir išduoto užsieniečio paso galiojimo laikas baigėsi 2007-08-04, tačiau Migracijos departamentas neturėjo duomenų apie M. K. R. išvykimą (sienos kirtimą) iš Lietuvos Respublikos (b.l. 26). Nustačiusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas M. K. R. yra užsienio pilietis, turintis gyvenamąją vietą Lietuvoje, todėl procesiniai dokumentai jam siųstini, vadovaujantis CPK 804 straipsnio 2 dalimi – atsakovui siųstini procesiniai dokumentai turi būti išversti į anglų ar kitą jam suprantamą kalbą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, nepateikė nei ieškinio, nei jo priedų oficialių vertimų į anglų ar kitą atsakovui suprantamą kalbą, nors tokią jos pareigą numato civilinio proceso įstatymas (CPK 113 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sąlygoja išvadą, kad ieškovė pateikė įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas 2007-10-19 nutartyje, todėl teismas pagrįstai nustatė ieškovei terminą pateikto ieškinio trūkumams pašalinti ir pateikti ieškinio bei jo priedų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą. Teismo 2007-10-19 nutartis ieškovei įteikta 2007-10-22, tačiau nustatytu terminu ieškovė nepateikė teismui nurodytų vertimų, t.y. nepašalino ieškinio trūkumų, ir tai įgalino pirmosios instancijos teismą 2007-11-30 nutartimi ieškinį laikyti nepaduotu bei grąžinti jį ieškovei (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Apeliantė (ieškovė) aplinkybių, kad nepašalino ieškinio trūkumų, iš esmės ir neginčija atskirajame skunde, todėl atskirojo skundo motyvai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo apskųstajai nutarčiai panaikinti.
Atskirąjį skundą apeliantė (ieškovė) grindžia tuo, kad priimant skundžiamą nutartį, ieškovė negavo iš teismo oficialaus atsakymo dėl teisėjo nušalinimo, todėl, nežinodama, kada buvo konkrečiai išspręstas teisėjo nušalinimo klausimas, ieškovė negalėjo žinoti terminų, per kiek jai reikia pateikti vertimą į atsakovui suprantamą kalbą. Tačiau šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš byloje esančios procesinių dokumentų įteikimo pažymos matyti (b.l. 32), kad teismo 2007-10-19 nutartis ieškovei tinkamai įteikta 2007-10-22, todėl apeliantei neabejotinai buvo žinomas terminas, iki kada ji privalėjo pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, nes terminas buvo nurodytas pačioje nutartyje. Skundą dėl drausmės bylos iškėlimo ir teisėjo nušalinimo ieškovė surašė, jau gavusi teismo 2007-10-22 nutartį ir žinodama apie nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Be to aplinkybė, kad ieškovė siekė teisėjo nušalinimo byloje ir dėl to pareiškė prašymą, neatleidžia ieškovės nuo pareigos vykdyti teismo nutartimi nustatytus įpareigojimus, kadangi šaliai, nagrinėjamu atveju ieškovei, pareiškus prašymą dėl teisėjo nušalinimo, civilinė byla nėra stabdoma. Be to ieškinio trūkumų šalinimas ir teisėjo nušalinimas nėra tarpusavyje susiję procesiniai klausimai.
Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė proceso koncentracijos principą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pati apeliantė nepakankamai rūpinosi greitu bylos išnagrinėjimu, nepakankamai rūpestingai pateikė teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindė savo reikalavimus. Pateikiamų procesinių dokumentų skaičių, kalbą, jų priedų formą reglamentuoja įstatymas (CPK), todėl šie reikalavimai yra žinomi asmenims iš anksto ir nėra laikytini netikėtais, kaip kad nurodo apeliantė atskirajame skunde.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.