- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-841-160/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Alma Urbanavičienė, Zita Smirnovienė (pran.)
- Atsakovas
- A. K., J. K.
- Trečiasis asmuo
- V. A.
- Ieškovas
- D. B.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisminio proc. Nr. 2-48-3-00063-2011-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2.; 30.9.1.; 121.15.; 121.21.
2012 m. spalio 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės, Jūratės Varanauskaitės, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. V. P., atsakovui A. K., jo atstovei adv. D. P., trečiajam asmeniui V. A., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. teisių perėmėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011-06-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei J. K. dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo ir atsakovės J. K. priešieškinį ieškovei D. B. dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo (trečiasis asmuo – V. A.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
D. B. prašė nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką: ieškovė naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 28,90 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 2-2, 18,10 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 2-1, ir 10,98 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-6; sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 3I1m; 332 m² ploto dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „GEONIKA“ parengtame 2010-10-13 plane pažymėta indeksu B ir taškais 3562, 3564, 3645, 3648, 3649, 3795, 3808, 3810, 3812, 316, 317, 4951, 4935, 4928, 3842 bei 3827; nustatyti, kad J. K. naudojasi šiame gyvenamame name esančia 13,60 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-5, 2,25 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-7, 15,57 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1, 9,84 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 1-2, 4,37 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-3 ir 3,65 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-4; ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 2I1m; 332 m² ploto dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, UAB „GEONIKA“ parengtame 2010-10-13 plane pažymėta indeksu C ir taškais 3559, 3561, 4855, 3885, 3883, 3842, 4928, 4935, 4951, 317, 3447, 3455, 3538; likusią 165 m² žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A, palikti bendram naudojimui. Paaiškino, kad šalims lygiomis dalimis po ½ dalį, priklauso nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė visą laiką faktiškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-2 ir 2-1. Atsakovei priklauso namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), todėl nustačius prašomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovė galėtų naudoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kaip vientisą daiktą, todėl prašoma nustatyti tvarka yra logiškiausia ir optimaliausia.
J. K. ieškinį prašė atmesti. Pareiškė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti, kad ji naudojasi gyvenamojo namo 13,60 m² ploto patalpa, plane pažymėtą indeksu 1-5, 2,25 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-7, 15,57 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1, 9,84 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 1-2, 4,37 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-3 ir 3,65 m2 ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-4, bei dalimi, t. y. 4,35 m², 10,98 m² ploto patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-6, taip pat ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 3I1m, bei 291 m² ploto dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), UAB „GEONIKA“ parengtame 2011-03-28 plane pažymėta indeksu C ir taškais 23, 24, 29, 297, 299, 301, 243, 280, 282, 288; nustatyti, kad ieškovė naudojasi gyvenamojo namo 28,90 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 2-2, 18,10 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 2-1, ir dalimi, t. y. 6,63 m², 10,98 m² plotos patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-6, bei sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 3I1m, ir 291 m² ploto dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), UAB „GEONIKA“ parengtame plane pažymėta indeksu B ir taškais 299, 203, 206, 212, 213, 243, 316, 301, o likusią žemės sklypo dalį, t. y. 247 m², plane pažymėtą indeksu A ir taškais 24, 25, 20, 46, 113, 116, 188, 190, 203, 299, 297, 291 palikti bendram naudojimui. Paaiškino, kad atsižvelgiant į turimas lygias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, gyvenamojo namo 10,98 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-6, turėtų naudotis abi šalys, todėl ieškovei skirtina 6,63 m², o atsakovei – 4,35 m² ploto šios patalpos. Atsakovei reikalinga transporto priemonėmis privažiuoti prie jai tenkančios naudotis gyvenamojo namo dalies ir prieiti prie šalių žemės sklype esančio šulinio, todėl jos siūlomas naudojimosi tvarkos variantas racionaliausiai ir labiausiai atitinka tikrąją padėtį ir žemės sklypo bendrasavininkių interesų pusiausvyrą.
