- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- 1-118-383/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Simonavičiui, gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, kaltinamajam A. M. , ekspertei G. B. , viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. M. , a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, vedęs, LR pilietis, turtintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 184 str. 2 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
A. M. ne vėliau kaip nuo 1993-05-01 būdamas AB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nuo 1999-03-31 valdybos nariu, iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą AB (duomenys neskelbtini), kurios adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 376 000 Lt vertės turtą šiais veiksmais ir aplinkybėmis:
siekdamas be kitų akcininkų pritarimo bei jiems nežinant perleisti kitam asmeniui nuosavybės teises į AB (duomenys neskelbtini) priklausantį ilgalaikį turtą: gamybines patalpas - registro Nr. 44/86606, unikalus Nr. 4400-0127-1690:6393 su bendro naudojimo patalpomis, esančias pastate 3G2/p; administracines patalpas - registro Nr. 44/86471, unikalus Nr. 4400-0126-9970:6381 su bendro naudojimo patalpomis, esančias pastate l B4/p; patalpas - registro Nr. 44/86498, unikalus Nr. 4400-0127-0326:6383 su bendro naudojimo patalpomis, esančias pastate lB4/p, (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas - 880.95 m², suminė balansinė vertė - 9 251 Lt (toliau Patalpas), turėdamas duomenis apie visus sandorius dėl įmonės ilgalaikio turto, šio turto vertę bei sandorių vykdymo eigą, kuomet faktiškai AB (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą sudarė 481 962 Lt, o perleidžiamų Patalpų ir nuomojamo ilgalaikio turto suminės balansinės vertės per finansinius metus viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo dalį, kurią atitiko 24 098 Lt suma, nepaisydamas 2000-07-12 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (red. nuo 2002-12-27) 35 str. 7 d. ir 2002-09-30 patvirtintų AB (duomenys neskelbtini) įstatų 8.11.2 p., kuriuose nustatyta, kad sprendimams perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, priimamas ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma, o be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudarytais sandoriais perleidžiamo, nuomojamo ar įkeičiamo ilgalaikio turto suminės balansinės vertės per finansinius metus negali viršyti 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, reikalavimų, o taip pat nepaisydamas Įstatų 6.2.15. p., kuriame nustatyta, kad tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo, laidavimo ar garantavimo, neinicijavo pritarimo AB (duomenys neskelbtini) valdybos (toliau Valdybos) sprendimui dėl Patalpų perleidimo klausimo išsprendimo visuotiniame akcininkų susirinkime, o atliko veiksmus, kuriais imitavo teisines sąlygas Patalpas parduoti tik Valdybos, kurią sudarė valdybos pirmininkas B. S. , nariai A. M. ir D. P. , nutarimu - organizavo kartu su pažyma apie parduodamas patalpas Valdybai pateiktinos pažymos apie 2003 metais nuomojamas patalpas surašymą, pavesdamas ją parengti nežinančioms apie daromą nusikalstamą veiką įmonės vyr. buhalterei V. S. ir administratorei L. S. , nurodant joje tik duomenis apie 2003 metais sudarytais sandoriais išnuomoto ilgalaikio turto balansines vertes, taip pat įtraukiant ir numatomais sudaryti sandoriais neišnuomoto ilgalaikio turto balansines vertes, tačiau nenurodant iki