- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-16
- Bylos Nr.
- 1-1260-720/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00692-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- D. S. U.
- Nukentėjusysis
- R. U.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis, Ramutė Budrytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
D. S. U., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, specialaus vidurinio išsilavinimo, našlė, pensininkė, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji D. S. U. 2013 m. rugpjūčio 18 d., 13.15 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau, kaip du kartus, ranka smogė savo marčiai R. U. į veido sritį bei tampė už plaukų, tokiu būdu smurtaudama padarė nukentėjusiajai, šeimos narei R. U. pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, sukėlė nukentėjusiajai R. U. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveiktos sutrikdymą.
Kaltinamoji D. S. U. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad R. U. yra jos marti, sūnaus G. U. sutuoktinė, nurodė, kad prieš trejus metus ji su savo sutuoktiniu ir sūnus su šeima kartu nusipirko vieną gyvenamąjį namą, kuriame gyvena iki šiol, patikslino, kad jos sutuoktinis 2013 metais mirė, parodė, kad 2013 m. liepos 18 d., apie 13 val. ji buvo savo namuose, savo vyro kambaryje namo pusrūsyje. Atėjusi marti R. U. pradėjo reikalauti, kad ji užrašytų jai, tai yra marčiai R. U., pusė namo. Ji to padaryti nesutiko, tada marti pradėjo ją plūsti. Jos sutuoktinis tada labai sirgo, gulėjo ligos patale, išgirdęs barnius ir reikalavimus jis pradėjo verkti. Tada ji ėmė vyti marčią iš vyro kambario. Jos abi nuėjo į pirmą namo aukštą, eidamos barėsi, jos išsiskyrė pirmame aukšte, marti ją pasiuntė „ant trijų raidžių“, tada ji nuėjo į pusrūsyje esantį vyro kambarį, kur nuėjo marti ji nematė. Tvirtina, kad ji niekada savo marčios R. U. nemušė, jai plaukų nerovė. Nurodė, kad marti kasdieną gerai alkoholinius gėrimus, geria vaistus nuo psichinės ligos, jai dažnai būna kraujosruvos, kadangi ji dėl girtumo nepaeina, griūna ir susižaloja. Tvirtina, kad tą dieną marti taip pat buvo girta. Parodė, kad marti reikalauja užrašyti jai pusė namo, kadangi, kada jie kartu pirko namą, ji žadėjo namą užrašyti jų dukrai L.. Kadangi jos anūkė L. išėjo gyventi pas marčios tėvą, ji prašė neužrašyti namo jos vardu, sakė, kad ji niekada negyvens su mama, ji marčiai pasakė, kad L. nenori, jog namas būtų užrašytas jos vardu. Nurodė, kad jos ir marčios santykiai yra blogi dėl marčios pomėgio vartoti alkoholį. Nurodė, kad praėjus savaitei po šio įvykio jos vyras mirė. Parodė, kad ji pati alkoholinių gėrimų negeria, ji serga onkologine liga, du kartus operuota, be to, ji serga cukralige, katarakta, podagra, padidinto kraujo spaudimo liga, jos šonas operuotas, todėl ji negali pakelti rankos ir mušti. Parodė, kad jos marti pati ne kartą ją yra sumušusi, tačiau ji policijai nesiskundė. Parodė, kad jei ji būtų išpešusi nuo marčios galvos plaukus, plaukai ir būtų likę jos rankoje, nurodė, kad marti iššukuotus plaukus deda į maišelį ir ruošiasi vėl ją apskųsti. Tvirtina, kad jų konflikto niekas nematė, tik sūnus pasakė „Ar vėl triukšmaujate?