Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui, nepilnametei nukentėjusiajai K. N. ir jos atstovei pagal įstatymą D. N., gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

V. J., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 284 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. pažeidė viešąją tvarką ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, t.y. kad 2012 m. spalio 24 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) Varėnos r., viešoje vietoje- daugiabučio namo laiptinėje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išvadino necenzūriniais žodžiais nepilnametę K. N., g. 1998 m., tyčia sudavė rankos delnu jai vieną kartą į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Kaltinamasis V. J. kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino. Jis parodė, kad kaltinimas jam reiškiamas pagal vaikų tėvų sukurtą istoriją. Jis norėjo tik nuraminti vaikus, prašė jų netriukšmauti, vaikų nemušė. Žodį „ryža“ pasakė. Vaikai nuolatos triukšmauja laiptinėje, tėvai jų nesudraudžia. Dėl vaikų elgesio skundėsi ir kiti kaimynai.

Nepilnametė nukentėjusioji K. N. parodė, kad jai yra 15 metų. 2012-10-24 vakare sėdėjo su draugėmis G. L., E. V. daugiabučio namo laiptinėje. Išėjęs iš buto V. J. rėkė, kad trukdo , kelia triukšmą, neleidžia miegoti. Jis sakė, kad jos eitų į namus. Trenkė ranka per galvos viršugalvį. Trenkė vieną kartą. Prieš trenkdamas pasakė : „ryža, debile“.

Nepilnametė liudytoja G. L. parodė, kad 2012-10-24 vakare sėdėjo su K. N. ir E. V.. Iš buto išėjęs V. J. pradėjo rėkti, kad triukšmauja, išvadino visas tris „debilėmis“. K. vadino „ryža“. K. užsidengė veidą, sakė - „tik paliesk“. Priėjo ir trenkė K. N. per galvą, kažkur į kaktą. Pataikė per rankas, nes buvo užsidengusi.

Liudytoja E. V. nurodė, kad V. J. rėkė, dėl ko nežino. K. užsidengė rankomis kaktą ir dalį viršugalvio.V. J. trenkė delnu per galvos viršugalvį.

Liudytoja D. N. paaiškino, kad V. J.- kaimynas, iki įvykio su juo iš vis nebendravo. K. N.- jos dukra, su ja santykiai geri. 2012- 10- 24, vakare, dirbo maisto prekių parduotuvėje iki 21 val. Apie 20 val. atbėgo apsiverkusi K. ir pasakė, kad su drauge sėdėjo laiptinėje, V. J. su rankos delnu vieną kartą jai trenkė per galvą- pakaušį. V. J. stovėjo priešais K.. Viskas vyko daugiabučio namo 4- ame aukšte, ant laiptų. Jos tryse kartu sėdėjo ant laiptų, J. išėjo iš savo buto. Laiptinėje buvo šviesu, kiekviename aukšte prie skydinės yra jungiklis. Šviesą įjungė vaikai. Šviesa dega 10- 15 min. Išsigandę vaikai išsilakstė. Tada iškvietė policiją, atvykę pareigūnai nuėjo pas V. J.. Pareiškimą parašė 2012- 10- 24 ir tą pačią dieną nunešė apylinkės inspektoriui tyrėjui N. B.. Dukra atėjo išsigandusi, sakė, kad jai skaudėjo po suduoto smūgio. Dukra sakė, kad jai sudavė smūgį, skaudėjo kokias 5 min. J. dukrą išvadino necenzūriniais žodžiais- „ryža“, kitų neatsimena. Tą patį sakė vaikai- G. L. ir E. V.. Necenzūriniais žodžiais J. išvadino K.. Dukra mokosi gerai, daugiausia bendrauja su G. L., nėra linkusi meluoti. D. T. buvo išėjusi į laiptinę ir vaikus išvadino debilais. Vaikai pasakė, kad sėdėjo ant laiptų, po to nuėjo prie skydinės. Įvykis buvo prie skydinės, laiptų aikštelėje, kurioje yra 4 butai.

Liudytoja D. J. paaiškino, kad K. N. pažįsta. Apie 2012- 10- 24 vakarą konkrečiai nieko negali pasakyti, nes tada dirbo. Apie įvykį sužinojo iš vyro, kai atvažiavo pareigūnai. Vyras pasakė, kad nusikalto- pabarė vaikus už triukšmą, apšaukė. Mergaitės ir kaimynų vaikai netinkamai elgdavosi ir anksčiau.