Dž. B. priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad atsakovės siūlomas projektas yra diskriminacinis ieškovės atžvilgiu, iš esmės neišspręstų tarp šalių kilusių nesutarimų dėl bendrosios nuosavybės valdymo ir naudojimosi, o tuo pačiu – būtų naujų ginčų priežastimi.
V. A. ieškinį prašė tenkinti, o priešieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011-06-13 sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė – nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal, UAB „GEONIKA“ parengtą 2010-10-13 planą: D. B. naudojimui paskyrė 332 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu B ir taškais 3562, 3564, 3645, 3648, 3649, 3795, 3808, 3810, 3812, 316, 317, 4951, 4935, 4928, 3842, 3827; J. K. naudojimui paskyrė 332 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėta indeksu C ir taškais 3559, 3561, 4855, 3885, 3883, 3842, 4928, 4935, 4951, 317, 3447, 3455, 3538, naudojasi J. K.; bendram naudojimui paliko 165 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A ir taškais 3561, 3562, 3827, 3842, 3883, 3885, 4855; nustatė tokią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: 28,90 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 2-2, 18,10 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 2-1, ir 10,98 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-6, naudojasi D. B.; 13,60 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-5, 2,25 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-7, 15,57 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1, 9,84 m² patalpa, plane pažymėta indeksu 1-2, 4,37 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-3 ir 3,65 m² ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-4, naudojasi J. K.; D. B. naudojimui paskyrė sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 3I1m; J. K. naudojimui priskyrė ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 2I1m. Padarė išvadą, jog pagal ieškovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovė gali prieiti prie jai tenkančios naudoti gyvenamojo namo dalies, vien atsakovės pageidavimas transporto priemonėmis privažiuoti prie durų į gyvenamąjį namą ir prieiti prie šulinio negali būti laikomas priimtinesniu už ieškovės pateiktą projektą, kuris užtikrina ir tinkamas sąlygas šalims naudotis bendru turtu ir sumažina sąlygas naujiems konfliktams tarp šalių kilti ateityje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje Trakų rajono apylinkės teismas tenkino ieškovės D. B. ieškinį ir nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „GEONIKA“ parengtą 2010-10-13 planą: D. B. naudojimui paskirti 332 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu B ir taškais 3562, 3564, 3645, 3648, 3649, 3795, 3808, 3810, 3812, 316, 317, 4951, 4935, 4928, 3842, 3827; J. K. naudojimui paskirti 332 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėta indeksu C ir taškais 3559, 3561, 4855, 3885, 3883, 3842, 4928, 4935, 4951, 317, 3447, 3455, 3538, naudojasi J. K.; bendram naudojimui palikti 165 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A ir taškais 3561, 3562, 3827, 3842, 3883, 3885, 4855 ir priimti naują sprendimą – tenkinti priešieškinį iš dalies ir nustatyti naudojimosi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo planą, pagal kurią J. K. būtų paskiriama naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra pažymėta indeksu „C”, D. B. būtų paskiriama naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra pažymėta indeksu „B”, o žemės sklypo dalį, kuri pateikiamame plane yra užbrūkšniuota, palikti bendram atsakovės ir ieškovės naudojimuisi. Paaiškino, kad teismas netinkamai pritaikė CK normas, reglamentuojančias naudojimosi tvarkos nustatymą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos bei netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Teismas nustatydamas naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). tvarką