- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- AS-971-502/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03794-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- asociacijos „Europos regbio centras“
- Trečiasis asmuo
- Audito
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui asociacijos „Europos regbio centras“ bankroto administratoriui G. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) įpareigoti asociacijos „Europos regbio centras“ bankroto administratorių G. M. išduoti pažymas, kuriose būtų nurodyta: a) koks V. K. buvo priskaičiuotas išmokėtas atlyginimas 2007–2009 metais kas mėnesį; b) kiek darbdavys asociacija „Europos regbio centras“ per 2007–2009 metus sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus; c) kiek darbuotojų asociacijoje „Europos regbio centras“ dirbo 2007–2014 metais, kuriems buvo mokamas atlyginimas; d) koks V. K. buvo priskaičiuotas ir išmokėtas atlyginimas 2009–2014 metais kas mėnesį; e) už kokius mėnesius 20104 metais nebuvo išmokėtas atlyginimas V. K., kas mėnesį, kuris buvo priskaičiuotas; 2) priteisti iš G. M. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundo reikalavimus sieja su neteisėtais asociacijos „Europos regbio centras“ bankroto administratoriaus G. M. veiksmais (neveikimu) nesuteikiant pareiškėjui jo prašomos pateikti informacijos.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui siekiant iš bankroto administratoriaus gauti informaciją, minėto įstatymo nuostatos netaikytinos.
Remdamasis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintomis Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių nuostatomis bei atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo pirmojo reikalavimo turinį, teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju nėra kilusio ginčo viešojo administravimo srityje, todėl skundo reikalavimą atsisakė priimti nagrinėti teisme ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius nėra viešojo administravimo subjektas, skundo reikalavimas priteisti iš bankroto administratoriaus G. M. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Reikalavimas priteisti iš bankroto administratoriaus neturtinę žalą nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl bankroto administratoriaus veiksmų (neveikimo) jis turi teisę pateikti skundą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o šios institucijos sprendimą skųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka; su ieškiniu dėl neturtinės žalos iš bankroto administratoriaus G. M. priteisimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal bankroto administratoriaus G. M. gyvenamąją vietą (šiuo atveju – į Šiaulių apylinkės teismą).
III.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi asociacijos „Europos regbio centras“ bankroto administratorius G. M. sąmoningai nepateikia pažymų apie darbą asociacijoje laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2014 m. Pažymos pareiškėjui buvo reikalingos pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui, kad bankroto byloje jis būtų pripažintas kreditoriumi, taip pat Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje. Dėl tokių bankroto administratoriaus veiksmų pareiškėjas patyrė moralinių ir dvasinių išgyvenimų, pablogėjo jo sveikata. Dėl bankroto administratoriaus veiksmų jis nebuvo pripažintas kreditoriumi bankroto byloje ir patyrė materialinę žalą. Taip pat pareiškėjas patyrė materialinių nuostolių ir kitose administracinėse bylose. Be to, G. M. turėjo nusišalinti nuo bylų, kadangi pareiškėją ir jį nuo 1975 metų siejo gamybiniai, verslo ir kiti reikalai.
Pareiškėjo teigimu, G. M. jo atžvilgiu buvo šališkas, neobjektyvus. Dėl bankroto administratoriaus veiksmų daug kartų buvo kreiptasi į Ūkio ministeriją, Finansų ministeriją, Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Pareiškėjas taip pat atskirajame skunde prašė iš Vilniaus apygardos teismo išreikalauti civilines bylas Nr. B2-1170-640/2015 ir Nr. B2-3189-562/2016 bei iš bankroto administratoriaus asociacijos „Europos regbio centras“ buhalterinius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė įpareigoti asociacijos „Europos regbio centras“ bankroto administratorių G. M. išduoti pažymas, kuriose būtų nurodyta pareiškėjo prašoma informacija bei priteisti iš G. M. 10 000 Eur neturtinę žalą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nors ir nesutinka, tačiau iš esmės nepateikia jokių argumentų dėl skundžiamos teismo nutarties, o dėsto argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismui pateikto skundo reikalavimo patenkinimu.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik teisės, bet ir pareigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skundo reikalavimus sieja su asociacijos „Europos regbio centras“ bankroto administratoriaus G. M. galimai neteisėtais veiksmais (neveikimu) neišduodant pareiškėjui pažymų, kuriose būtų nurodyta jo prašoma informacija ir dėl to prašo iš G. M. priteisti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto procedūras, tame tarpe ir pareiškėjo prašomos pateikti informacijos suteikimą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, bankroto administratorius, kurio veiklos priežiūrą atlieka Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nėra viešojo administravimo subjektas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ne viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat išaiškino pareiškėjui teisę bankroto administratoriaus veiksmus (neveikimą) skųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o jos priimtą sprendimą skųsti ABTĮ nustatyta tvarka bei nurodė, kad dėl neturtinės žalos iš G. M. priteisimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Pareiškėjo prašymas išreikalauti prašomas civilines bylas bei asociacijos „Europos regbio centras“ buhalterinius dokumentus netenkinamas, kadangi prašomi išreikalauti įrodymai sprendžiant skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nėra reikšmingi ir aktualūs.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.