Liudytoja M. J. paaiškino, kad V. J. pažįsta, santykiai su juo normalūs. K. N. pažįsta, santykiai su vaikais ne kokie, nes laiptinėje kelia triukšmą. Įvykio dienos neprisimena, dieną prieš įvykį vakare su kaimyne D. T. pabarė vaikus, bet jos nekreipė į tai dėmesio. Kitą dieną pabarė kaimynas J.. Laptinėje yra šviesa, nuspaudus mygtuką šviesa dega kokias 4 min.

Liudytoja D. T. paaiškino, kad V. J. pažįsta, santykiai su juo normalūs. K. N. pažįsta, santykiai- labai nesuvaldomi. 2012- 10- 23 atėjo J., vaikai labai triukšmavo, pasakė, kad vaikai baigtų triukšmauti. Jie pasijuokė ir viskas. Kas vyko 2012- 10- 24- nelabai žino. Kitą dieną triukšmas nelabai girdėjosi. Apie įvykį sužinojo iš J..

Liudytojas A. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta tik tarnybiškai, nukentėjusiosios nepažįsta. Dirba patrulių būryje patruliu. 2012 m. spalį budėtojo nurodymu vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Bendravo su moterim, mergaitės mama, dėl to, kad ją kaimynas skriaudžia. Buvo nuvykę pas pilietį J., jis aiškino, kad mergaitės laiptinėje triukšmauja. Ką sakė mergaitė, ar jos mama, neprisimena. Išaiškino mamai, kaip ji turi elgtis tokiu atveju. J. blaivumo nenustatinėjo.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad kaltinamojo ir nukentėjusios nepažįsta. Dirba PK patruliu. Teko vykti į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) dėl vaikų. Konkrečių aplinkybių neatsimena, nes buvo daug įvykių. Skambino budėtojas ir nurodė užvažiuoti į parduotuvę, sakė, kad vaikai kažko bijo. Apklausų neatliko, tik su motina nuvažiavo į namus. Ji aiškino, kad kaimynas neleidžia vaikams žaisti, lakstyti, nes vaikai triukšmauja, kaimynas vaikus gąsdina. Pasakė kreiptis į įgaliotinį ar teismą. Su J. nebendravo.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :

Alytaus apskrities VPK Varėnos RPK tyrėjo N. B. 2012-10-30 tarnybiniu pranešimu dėl K. N. fizinio skausmo sukėlimo ( b.l. 2-3).

D. M. pareiškimu policijai dėl Vl.J. elgesio jos nepilnametės dukros atžvilgiu (b.l.5)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1067/12(06), kurioje nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems smūgio sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė. (b. l. 20-21.)

2013-03-28 apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta, nustatyta, kad įjungtas apšvietimas laiptinėje veikė 2 min 18 sek. ( b.l. 83-92).

Alytaus apskrities VPK Varėnos RPK operatyvaus valdymo skyriuje, registre yra įregistruotas pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2012-10-24 ( b.l. 93-98).

Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad K. N. nagrinėjamų įvykių metu suprato ir šiuo metu supranta konkrečias faktines reikšmingas aplinkybes ir gali duoti parodymus. K. N. padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumą nenustatyti ( b.l. 123-124).

Kaltinamojo Vl. J. veiksmai kvalifikuotini, kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas LR BK 284 str. 2 d., o ne nusikaltimas, numatytas LR BK 284 str.1 d.

Teismas savo išvadas grindžia byloje surinktais įrodymais, juos ištyręs ir išanalizavęs teisiamajame posėdyje.Nėra jokio pagrindo abejoti nepilnametės nukentėjusios K. N. parodymais, kad jai sudavė smūgį rankos delnu į galvos sritį kaltinamasis V. J., ir tai padarė viešoje vietoje, ir kaltinamojo veiksmu – rankos sudavimu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įvykio aplinkybės tiesiogiai matė ir patvirtino nepilnametės liudytojos G. L. ir E. V..

Kaltinamojo kaltės nepripažinimas yra jo pasirinkta gynybinė pozicija.

Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 2 dalį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti.

Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius : viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar nepadorų kaltininko elgesį, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką.

Konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko daugiabučio namo laiptinėje, kai kaltinamasis reiškė pretenzijas nukentėjusiajai, kad ši triukšmauja laiptinėje. Kaltinamasis daugiabučio namo laiptinėje išplūdo nenukentėjusiąją, išsakydamas žodžiais - „ryža, debilė“ ir ranka sudavė jai per galvą. Tokios aplinkybės pagrįstos nukentėjusios ir įvykio vietoje asmenų – liudytojų G. L., E. V. parodymais. Teismo psichiatrijos – psicholiginės ekspertizės akte nurodyta, kad nukentėjusiajai nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumą. Nukentėjusios, liudytojų G. L., E. V. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs ir vienodi, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Kaltinamasis neneigia įvykio laiku buvęs įvykio vietoje ir aplinkybės, kad įvyko konfliktas su nukentėjusiąja.

Kaltinamojo kaltės turinys atskleistas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir kt. Kaltinamasis pažinojo nukentėjusiają, žinojo, kad ji yra nepilnametė. Kaltinamasis atliktais veiksmais turėjo numatyti pasekmes, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bent bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus trikdoma.

Nekilo abejonių, kad veika padaryta viešoje vietoje.Vieša vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali pasirodyti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Daugiabučio namo laiptinė yra vieša vieta, kur bet kuriuo metu, gali būti ir kitų asmenų. Nagrinėjamu atveju be nukentėjusios buvo dar dvi mergaitės, kurios žaidė kartu su nukentėjusiąja. Kaltinamasis veiksmus nukentėjusios atžvilgiu atliko viešoje vietoje, namo laiptinėje, ten buvusių asmenų akivaizdoje, plūsdamasis ir suduodamas nukentėjusiajai į galvos, todėl bendrais bruožais numatė ar turėjo numatyti, jog tokiais veiksmais bus trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, ir norėjo taip elgtis. Toks kaltinamojo elgesys ir veiksmų demonstratyvumas, akivaizdus savęs priešpastatymas aplinkiniams rodo jį veikus tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai akivaizdžiai viršija administracinio teisės pažeidimo sudėtį, numatytą ATPK 174 straipsnyje, ir turi būti kvalifikuojami kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2010, 2K-472/2013 ir kt.).

Kaltinamojo Vl.J. nusikalstami veiksmai – viešosios tvarkos trikdymas – pasireiškė, ir fiziniu smurtu, t. y. sudavimu nukentėjusiajai į galvos sritį. Įžūlus elgesys – agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veiksmas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus elgesys gali reikštis ir kaip fizinis smurtas prieš žmogų.

Kaltinamojo aiškinimai, kad jis nesudavė ranka nukentėjusiajai į galvos sritį, atmestini, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusios, liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, parodymais. Nukentėjusioji iš karto po įvykio motinai D. N. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir vėliau apklausiama. Kaltinamasis pripažįsta, kad nukentėjusiąją išvadino „ryža“.

BPK 20 str. numato, kad įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems smūgio sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė. Tokios aplinkybės įrodytos, o tai reiškia, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas kaltinamojo veiksmu.

Kaltinamasis praeityje neteistas. V. J. baustas administracine tvarka. ( b. 1. 40-42 ), į gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas neįrašytas (b. l. 47).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis praeityje dirbo pagal rašytines darbo sutartis, pagal pateiktą pažymą ( b.l. 130) šiuo metu yra nedarbingas, senatvės pensininkas.

Kaltinamojo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Viešųjų darbų bausmė negali būti skiriama kaltinamajam dėl jo nedarbingumo. Laisvės apribojimo bausmė, arešto bausmė būtų aiškiai per griežta bausmė.

Kaltinamajam skirtina bausmė - bauda. Nors kaltinamasis nedirba, nes yra nedarbingas šiuo metu, tačiau kaltinamojo turtinė padėtis nelaikytina bloga, kai anskčiau dirbo ir turėjo nuolatinių pajamų, gauna senatvės pensiją.

Bausmės paskirtimi siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį už padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37,38). Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Nuosavybės teisės kaltinamajai laikinai nėra apribotos.

Vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301– 308 str., teismas

V. J. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalyje ir skirti septynių (7) minimalių gyvenimo lygių ( MGL) baudą ( 910 litų).

Nustatyti, kad nuteistasis V. J. privalo sumokėti baudą į valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą per septynis (7) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.