privalėjo vadovautis racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, tačiau jais nesivadovavo ir nustatė ieškovės pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri neužtikrina racionalaus bei patogaus žemės sklypo naudojimo. Teismas klaidingai teigia, jog atsakovė privažiuoti prie savo dalies gyvenamajame name gali per savo sklypo dalį. Galimybės privažiuoti nėra, kadangi šioje žemės sklypo dalyje nėra įrengtas įvažiavimas į žemės sklypą, o norint įvažiavimą įrengti, atsakovė patirtų labai dideles išlaidas, kadangi tektų panaikinti kelio bortelį, pertvarkyti tvorą bei atlikti kitus statybos darbus būtinus įvažiavimo įrengimui. Tačiau net ir tuo atveju, jei įvažiavimą įsirengtų, atsakovė vis tiek neturėtų galimybės privažiuoti prie savo dalies gyvenamajame name, kadangi įėjimai į atsakovei tenkančią gyvenamojo namo dalį yra ieškovei paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Todėl tokia teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tik sukuria sąlygas naujiems konfliktams tarp šalių kilti ateityje, nes atsakovė neturėdama galimybės privažiuoti prie įėjimų į jai tenkančią gyvenamojo namo dalį negalės atsivežti baldų, kitų stambių daiktų, neturės galimybės atsivežti ir anglių namo kūrenimui, neteks galimybės naudotis šuliniu, ji yra senyvo amžiaus moteris, jos sveikata yra prasta, todėl privažiavimas yra būtinas tam, kad atsakovė galėtų be jokių sunkumų patekti į jai tenkančia gyvenamojo namo dalį. Teismas nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką privalėjo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad šalys žemės sklypą galėtų naudoti kaip įmanoma racionaliau ir patogiau, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), yra faktiškai sujungusi su namu ginčo žemės sklypo vakarine dalimi, kadangi šioje byloje ginčas yra kilęs dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas nustatydamas ieškovės pasiūlytą naudojimosi žemės sklypu tvarką visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovei skundžiama nutartimi yra paskiriama naudotis būtent ta namo dalimi, kuri yra toje žemės sklypo dalyje, kurią atsakovė prašo nustatyti kaip bendro naudojimo žemės sklypo dalį. Tokiu būdu, teismas nenurodydamas jokio pagrindo pakeitė nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismo nustatyta tvarka apribotų jos galimybes parduoti namų valdos (duomenys neskelbtini), dalį.
Atsiliepimas
D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad iki teismo sprendimo priėmimo apeliantas naudojosi sklypo dalimi, besiribojančia su jos namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), ieškovės pateiktame plane pažymėta indeksu C, šioje sklypo dalyje atsakovė yra užsėjusi žolę, nuo gatvės pusės savo iniciatyva pastačiusi tvorą, tuo tarpu privažiavimui prie savo namų valdos (duomenys neskelbtini) naudojo žemės sklypo dalį ieškovės pateiktame plane pažymėtą indeksu B. Apeliantas šiai dienai savo reikmėms iš esmės naudoja visą ginčo žemės sklypą ir yra suinteresuota tokią situaciją išsaugoti, nepaisant to, kad yra pažeidžiami ieškovės interesai, nuolatos kyla ginčai bei konfliktai. Teismas pagrįstai pripažino, kad tarp šalių turi būti nustatyta tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią liktų kuo mažiau sąlyčio taškų tarp bendrasavininkių, o tuo pačiu – kuo mažesnė tikimybė kilti naujiems ginčams. Ieškovės pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas šį principą visiškai atitinka: kiekviena iš šalių turi aiškų naudojamo sklypo plotą, o bendram naudojimui paliekama tik būtina prieiti prie namo sklypo dalis. Pagal atsakovės pasiūlytą projektą bendram naudojimui būtų palikta neproporcingai didelė dalis sklypo, tuo pačiu būtų sudarytos prielaidos kitiems ginčams kilti dėl šios dalies naudojimo. Atsakovės noru su automobiliu privažiuoti prie pat namo durų negali būti pateisinamas tokios didelės sklypo dalies priskyrimas