- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-2610-658/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02343-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- R. A.
- Ieškovas
- S. G.
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2953-408/2012 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui R. A., išvadas teikiančioms institucijoms Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-933-264/2005 nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo ieškovės ir atsakovo nepilnamečiam sūnui dydį, padidinant jį nuo 125 Lt iki 550 Lt per mėnesį, pakeisti teismo nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką nustatant, jog atsakovas su sūnumi bendrauja atsižvelgiant į vaiko norą, kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas į namus sekmadienį 17 val.
Kartu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę- nustatyti pakeistą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką bylos nagrinėjimo metu. Prašymą ieškovė grindė aplinkybe, jog berniukas nenori bendrauti su tėvu, prieš pasimatymus sūnus išgyvena stresą, po bendravimo su atsakovu tampa dirglus, jaučiasi nesaugus, vemia, serga, jam dėl to teikiama psichologinė pagalba.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, nustatė laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja atsižvelgiant į vaiko norą, kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindamas į namus sekmadienį 17 val. Teismas nurodė, jog į bylą pateikti medicininiai išrašai, medicinos įstaigos pažymos leidžia spręsti, jog dažnas bendravimas su atsakovu nepilnamečiam vaikui tikėtinai daro neigiamą įtaką, todėl yra pagrindas bylos nagrinėjimo metu bendravimo galimybes susiaurinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės- ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais motyvais:
1. Ginčijama nutartis yra be motyvų, joje tėra perrašytas ieškovės prašyme nurodytas argumentas dėl bendravimo sąlygojamos įtakos vaikui.
2. Nepagrįstas bendravimo su tėvu galimybių apribojimas pažeidžia vaiko interesus, tuo tarpu ieškovės pozicija yra grindžiama tik medicininiais dokumentais, kuriuose neįvardijamos vaiko sveikatos sutrikimų priežastys, problemų, su kuriomis susiduria vaikas, ryšys su apelianto elgesiu.
3. Vaiko išgyvenimai yra susiję su tėvų tarpusavio nesutarimais, vaikas pageidauja bendrauti su apeliantu, jokios neigiamos įtakos apeliantas bendravimo metu vaikui nedaro.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina ryšį tarp sūnaus sveikatos sutrikimų ir jo bendravimo su apeliantu, tuo tarpu apelianto su skundu pateikti duomenys apie vaiko norą bendrauti su apeliantu yra pasenę ir neinformatyvūs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl laikinos specialios apelianto bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bylos nagrinėjimo metu. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiais vaikais įtvirtinta CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnyje, 3.170 straipsnyje. Toks teisinis reglamentavimas yra suderintas su atitinkama vaiko teise žinoti, kas jo tėvai ir su jais bendrauti nepriklausomai nuo to, tėvai gyvena kartu ar skyrium, įtvirtinta CK 3.161 straipsnio 2-3 dalyse, 3.170 straipsnio 2 dalyje. Be to, CK 3.170 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, jog tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nurodyto teisinio reglamentavimo visuma leidžia spręsti, jog skyrium gyvenančio tėvo galimybės maksimaliai bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik netinkamo tėvo elgesio ir su tuo susijusios neigiamos įtakos vaikui pagrindu.
Nagrinėjamu atveju apelianto bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tuo tarpu ieškovės reikalavimo dėl šios tvarkos pakeitimo pagrįstumas bus įvertintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės civiliniame procese gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu jas taikyti prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės į bylą pateiktu išrašu iš medicininių dokumentų, kuriame tenurodoma, jog berniukas yra uždaras, nebendrauja su bendraamžiais, dirglus, streso metu pradeda vemti, t.y. akcentuojami tam tikri psichikos sveikatos aspektai. Analogiškos aplinkybės įvardijamos ir VšĮ „Saugaus vaiko centras“ 2008 m. lapkričio 10 d., 2012 m. rugsėjo 24 d. pažymose. Nei viename iš šių dokumentų nenurodyta, jog vaiko psichologines problemas sąlygoja netinkamas apelianto elgesys. Net ir ieškinyje bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvardijamas joks konkretus netinkamo apelianto elgesio pavyzdys, kuris galėtų kelti pagrįstas abejones dėl jo geranoriškumo bendraujant su sūnumi. Priešingai, apelianto į bylą pateikti įvairaus laikotarpio dokumentai patvirtina, jog apeliantas nuolat rūpinasi vaiko sveikata ir ugdymu, jo, kaip pedagogo, reputacija yra gera, nėra jokių duomenų apie netinkamą apelianto elgesį, daromus teisės pažeidimus ir pan. Tai, jog šalys tarpusavyje konfliktuoja ir galimai nuteikinėja vaiką vienas prieš kitą, savaime negali būti laikoma pagrindu riboti kurio nors iš jų bendravimo su sūnumi galimybes.
