Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-15 · Civilinė byla Nr. 2S-2433-324/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
2S-2433-324/2011
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00661-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
V. M., A. M., akcinei bendrovei DnB Nord bankui
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Kauno miesto 16-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2433-324/2011;Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00661-2011-3;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė;
Procesinio sprendimo kategorija 110.6; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16634-717/2011 pagal H. K. ieškinį atsakovams V. M., A. M., akcinei bendrovei DnB Nord bankui, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarei R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais 2008 m. gegužės 30 d. dovanojimo sandorį, notarinio registro Nr. RK-3046, sudarytą tarp atsakovų A. M. ir V. M., nekilnojamojo turto – 0,0600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), – įkeitimo sandorį, sutartinės hipotekos kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2008 m. lapkričio 18 d., sudarytą tarp AB DnB Nord banko ir atsakovės V. M., užtikrinant atsakovo A. M. prievolių įvykdymą AB DnB Nord bankui, taikyti restituciją ir grąžinti nurodytą turtą atsakovui A. M., išlaikymo teikimo pareigos nepilnametei dukrai E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), įvykdymo užtikrinimui nustatyti šiam turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nurodytą nekilnojamąjį turtą.

Tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi areštavo atsakovei V. M. priklausančius 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 27 d. nutartimi civilinė byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Atsakovė V. M. pateikė teismui prašymą panaikinti 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti parduoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą, įpareigojant atsakovę iš turto pardavimo kainos sumos įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 200 000 Lt. Prašymą motyvavo tuo, kad ginčo turtui rado pirkėją, su kuriuo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali sudaryti nei preliminarios, nei pagrindinės sutarties.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi netenkino atsakovės V. M. prašymo. Konstatavo, kad atsakovei V. M. pardavus ginčo objektu esantį turtą ir įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą už parduotą turtą 200 000 Lt, teismas negalėtų išspręsti ieškinio reikalavimo dėl natūrinės restitucijos taikymo, nes turtas jau būtų perleistas tretiesiems asmenims.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė V. M. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Neatsižvelgta, kad dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patiria nuostolių. Dėl ginčo turto pardavimo dar 2011 m. gegužės 16 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kurios atsakovė dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo tinkamai įvykdyti, dėl to privalėjo sumokėti pirkėjui netesybas – 25 000 Lt baudą. Nesant galimybės sudaryti ginčo turto pardavimo sandorio su potencialiu pirkėju, atsakovė patiria nuostolius (negauna pajamų). Teikdama prašymą, atsakovė vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad, siekdamas išvengti galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas pirmiausia privalo imtis visų būtinų priemonių panaikinti parduodamo turto apribojimus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1409/2011). Atmetus atsakovės V. M. prašymą, pažeisti jos turtiniai interesai, užkirstas kelias išvengti nuostolių dėl byloje pritaikytų apribojimų turtui.

Nevertinta, ar taikant laikinąsias apsaugos priemones išlaikyta ginčo šalių interesų pusiausvyra, ar nepažeisti ekonomiškumo ir teisingumo principai, ar atsakovės prašymu pakeistas ieškinio reikalavimo užtikrinimo būdas garantuos ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Nepagrįstai atsakovės prašymas netenkintas dėl ieškovės reikalavimo taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovo A. M. nuosavybėn ginčijamu sandoriu perleistą turtą. Ieškinio tenkinimo atveju ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, atsakovo A. M. (galimai pažeistas) mokumas būtų tinkamai atkurtas ne tik taikant restituciją natūra, bet ir pritaikius restituciją pinigais, t. y. įpareigojant V. M. grąžinti A. M. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusį turto vertės ekvivalentą pinigais (CK 6.146 ir 6.222 straipsniai įgalina teismą taikyti restituciją pinigais, kai restitucija natūra neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims). Ginčijamame 2008 m. gegužės 30 d. turto dovanojimo sandoryje nurodyta, kad perleidžiamo turto vertė sudaro 200 000 Lt, todėl, teismui patenkinus atsakovės prašymą ir jai į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjus 200 000 Lt, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas ir netaptų neįmanomas.

