- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-660-383-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00397-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- R. M.
- Kaltinamasis
- I. R., ir I
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
- Kategorijos
Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-660-383-2014
Teisėjas Raimundas Mikšta Proceso Nr. 1-22-1-00397-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.9.
2014 m. spalio 31 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, išteisintajai I. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. už svetimo turto grobimą, panaudojant fizinį smurtą ir įsibraunant į patalpas bei nuteistas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. R. M. dėl kaltinamo pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas, nenustačius, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
Šiuo nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. išteisinta ir I. R., nenustačius, kad ji padarė nusikalstamą veiką, tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. už tai, kad jis 2013-04-12 apie 20.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios D. M. atžvilgiu - tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė jai per veidą, nemažiau kaip 6 kartus rankos kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kakle, kairiame žaste, krūtinėje, šlaunyse, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis ir įsibrovė į butą, (duomenys neskelbtini), bei pagrobė nukentėjusiajai D. M. priklausančius 2 litus, du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“, 79 ir 20 litų vertės, su juose įstatytomis „Pildyk“ SIM kortelėmis, kurių kiekvienos vertė 5 litai, 7 laipsnių stiprumo butelį alaus, 2 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. M. 113 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašė skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo numatyto BK 180 str. 2 d. padarymą, švelninti. Skunde nurodė, jog yra per griežtai nubaustas, prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad jis yra trijų vaikų tėvas iš šeimoje vienintelis maitintojas, sugyventinė I. R. registruota darbo biržoje, jo mažiausias sūnus yra ligonis, sergantis astma, todėl prašo pritaikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Nuteistasis R. M. prašo jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. LR BK 75 straipsnyje yra nustatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik asmeniui, padariusiam vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ar nusikaltimus dėl neatsargumo. R. M. yra nuteistas už sunkų nusikaltimą, todėl jo atžvilgiu bausmės vykdymas negali būti atidėtas.
Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas, sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. M. bausmę, atsižvelgė tik į bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. Tačiau visiškai neatsižvelgė į R. M. šeimyninę padėtį. Teismas neįvertino tokios aplinkybės, kad R. M. po paskutinio teistumo ilgą laiką nenusikalto, sukūrė šeimą, turi tris mažamečius vaikus, į tai, kad dirbo ir išlaikė šeimą. Iki naujo nusikaltimo padarymo buvo likęs tik mėnuo iki teistumo išnykimo. Todėl apylinkės teismo paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė R. M. yra aiškiai per griežta, ir gali sukelti neigiamas pasekmes šeimai ir mažamečiams vaikams. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, yra pagrindas paskirtąją bausmę sušvelninti.
Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam R. M., išlaidas iki 2014 m. spalio 1 d. sudaro atitinkamai 126 litų 80 centų(36,72 EUR) dydžio advokato užmokestis (t. 2 b. l. 134). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio2 dalies 2 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014m. birželio 2 dienos nuosprendį R. M. atžvilgiu dalyje dėl bausmės paskyrimo pagal LR BK 180 str. 2 dalį: paskirtą laisvės atėmimo bausmę – du metus ir šešis mėnesius – sušvelninti ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę vienerius metus.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.