Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. V., I. B., G. J., VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos tėvas A. K. ir motina M. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir iki A. K. mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jis testamento nepaliko. Name liko gyventi pareiškėjos motina M. K., kuri namu, ūkiniu pastatu ir žemės sklypu naudojosi kaip savu. Po pareiškėjos motinos M. K. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu pareiškėjos brolis R. K., kuris į notarą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau turtą valdė kaip savo. (duomenys neskelbtini). R. K. mirė. Po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik pareiškėja, kuri yra R. K. sesuo.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1995 m. mirus jos tėvui ir 1997 m. mirus pareiškėjos motinai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Nagrinėjamu pareiškėjos, suinteresuoto asmens G. J. ir liudytojos D. C., kuri buvo A. K. kaimynė ir dirbo paštininke, todėl visas aplinkybes puikiai žino, parodymais, taip pat G. seniūnijos pažymomis apie A. K., M. K. ir R. K. gyvenamąją vietą, A. K. valdytą turtą ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad M. K. po vyro A. K. mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Ji gyveno tame pačiame name iki mirties, jame deklaravo savo gyvenamąją vietą, rūpinosi namu ir ūkiniu pastatu bei dirbo žemę, naudojosi vyro daiktais, namų apyvokos reikmenimis, baldais. Šiuos veiksmus pareiškėjos motina atliko nedelsiant, nepraleidusi tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjos motina po vyro A. K. mirties jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Analogiškai ir R. K. po motinos M. K. mirties iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno motinos name, naudojosi palikėjos turtu kaip savu. Jis tame pačiame name deklaravo savo gyvenamąją vietą, rūpinosi namu ir ūkiniu pastatu, naudojosi mamos daiktais, namų apyvokos reikmenimis, baldais. Šiuos veiksmus jis atliko nedelsiant, nepraleidęs tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, kad M. K. po vyro A. K. mirties jo palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu ir kad R. K. po motinos M. K. mirties jos palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė jos vyro A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė jo motinos M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu priimti palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.