- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- 2-142/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
- Atsakovas
- VSA Vilnius "VAATC"
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7314-258/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl nustatytu laiku, t. y. iki 2010 m. liepos 30 d., neapmokėtos 2010 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros ATC002791, išrašytos 2008 m. gruodžio 18 d. šalių sudarytos atliekų tvarkymo sutarties Nr. 0014S pagrindu 327 231,70 Lt sumai. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 327 231,70 Lt pradelsto įsiskolinimo, 1112,65 Lt delspinigių, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį 328 344,35 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką ir/ar trečiuosius asmenis. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti skolininko nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuoti pinigines lėšas pareikšto reikalavimo sumai. Prašymą grindė didele ieškinio suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo vardu atidarytose banko sąskaitose esančius pinigus, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, paliekant teisę įnešti pinigus į sąskaitas, taip pat iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Nurodė, kad bendra areštuoto turto vertė ir lėšų suma savo verte turi atitikti 328 344,35 Lt sumą. Šią nutartį grindė didele ieškinio suma, kuri leidžia preziumuoti, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, ir kuri leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas UAB „VSA Vilnius“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartį. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esamos realios situacijos ir nepagrįstai skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo, nes nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas ieškovui sumokėjo 390 251,54 Lt.
2. Atsakovo įmonė yra vienas didžiausių atliekų vežėjų Vilniaus mieste. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimo suma atsakovui nėra didelė. Tai lemia, kad nėra grėsmės, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Tai reiškia, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „VAATC“ pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Apelianto pateikti duomenys neįrodo geros apelianto turtinės padėties, o tai lemia, kad nėra paneigta prezumpcija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, esant didelei ieškinio sumai.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nurodo, kad jis ieškovui jau sumokėjo 390 251,54 Lt, tačiau nuslėpė, kad ši suma buvo sumokėta, siekiant padengti 2009 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą ATC001775 bei 2009 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą ATC001712, o ne 2010 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ATC002791, kurios neapmokėjimas yra nagrinėjamos bylos ginčo objektas. Ginčo objektu esanti PVM sąskaita faktūra nėra apmokėta iki šios dienos.
3. Ginčo suma išlieka nepakitusi ir didelė, o tai suponuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigą įvykdyti iš materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus. Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan.
Ieškovas UAB „VAATC“ pateikė ieškinį atsakovui UAB „VSA Vilnius“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Šio ieškinio suma 328 344,35 Lt. Ši suma yra laikytina gana didele ir tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip minėta, ši prezumpcija nėra absoliuti ir, vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra reikalinga atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad nėra grėsmės, jog netaikius atsakovo turto arešto, teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 12 str.). Priešingai, yra konstatuotina, kad egzistuoja reali grėsmė, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo UAB „VSA Vilnius“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jų nesant ar nepakankant, atsakovo pinigines lėšas 328 344,35 Lt sumai.
Apeliantas, grįsdamas laikinųjų apsaugos netaikymą, atskirajame skunde nurodo, kad jis ženkliomis sumomis pastoviai mažina įsiskolinimą ieškovui ir kad tai rodo, jog nėra grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovas, apeliantas mažina įsiskolinimą apmokėdamas sąskaitas faktūras, kurios nėra šio teisinio ginčo objektas. Tai pagrindžia ir apelianto pateikti banko išrašai, iš kurių matyti, kad apeliantas atliko dalinius mokėjimus pagal sąskaitas faktūras ATC001775, ATC001712, o ne pagal ginčo objektu esančią sąskaitą faktūrą ATC002791 (b. l. 16-22). Tai lemia, jog ši aplinkybė negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo. Dėl šios priežasties minėtasis apelianto argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu
nutar i a:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartį nepakeistą.