“, jos marti R. U. ją apkalba, jis marčios nemušė, jos plaukų nepešė, todėl prašo ją išteisinti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, jos kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiosios parodymais, specialistės paaiškinimais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji R. U. nurodė, kad D. S. U. yra jos sutuoktinio G. U. motina, jau greitai keturi metai, kaip jie kartu įsigijo bendrą gyvenamąjį namą, nuo to laiko prasidėjo su anyta konfliktai, apsigyvenus kartu jų santykiai pradėjo blogėti, parodė, kad 2013 m. liepos 18 d., apie 13.15 val., jos vyras G. U. gėrė, o anyta D. S. U. pradėjo rėkti, kaip ji, tai yra R. U., galėjo iškviesti savo vyrui G. U. policiją, dėl ko jos sūnus buvo teistas už smurtą prieš ją, tai yra prieš savo sutuoktinę R. U.. Teismas buvo prieš tris mėnesius, po to anyta pradėjo jos nekęsti. Ji neištvėrusi pradėjo šaukti ant anytos ir klausė, kodėl pastaroji ją plūsta. Tada į jos kambarį atbėgo abu, tai yra jos vyras G. U. ir jo motina D. S. U.. Jos vyras saką anytai „mušk ją, nes aš jau nebegaliu jos mušti, nes esu teistas“. Tada anyta sudavė abiejų rankų delnais 10 – 15 kartų jai per veidą, tampė ją už plaukų, ji pasikūkčiodama verkė, jos sutuoktinis sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo. Ji bijojo gintis, nes jos vyras galėjo jai stipriai smogti. Po to jie abu pabėgo į apačią, o ji iškvietė policiją. Po šio įvykio ji labai verkė, jos skruostai nuo mušimo buvo raudoni, jai skaudėjo lūpas, skruostus, iš viršugalvio išrovė sruogą plaukų. Parodė, kad jos sutuoktinis ją ne kartą buvo sumušęs, po teismo jis bijo ją mušti, o anyta sakė, kad ji nieko nebijo, ir teismų nebijo, iš vakaro prieš šį teismo posėdį užsimojo jai suduoti, vyras lyg bandė ją ginti. Parodė, kad namuose anyta visus kiršina, liepia jos sutuoktiniui mušti ją stipriau. Nurodė, kad ji serga depresija, ją gydo Šančių poliklinikos gydytoja – psichoterapeutė A., jai išrašė antidepresantus. Šiuo metu ji nuolat vartoja vaistus klonazepamą. Paaiškino, kad ji patyrė stresą, fizinį ir psichinį skausmą, nuolat verkia, iki šiol jaučia skausmą, bijo eiti kurti pečių, kad nesusitiktų anytos, ją pamačius jai pradeda daužytis širdis. Nurodė, kad bent kartą per metus anyta ploja jai per veidą ar išpeša plaukų, kadangi žino, kad ji nepasipriešins. Per metus į jų namus dėl jos patirto smurto važiavo aštuoni policijos ekipažai. Nurodė, kad ji kartais savaitgaliais vartoja alkoholį, tačiau ne nuolat, tą dieną ji nebuvo išgėrusi, vaistu kartu niekada negeria. Prašo patenkinti jos civilinį ieškinį ir priteisti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Liudytojas A. N. nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3 – ojo patrulių būrio vyresniuoju patruliu, pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d., 4 d. nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2013 m. liepos 18 d., jam patruliuojant kartu su patruliu G. G. apie 13.31 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) moterį sumušė jos anyta. Nuvykus minėtu adresu, duris atidarė R. U. ir paaiškino, kad 2013 m. liepos 18 d., apie 13.15 val., jos anyta D. S. U. ją sumušė, t.y. smūgiavo daugelį kartų rankomis į veido sritį, grasino susidoroti, iškoneveikė. Anyta D. S. U. jai į veidą sudavė apie 15 smūgių bei tampė sugriebusi už plaukų. Jo surašytame 2013 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo jis nurodė matomus smurto požymius, t.y. patinimas abiejose veido pusėse ir kaktoje, smūgių skaičius nurodytas pagal nukentėjusiosios moters parodymus (b.l. 21).
