Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 2 d. ir nuteistas 8 MGL (301,28 Eur) bauda.

Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteisti E. N., A. U., J. M., tačiau nuosprendis minėtų nuteistųjų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. G. nuteistas už tai, kad 2014 metų birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini), prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), iš asmens, pravarde „D.“, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 150 Lt įgijo nedidelį kiekį 0,190 g narkotinės medžiagos kokaino ir šią narkotinę medžiagą laikė savo piniginėje, ir gabeno (duomenys neskelbtini) mieste iki 2014 m. birželio 27 d., 20.36 val., kol šią neteisėtai laikomą narkotinę medžiagą įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Apelianto įsitikinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, jog savo veiksmais jis atliko neteisėtą veikimą – narkotinės medžiagos „gabenimą“ taip, kaip jį formuluoja įstatymų leidėjas. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką „gabenimu“ neturi būti laikomas nedidelio kiekio medžiagos nešiojimas sau suvartoti. Apelianto nuomone, šiuo konkrečiu atveju jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė (ATPK 44 str. 1 d.), nes jis narkotinę medžiagą nedideliu kiekiu įgijo savo reikmėms – asmeniniam vartojimui, ją su savimi nešiojosi piniginėje, kuri visą laiką būdavo rūbų kišenėje.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, nenurodydamas aiškių baudžiamojo nusižengimo ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo kriterijų, todėl svarbiausi tampa šį padidintą ar mažesnį pavojingumą leidžiantys konstatuoti kriterijai, kurie iš esmės yra vertinamieji. Apelianto manymu teismo nuosprendyje pateikti motyvai ir argumentai yra neišsamūs, aiškiai nenurodyta, kodėl jo atžvilgiu priimtas teisine prasme sunkesnis vertinimas pagal nustatytas faktines aplinkybes. Apelianto įsitikinimu, valstybės kaltintojo teisme išsakyti argumentai, jog už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą, nepaisant to, kokiu tikslu jos perkamos ir kodėl jos laikomos prie savęs, visada kyla baudžiamoji atsakomybė, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų kasacinių bylų bei priimtų nutarčių turiniui, jose suformuotoje praktikoje.

Teismo posėdyje nuteistasis I. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta, jog nuteistasis I. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 str. 2 d. Jo veiksmai pagal pastarąjį BK straipsnį yra kvalifikuoti tinkamai, t. y. nustatyta, kad I. G. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas.

Nuteistojo I. G. iškelta versija, kad jis sau įsigytos ir laikytos narkotinės medžiagos negabeno, prieštarauja byloje esančių, pirmos instancijos teismo ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visetui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ (toliau Nutarime) yra išaiškintos bei aptartos šių alternatyvių veiksmų sąvokos. Nutarimo 13 punkte nustatyta, kad gabenimas (taip pat ir siuntimas) apima psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos tų medžiagų pirmtakų (prekursorių) buvimo, laikymo vietos pakeitimą, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir t. t. Gabenimu neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš vieno pastato į kitą pastatą, toje pat namų valdoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ar pan.

Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas I. G. nusikalstamos veikos atveju nustatė narkotinių medžiagų gabenimą ir tai pagrindė byloje esančiais, įrodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 78–80, 82–83 b. l.), tiek teisiamojo posėdžio metu (3 t., 154 b. l.) pats I. G. nurodė, kad kokainą buvo įsigijęs degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš 1-2 savaites iš žmogaus, pravarde „D.“. Ikiteisminio tyrimo metu I. G. paaiškino, kad įsigytą medžiagą pabandė namuose per Jonines (2 t., 78–80 b. l.), ir, kaip apeliaciniame skunde nurodė pats apeliantas, ir toliau ją laikė piniginėje, nuolat nešiodamasis kišenėje. Taigi, I. G. įsigytą narkotinę medžiagą ir po pavartojimo toliau nešiojosi su savimi. Bylos duomenys patvirtina, kad jis medžiagą automobiliu gabeno prie lombardo, vėliau prie „(duomenys neskelbtini)“ kolonėlės (2 t., 82–83 b. l.), t. y. gabeno po (duomenys neskelbtini) miestą, kol 2014 m. birželio 27 d. automobiliu ją atvežė iki kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kur medžiagą rado policijos pareigūnai. Tai patvirtina ir nuteistojo J. M. parodymai (2 t., 165–166, 169–170 b. l., 3 t., 155 b. l.). Nesutiktina, kad šie nuteistojo veiksmai nelaikomi gabenimu BK 259 str. 2 d. prasme. Kaip jau minėta, iš tiesų, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, gabenimu nelaikomas nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nuteistasis I. G., įsigijęs narkotinę medžiagą sau pačiam suvartoti, ją nešėsi su savimi tik iš įsigijimo vietos į vietą, kurioje ketino ją suvartoti. Priešingai, bylos tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuteistasis keitė įsigyto nedidelio kiekio narkotinės medžiagos buvimo vietą, perkeldamas ją didesniais nuotoliais, t. y. nuteistasis 1-2 savaites gabeno narkotinę medžiagą po (duomenys neskelbtini) miestą, kol 2014 m. birželio 27 d. automobiliu atvežė iki kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ir slėpė automobilio durelėse piniginėje.

Už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti įstatyme nustatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė – ATPK 44 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 str. 2 d. nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Pagal BK 259 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. ATPK 44 str. 1 d. už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje I. G. inkriminuotas ne tik nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas, bet ir jų gabenimas. Pastarasis požymis eliminuoja galimybę nuteistajam taikyti administracinę atsakomybę. Taigi, šiuo atveju nustačius, kad I. G. pagrįstai nuteistas ir už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą, daroma išvada, kad jo veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 str. 2 d., kadangi jo veika peržengia pavojingumo ribą, būdingą administraciniam teisės pažeidimui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aptartas aplinkybes ir išnagrinėjusi apeliacinio skundo motyvus, nenustatė pagrindo naikinti ar keisti apskųstą nuosprendį ar jo dalį, todėl I. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. G. apeliacinį skundą atmesti.