finansinių metų pradžios išnuomoto bei toliau nuomojamo ilgalaikio turto balansinių verčių, ir tokiu būdu V. S. ir L. S. įvykdžius nurodymą, pažymoje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad 2003 metais nuomojamo ilgalaikio turto balansinės vertės sudaro tik 2,04 % įstatinio kapitalo, nors faktiškai 2003-09-23 dienai vien tik nuomojamo turto suminės balansinės vertės sudarė 36 634 litus ir viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės dalį 12 536 litais, o šios vertės kartu su parduodamų patalpų balansinėmis vertėmis, kurios buvo nurodytos tam pačiam Valdybos posėdžiui pateiktoje kitoje pažymoje, tik neįtraukiant į pažymą duomenų apie 71,88 m² bendro naudojimo patalpas, sudarė 45 130 litus ir viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės dalį 21 032 litais;
kaip Patalpų pardavimo iniciatorius pateikė šias pažymas 2003-09-23 Valdybos posėdžiui, pasisakymu papildomai pristatė pažymose esančius duomenis, kuriais remiantis 2003-09-23 Valdybos posėdžio protokole buvo konstatuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad visų įvykusių ir siūlomų atlikti sandorių suma yra mažesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalis ir tokiu būdu pasiekė, kad šio posėdžio metu Valdybos nariai priimtų nutarimą įpareigoti administracijos vadovus sudaryti sutartį dėl siūlomo parduoti nekilnojamojo turto įvertinimo; atlikti siūlomo parduoti nekilnojamojo turto inventorizavimą; ieškoti klientų, norinčių pirkti nekilnojamąjį turtą, pasirašė šį Valdybos posėdžio protokolą, pasiekė, kad jo pateiktų duomenų pagrindu šį protokolą pasirašytų nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką B. S. ir D. P. ;
neįvykdė 2003-09-23 Valdybos nutarimo sudaryti sutartį dėl siūlomo parduoti nekilnojamojo turto įvertinimo, o tik su UAB „Ober-Haus Nekilnojamasis turtas" 2003-11-10 sudarė preliminaraus nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų sutartį, pagal kurią iš šios įmonės gavo patvirtinimą, kad 2003-11-10 atliktas juridinės galios neturintis preliminarus Patalpų rinkos vertės nustatymas, kuris faktiškai neatitinka 1999-05-25 LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. V1II-1202 21 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad turto vertintojas parengia turto vertinimo ataskaitą, nurodytą šio įstatymo 23 str., kuriame nustatyti reikalavimai turto vertinimo ataskaitai, jos įforminimo tvarka; 24 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus, reikalavimų;
2003-11-14 Valdybos posėdyje juridinės galios neturinčius preliminaraus turto vertinimo duomenis pateikė kaip sprendimo priėmimui pakankamą turto vertės nustatymo faktą ir realią Patalpų rinkos kainą, informuodamas Valdybą apie tai, kad UAB „Ober-Haus Nekilnojamasis turtas" atliko nekilnojamojo turto įvertinimą, bei nurodydamas, kad vertinamo turto rinkos vertė 2003-11-10 dienai yra 124 000 Lt;
tame pačiame 2003-11-14 Valdybos posėdyje nurodė, kad derybų metu pirkėjas V. T. sutiko pirkti siūlomą nekilnojamąjį turtą už didesnę negu rinkos kainą - 149 000 Lt, tokiu būdu sudarydamas sąlygas įforminti sandorio naudingumo įspūdį, kai reali Patalpų rinkos vertė buvo 376 000 Lt. ir tokiu būdu pasiekė, kad šio posėdžio metu būtų priimtas nutarimas parduoti Patalpas V. T. už bendrą 149 000 Lt sumą ir įgalioti A. M. atstovauti AB (duomenys neskelbtini) sudarant sandorį, nors įmonės parduodamo ir nuomojamo ilgalaikio turto suminės balansinės vertės 2003-11-14 dienai buvo 46 410 litų ir 22 312 