Specialistė M. K. parodė, kad ji atliko nukentėjusiosios R. U. apžiūrą ir surašė 2013 m. spalio 8 d. specialisto išvadą Nr. G1913/13(02), kurioje nurodė, kad R. U. konstatuota pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Parodė, kad duomenų apie įkandimą ar griuvimą byloje nėra, rastas tik vienas nebūdingas griuvimui sužalojimas apatinėje lūpoje rasta pogleivio kraujosruva, sužalojimas izoliuotas, būdingas sąlyčiui su kietu buku riboto paviršiaus daiktu, po smūgio sutrenkiant lūpą į dantis. Konstatuoja, kad sužalojimas padarytas suduodant. Paaiškino, kad jei sužalojimas būtų padarytas griūvant, pirmiausiai būtų sužalota nosis. Parodė, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas delnu, jei buvo pakankamai stiprus smūgis, lūpai atsimušus į dantis. Paaiškino, kad jei būtų įsikasta, matytųsi gleivinėje žaizdelė, šiuo atveju jos nebuvo, šis sužalojimas nebūdingas savęs sužalojimui.
Liudytojas G. U. nurodė, kad D. S. U. yra jo motina, o R. U. yra jo sutuoktinė, parodė, kad 2013 m. liepos mėn., apie 17 – 18 d, jis buvo jų gyvenamojo namo pusrūsyje. Užlipęs į pirmą aukštą jis išgirdo triukšmą, pamatė, kaip jo motina D. S. U. išėjo iš jo sutuoktinės R. U. kambario ir plūdosi. Jis paklausė motinos kas atsitiko, motina pasakė „ai, kaip visada“. Nurodė, kad apie tris metus jo motina ir sutuoktinė nesutaria, tarp jų būna kivirčai, pykčiai kyla ne dėl namo. Po pusvalandžio ar valandos jis matė sutuoktinę virtuvėje, ji atrodė normaliai, nieko jam nesakė, jos nuotaika buvo normali, pokalbio tarp jų nebuvo, nieko neįprasto jos veide ar elgesyje jis nepastebėjo. Nurodė, kad jo ir sutuoktinės santykiai yra normalūs, paaiškino, kad jo sutuoktinė beveik kas dieną vartoja alkoholinius gėrimus, serga psichine liga, vartoja raminamuosius vaistus, kuo ji serga – čia jos reikalas. Tvirtina, kad jis pats tame kambaryje nebuvo. Parodė, kad jis pats yra 2013 metais teistas už sutuoktinės R. U. sumušimą, bet jis kaltės ir dabar nepripažįsta.
2013 07 18 Protokolas – pareiškimas patvirtina, kad R. U. pareiškime nurodė, kad prieš ją smurtavo D. S. U., kuri apie 15 kartu sudavė jai į veidą ir tampė už plaukų, ir kuri smurtą prieš ją pavartojo antrą kartą (b.l. 2).
2013 07 18 Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kurios metu paimta plaukų sruoga, pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos (b.l. 5 - 8).
2013 07 18 Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje patvirtina, kad jame užfiksuota, jog policiją kvietė R. U., kuri nurodė, kad jos anyta D. S. U. ją sumušė, iškoneveikė, grasino susidoroti, taip pat pažymėti pareigūnų nustatyti smurto požymiai ant nukentėjusiosios veido – patinimai, konfliktas įvyko dėl to, kad marti užėjo ne į savo kambarį (b.l. 10 - 12).
2013 07 19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1913/13(02) patvirtina, kad R. U. konstatuota pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 27).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 2 d. vaikų sutuoktiniai yra nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai.
Nukentėjusioji R. U. yra kaltinamosios marti, jos sūnaus G. U. sutuoktinė, jie visi gyvena viename gyvenamajame name, taigi, ji yra ir artimas giminaitis ir šeimos narys.