Prašo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. M. prašo patenkinti atsakovės V. M. atskirąjį skundą. Nurodo, kad ginčo nekilnojamasis turtas šiuo metu neturi didelės paklausos rinkoje, todėl gali būti sunku rasti kitą pirkėją. Be to, namas nėra gyvenamas, žiemos sezonu jis nešildomas, todėl yra sudėtinga išlaikyti namo prekinę išvaizdą. Ieškinio tenkinimo atveju ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, atsakovo A. M. (galimai pažeistas) mokumas būtų mažiau efektyvus taikant restituciją natūra, nei pritaikius restituciją pinigais. Situacija, kai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir dėl to patiria nuostolių, nėra suderinama su siekiu taikant laikinąsias apsaugos priemones išlaikyti proceso šalių interesų balansą. Leidimo dėl disponavimo įkeistu turtu gavimas ar kreipimasis dėl tokio leidimo gavimo iš kreditoriaus neturi reikšmės atsakovės V. M. prašymo nagrinėjimui. Gavus teismo leidimą parduoti ginčo turtą, bus kreiptasi į kreditorių dėl leidimo jį parduoti, nes, teismui netenkinus prašymo, kreditoriaus išduotas leidimas būtų betikslis, o dėl leidimo gavimo patirtos kelionės ir kitos išlaidos padidintų atsakovės patiriamus nuostolius.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad atsakovės prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones jau yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi. Šioje nutartyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos esant pakankamam pagrindui. Areštuotas turtas yra ginčo dalykas, kuris, taikius restituciją, turėtų būti grąžintas atsakovui A. M. ir jam įregistruota hipoteka, išlaikymo teikimo pareigos nepilnametei dukrai E. K. įvykdymo užtikrinimui. Leidus atsakovei parduoti turtą, nebus galimybės nustatyti hipoteką ir ja užtikrinti išlaikymo teikimo pareigą nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės. Ginčo turtas yra įkeistas kreditoriui AB DnB Nord bankui už atsakovo A. M. gautą paskolą, paskola nėra grąžinta, todėl, norėdama disponuoti įkeistu turtu, atsakovė pirmiausia turėtų gauti kreditoriaus leidimą. Net ir gavus tokį leidimą, visi už įkeistą turtą gauti pinigai turėtų būti nukreipiami prievolių pagal paskolos sutartį su AB DnB Nord banku įvykdymui. Atsiskaičius su kreditoriumi, neliks lėšų ieškinio reikalavimų užtikrinimui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų pagrįstu prašymu gali pakeisti byloje pritaikytą vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.

Procesinio klausimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi areštavo atsakovei V. M. priklausančius 0,0600 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi netenkino atsakovų A. M. ir V. M. atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties panaikinimo, konstatavęs, jog ginčo turtas areštuotas yra pagrįstai. Dėl šių aplinkybių kaip nepagrįsti atmestini atskirojo skundo argumentai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ginčo šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo, teisingumo principus, turtinius atsakovės interesus.

Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, dėl kurio atsakovės V. M. reikalavimas dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo buvo atmestas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl 2008 m. gegužės 30 d. sudarytos dovanojimo sutarties, kuria atsakovas A. M. neatlygintinai perleido savo motinai V. M. nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypą ir ant jo esančius pastatus adresu (duomenys neskelbtini)). Jeigu ginčo nekilnojamasis turtas sąžiningiems tretiesiems asmenims bus perleistas iki ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, restitucijos taikymas natūra būtų nebeįmanomas (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnio 2 dalis). Atskirojo skundo motyvas, jog ieškinio tenkinimo atveju restitucija būtų atliekama sumokant ekvivalentą pinigais, todėl teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas ir netaptų neįmanomas, atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas dėl taikytino restitucijos būdo sprendžia išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimus. Svarbi yra ir ta aplinkybė, kad, atsakovei V. M. perleidus ginčo nekilnojamąjį turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims, ieškinio patenkinimo atveju būtų neįmanoma įgyvendinti teismo sprendimo dėl priverstinio įkeitimo (hipotekos) ginčo turtui nustatymo.

Teismas atmeta atskirojo skundo argumentus apie laikinąja apsauga atsakovei sukeliamus nuostolius. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, kurie gali sukelti nuostolių atsiradimo grėsmę, tačiau vien aplinkybė, kad egzistuoja nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo grėsmė, pati savaime nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę. Teismas klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo sprendžia, esant suinteresuoto asmens prašymui (CPK 146 straipsnis). Apeliantė turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl galimų nuostolių užtikrinimo. Pažymėtina, jog atsakovė V. M. tokia procesine teise pasinaudojo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartimi buvo išnagrinėtas jos prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Minėta nutartimi šis prašymas nebuvo patenkintinas, atsakovė nutarties neskundė.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Teisėja Virginija Gudynienė