bendram naudojimui, o privažiavimas prie namo (nebūtinai iki pat durų) yra užtikrinamas esama tvarka. Tuo tarpu priėjimui prie atsakovei priskirtos naudoti namo dalies yra pakankamas plotas aplink namą, kuris teismo priskirtas bendram naudojimui (pažymėtas indeksu A). Anglių ir kitokio kuro atvežimas turi būti organizuojamas į ūkinį, o ne gyvenamąjį pastatą, nes gyvenamajame name kuras nesandėliuojamas, o privažiavimas iki ūkinio pastato pagal teismo patvirtintą tvarką atsakovei yra užtikrinamas. Teismo nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka yra ir racionali – apeliantui priskirta ta sklypo dalis, kuri besiriboja su jos nuosavybės teise valdoma kita namų valda, esančia adresu (duomenys neskelbtini), taigi atsakovei nepalyginamai patogiau bus naudoti valdą (duomenys neskelbtini) ir valdos dalį (duomenys neskelbtini) šioms besiribojant viena su kita. Apelianto teiginiai dėl šulinio nepagrįsti, kadangi šulinys šalims nepriklauso, yra nenaudojamas, o atsakovė turi savo šulinį, esantį namų valdos (duomenys neskelbtini) dalyje, besiribojančioje su namų valda (duomenys neskelbtini). Apelianto tvirtinimai, jog įvažiavimo per indeksu C pažymėtą sklypo dalį įrengimui patirtų labai dideles išlaidas yra nepagrįsti, kadangi įvažiavimui įrengti pakaktų nuimti vieną šaligatvio bortelį ir atsakovės neteisėtai įrengtą tvorą. Teismo nustatyta tvarka neapriboja apelianto galimybes parduoti namų valdos (duomenys neskelbtini), dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CK 4.81 str. namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kai yra nesutarimas, naudojimosi tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).
Ieškiniu ir priešieškiniu šalys prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, ūkiniais pastatais ir namų valdos žemės sklypu. Nustatant naudojimosi tvarką nekilnojamuoju daiktu yra nustatoma konkreti daikto dalis, kuria naudojasi bendrasavininkis. Atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo turto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Tačiau siekiant išvengti ginčų tarp bendraturčių dėl likusių bendrai naudoti turto dalių, siektina, kad tokių bendrų dalių nustatant naudojimosi tvarką, atsižvelgiant į konkretaus turto savybes, liktų kiek įmanoma mažiau. Neteisėtu naudojimosi tvarkos nustatymu bendru daiktu laikomi atvejai, kai nustatyta tvarka vienam asmeniui suteikiamas aiškus prioritetas prieš kitą asmenį dėl nustatytų dalių kokybės ar nukrypimo nuo idealiųjų dalių ir už tai nekompensuojama (žr. LAT Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgą).
Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ūkiniais pastatais šalys nesiginčija. Atsakovas siekia, kad naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir namų valdos žemės sklypu būtų nustatyta pagal jo pasiūlymą, prieštarauja dėl gyvenamojo namo patalpos 1-6 priskyrimo ieškovei bei dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pasiūlytos ieškovės, nustatymui dėl to, kad jam tenka per mažai vietos prieiti prie įėjimų į namą bei prie įėjimų į namą privažiavimo automobiliu, taip pat atimta galimybė naudotis bendru šuliniu. Namo patalpos, kurios priskirtos ieškovei ir atsakovui, ir dėl kurių iš esmės šalys nekelia ginčo, sudaro 47 m² ieškovei (patalpa 2-1 18,10 m², patalpa 2-2 28,90 m²) ir 49,28 m² atsakovui (1-1 15,57 m², 1-2 9,84 m², 1-3 4,37 m², 1-4 3,65 m², 1-5 13,60 m², 1-7 2,25 m²). Likusi patalpa, dėl kurios šalys nesutaria, yra 1-6 10,98 m². Paskyrus šią patalpą atsakovui, ieškovei turėtų būti kompensuojama už nukrypimą nuo idealios dalies, paskyrus ieškovei – kompensuojama turėtų būti atsakovui. Namo planas (b. l. 41) tvirtina, kad patalpa 1-6, turinti 10,98 m² ploto, neturi funkcinio ryšio su patalpomis 2-1 ir 2-2, priskirtomis naudotis ieškovei. Tarp šių patalpų yra siena, pagal kurios storį brėžinyje matyti, kad siena priskiriama prie nešančiųjų namo konstrukcijų. Todėl