Akcentuotina ir tai, jog VšĮ „Saugaus vaiko centras“ psichologė 2012 m. rugsėjo 24 d. pažymoje nurodžiusi vienokias blogos berniuko savijautos priežastis, bylos nagrinėjimo metu, t.y. esant akivaizdžiam ieškovės, kuriai toje pačioje įstaigoje taip pat teikiamos psichologinės paslaugos, suinteresuotumui, ieškovės prašymu parengtoje 2012 m. lapkričio 7 d. pažymoje, kurią ieškovė pateikė su atsiliepimu apie atskirąjį skundą, šias priežastis pakoregavo, akcentuodama būtent ieškinyje nurodytas aplinkybes. Šių pažymų prieštaringumas gali būti pašalintas, o kartu ir 2012 m. lapkričio 7 d. pažymos pagrįstumas patvirtintas ar paneigtas, taip pat galima šalių įtaka nuteikinėjant vaiką prieš kitą iš tėvų įvertinta tik išsamaus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo procesas tam nėra pritaikytas.
Šiuo aspektu reikšmingomis laikytinos kelios aplinkybės: pirma, psichologinė pagalba vaikui dėl tų pačių priežasčių teikiama jau daugiau nei ketverius metus, tačiau dėl neaiškių priežasčių ilgą laiką ieškovė nesiėmė veiksmų apelianto bendravimui su sūnumi apriboti; antra, nors galimą vaiko interesų pažeidimą ieškovė sieja su netinkamomis apelianto gyvenamosiomis sąlygomis, ieškovė neprašo apriboti apelianto bendravimo su sūnumi galimybę taip, kad apeliantas vaiko negalėtų pasiimti nakvynei, siekdama užkirsti kelią apeliantui bendrauti su sūnumi darbo dienomis po pietų, taip pat santykių stiprinimui svarbių šventinių ar įsimintinų dienų proga. Nurodytos aplinkybės konfliktiškų šalių tarpusavio santykių kontekste kelia pagrįstas abejones dėl ieškovės prašymo tikrųjų motyvų.
Akcentuotina ir tai, jog teismo sprendimu nustatyta skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka vertintina kaip reglamentuojanti apelianto teisę bendrauti su vaiku ir ieškovės pareigą tokiam bendravimui nekliudyti, bet jokiu būdu negali būti vertinama kaip nustatanti kokias nors pareigas vaikui. Savo poziciją galintis išreikšti vienuolikmetis negali būti įpareigojamas bendrauti su tėvu per prievartą. Dėl nurodytos priežasties ieškovės siekis, kad bendravimo su vaiku tvarkoje būtų tiesiogiai įvardinta vaiko noro, jo sutikimo bendrauti su tėvu sąlyga, vertintinas kaip perteklinis įstatyminio vaiko interesų apsaugos principo įgyvendinimo tvarkos akcentavimas. Iš kitos pusės, pastaroji aplinkybė lemia, jog ir Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. sprendimu patvirtina apelianto bendravimo tvarka negali būti vertinama kaip apribojanti vaiko teisę pasirinkti bendravimo su tėvu ribas tuo aspektu, jog vaikui nenorint bendrauti su apeliantu, ką kaip esminį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą pabrėžia ieškovė, teismo sprendimas per prievartą negali būti vykdomas.
Nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pagrindą atskirajam skundui patenkinti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarčiai panaikinti, klausimui išspręsti iš esmės- ieškovės prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog tokia teismo išvada negali būti vertinama kaip kliūtis, pasikeitus aplinkybėms, teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat negali būti vertinama kaip galinti vienokia ar kitokia forma įtakoti galutinio teismo procesinio sprendimo dėl ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, kuris gali būti priimtas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, turinį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti.
Klausimą išspręsti iš esmės- ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.