Nors kaltinamoji D. S. U. savo kaltės nepripažino, jos kaltė visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios R. U. parodymais, kurie ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs, ji parodė, kad kaltinamoji jos anyta ne pirmą kartą ją muša, kad ji iš karto po jos sumušimo iškvietė policijos pareigūnus, nuosekliai nurodė, kad anyta sudavė jai delnu apie 15 kartų į veidą, po smūgių veidas buvo raudonas, skaudėjo sužeistą lūpą. Liudytojas A. N. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą, R. U. pasakė, kad ją sumušė jos anyta D. S. U., jis nurodė matomus smurto požymius, t.y. patinimą abiejose veido pusėse ir kaktoje, smūgių skaičių nurodė pagal nukentėjusiosios moters parodymus. Specialistė M. K. patvirtino, kad apžiūrėjus R. U. buvo nustatyta pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas būdingas sąlyčiui su kietu buku riboto paviršiaus daiktu, po smūgio sutrenkiant lūpą į dantis, konstatuoja, kad sužalojimas padarytas suduodant. 2013 07 18 Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje patvirtina, kad jame užfiksuota, jog policiją kvietė R. U., kuri nurodė, kad jos anyta D. S. U. ją sumušė, iškoneveikė, grasino susidoroti, taip pat pažymėti pareigūnų nustatyti smurto požymiai ant nukentėjusiosios veido – patinimai.
Nors liudytojas G. U. nurodė, kad jis įvykio nematė, parodė, kad po įvykio matė sutuoktinę, kuri atrodė kaip visada, teismas parodymus vertina kritiškai kaip siekimą padėti motinai išvengti atsakomybės u- jo sutuoktinės sumušimą. Akivaizdu, kad kaltinamoji D. S. U. ir jos sūnus nukentėjusiosios sutuoktinis G. U. žiūri į nukentėjusiąją su panieką, pašiepdami, tai pastarieji abu akivaizdžiai demonstravo teismo posėdžio salėje teisiamojo posėdžio metu, o G. U. akivaizdžiai demonstravo nepagarbą ir akivaizdžią panieką teismui ir kitiems esantiems salėje asmenims. Pažymėtina, kad pats G. U. yra teistas už smurtą prieš savo sutuoktinę, jo ir kaltinamosios kalbos apie tai, kad R. U. serga psichine liga, kasdieną vartoją alkoholį niekuo nepagrįstos, kaip nepagrįsta ir aplinkybė, kad nukentėjusioji geria raminamuosius vaistus ir kartu vartoja alkoholį, dėl ko ji griuvinėja ar susimuša pati. Nukentėjusioji nurodė, kad ji lankosi pas gydytoją psichoterapeutę, kuri išrašo jai vaistus nuo depresijos, kad ji bijo namuose vaikščioti, bijojo išeiti iš kambario, kad sutuoktinis jos nesumuštų, duodant G. U. parodymus nukentėjusioji graudžiai verkė, akivaizdžiai jausdama pažeminimą ir nuoskaudą. Akivaizdu, kad tai tipinis smurto šeimoje atvejis, kada prieš nukentėjusiąją vartojo smurtą anyta, kadangi pats G. U. už smurtą prieš žmoną jau buvo nuteistas prieš kelis mėnesius.
Kaltinamosios kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. požymius.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Nukentėjusioji R. U. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamosios 52,62 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 1 000,00 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos. Kadangi nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurios padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu, civilinis ieškinys visiškai tenkintinas.
Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.
Byloje nustatyta, jog kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. Dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajai R. U. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai teko gydytis, ji patyrė fizinį skausmą, stresą, pažeminimą, sumažėjo bendravimo su kitais asmenimis galimybės.
Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Byloje esantys aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmes nukentėjusioji jaučia iki šiol, be to, dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų ji patyrė neigiamus išgyvenimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą, ji nedirba, tačiau prašoma 1 000,00 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati nusikaltimu padarytoms pasekmėms, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.
Kaltinamosios D. S. U. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji yra senyvo amžiaus, senatvės pensininkė, teisiama pirmą kartą, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, darytina išvada, kad už grasinimus nužudyti skirtina bausmė – laisvės apribojimas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Nukentėjusiosios R. U. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtos atstovės dalyvavimo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir atstovaujant nukentėjusiąją išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamosios valstybės naudai.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laukų sruoga, atiduota saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatui (b.l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendė:
D. S. U. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąją per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Patenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. U. civilinį ieškinį visiškai ir priteisti iš kaltinamosios D. S. U. 52,62 Lt (penkiasdešimt du litus ir 62 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaukų sruogą - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Pripažinti valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, patirtas ginant nukentėjusiąją R. U., bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš D. S. U. 120,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) valstybei, sumokant nurodytą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.