priskirti ieškovei patalpą būtų galima tik tuo atveju, jei pastato pakeitimai (durų įrengimas iš patalpos 2-1 į patalpą 1-6) būtų suplanuoti laikantis Statybos įstatymo ir kt. statybos teisės aktų nustatyta tvarka (žr. LAT 2006-02-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Tuo tarpu patalpa pirmosios instancijos teismo sprendimu priskirta ieškovei be pastato pakeitimų projekto, paruošto įstatymų nustatyta tvarka, ir, priskyrus ieškovei didesnę gyvenamojo namo dalį, už turimą idealiąją dalį, atsakovui nepriteista kompensacija dėl jo idealiosios dalies sumažėjimo. Todėl toks sprendimas dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo yra ydingas. Trečiasis asmuo V. A. paaiškino, kad namas buvo jos tėvų nuosavybė, todėl didesnė namo dalis skirta jos dukrai kompensuotų moralinį diskomfortą dėl tėvų namų dalybų. Šis argumentas tik atsveria atsakovo argumentą, kad ieškovei funkciniu požiūriu teko geresnė namo dalis komercijai vykdyti – prie gatvės ir turi išėjimą į gatvę. Todėl šioje situacijoje nustatant naudojimosi tvarką namu, jei nukrypstama nuo idealiųjų nuosavybės teisės dalių, turi būti taikomas kompensacija.
Tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti į bylą namų valdos žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo projektai tvirtina, kad prie sklypo yra priskirta teritorija šuliniui (b. l. 16, 39). Namo fotonuotrauka (b. l. 43-44) taip pat tvirtina, kad prie namo yra senas šulinys. Tačiau teritoriją su šuliniu naudotis priskirdamas teismas neištyrė, ar šulinys yra tinkamas naudotis, taip pat ar šulinys iš tiesų yra šios žemės valdos priklausinys. Taip pat nevertino, ar 1,16 m atstumu nuo namo priskirta bendram naudojimui teritorija yra pakankama prieiti prie įėjimų į atsakovui priskirtą namo dalį, kad namu būtų galima naudotis be trukdžių. Atsakovo argumentas, kad gyvenamuoju namu pilnaverčiai naudotis galima bus tik tuomet, jei prie įėjimo durų bus galima privažiuoti automobiliu, nėra visiškai pagrįstas. Tačiau paliekant tik 1,16 m atstumą bendram naudojimui apie namą, toks atstumas būtų tinkamas tik būtinai namo priežiūrai. Kadangi ieškovė siekia, kad naudojimosi sklypu tvarka būtų nustatyta pagal jos pateiktą projektą, o naudojimasis žemės sklypu yra tampriai susijęs su naudojimusi namu, namas medinis, pastatytas iki 1940 m., todėl ieškovė turi galimybę suprojektuoti įėjimą į atsakovui tenkančią pastato dalį iš kitos namo pusės ir tokiu būdu atsakovui sudaryti galimybę visiškai atkirai nuo ieškovės patekti į savo namo dalį per jam naudotis priskirtą žemės sklypo dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir neįvertinęs nurodytų aplinkybių, priėmė nepagrįstą sprendimą ir dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Dėl išvardintų įrodymų neišreikalavimo iš šalių ir jų tinkamo neištyrimo, teismo sprendimas nėra pagrįstas. Kadangi šalys dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju pastatu ir namų valdos žemės sklypu turėtų tikslinti savo reikalavimus (pateikti gyvenamojo namo pertvarkymo projektus ir(ar) kompensavimo už nukrypimą nuo idealiosios dalies būdus, pateikti dokumentus apie šulinio priklausomybę ir tinkamumą naudotis, taip pat žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, sudarantį galimybę kuo įmanoma atskiriau naudotis žemės sklypu užtikrinant normalų priėjimą prie įėjimų į namą), šių pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos tvarka pašalinti nėra galima. Todėl sprendimas naikinamas, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str.1 d.).
Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinėje teismo instancijoje turėtų išlaidų klausimas paliekamas išspręsti pirmosios instancijos teismui priklausoma nuo bylos baigties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011-06-13 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Trakų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.