litų viršijo 1/20 įstatinio kapitalo dalį; vien paties A. M. valdybai nurodyta kaip atitinkanti realią parduodamų Patalpų vertė – 124 000 Lt 99 901,9 litų viršijo Įstatų 6.2.15.p. nustatytą 1/20 įstatinio kapitalo dalį, A. M. valdybai nurodyta kaip su V. T. sutarta parduodamų patalpų kaina – 149 000 Lt 124 901,9 litų viršijo Įstatų 6.2.15.p. nustatytą 1/20 įstatinio kapitalo dalį; reali parduodamų Patalpų rinkos vertė – 376 000 Lt 351 901,9 litų viršijo įstatų 6.2.15.p. nustatytą 1/20 įstatinio kapitalo dalį, pasirašė šį Valdybos posėdžio protokolą, pasiekė, kad jo pateiktų duomenų pagrindu šį protokolą pasirašytų nežinantys apie daromą nusikalstamą veiką B. S. ir D. P. ;
2003-11-19 pirkimo-pardavimo sutartimis, kurių registro Nr. 15292, 15294, 15296, Kauno m. 20-ajame notaro biure, adresu Savanorių pr. 360, Kaune, perleido Patalpas V. T. už 149 000 Lt sumą, nors įmonės parduodamo ir nuomojamo ilgalaikio turto suminės balansinės vertės 2003-11-19 dienai buvo 46 410 litų ir 22 312 litų viršijo 1/20 įstatinio kapitalo dalį, vien paties A. M. valdybai nurodyta kaip atitinkanti realią parduodamų Patalpų vertė – 124 000 Lt, 99 901,9 litų viršijo Įstatų 6.2.15. p. nustatytą 1/20 įstatinio kapitalo dalį, sandoriais įforminta parduodamų patalpų vertė – 149 000 Lt ir 124 901,9 litu viršijo Įstatų 6.2.15.p. nustatytą 1/20 įstatinio kapitalo dalį; reali parduodamų Patalpų rinkos vertė – 376 000 Lt, 351 901,9 Lt viršijo Įstatų 6.2.15.p. nustatytą 1/20 įstatinio kapitalo dalį ir yra 227 000 litų didesnė už sandoriais įformintą parduodamų Patalpų kainą.
Tokiu būdu A. M. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės 376 000 litų AB „(duomenys neskelbtini)'' turtą, padarydamas AB (duomenys neskelbtini) atitinkančią skirtumą tarp realios patalpų rinkos vertės ir sumokėtos už patalpas vertės 227 000 litų žalą.
Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2000 m. AB (duomenys neskelbtini) buvo labai sunkioje finansinėje padėtyje. Neturėjo nei apyvartinių lėšų, nei pelno, nei galimybių kažką plėsti, nei tvarkytis. Turėjo nenaudojamų patalpų, jos atsirado todėl, kad buvo tokioje būklėje, jog neįmanoma buvo jose dirbti. Ten anksčiau buvo siuvykla ir apdirbimo baras. Tos parduotos patalpos buvo blogos būklės – kiauras stogas, kiauri langai, grindys, ten nieko nebuvo ir jie buvo priversti iškeldinti iš tų patalpų visą gamybą į kitas patalpas. Tos patalpos buvo paliktos likimo valiai. Per tuos metus sprogo radiatoriai, nežinojo, ką su tomis patalpomis daryti. Du metus ieškojo nuomininkų, galvojo, kad atsiras žmonės, kurie pasitvarkys patalpas ir dirbs. Per du metus ieškodami nuomininkų, jie neteko daug pinigų, apie 8000-9000 Lt. Kiekvienais metais prarasdavo daug lėšų, nes tas patalpas reikėjo šildyti ir mokėti visus mokesčius (žemės, turto, aptarnavimo) ir taip iki šios dienos būtų netekę apie 60 000 Lt, jeigu ne daugiau. Skelbimus rašė „Kauno dienoje“, kitur. Per du metus neatsirado niekas. Kreipėsi į „Registrų centrą“, turtas buvo įvertintas vidutine rinkos verte – 124 000 Lt. „Ober haus“ vertintojai įvertino truputį daugiau. Pagrindinį vaidmenį lėmė turto balansinė vertė – 9240 Lt. Patalpas suderėjo parduoti už 149 000 Lt. Praėjus geram pusmečiui, naujas akcininkas pradėjo reikšti pretenzijas. Buvo atliktas turto įvertinimas praėjus 6 metams po pardavimo. „Registrų centras“ padarė naują įvertinimą, ir dabar jau daug metų vyksta teisminiai ginčai. Sandoriui nereikėjo akcininkų susirinkimo, kadangi turto balansinės vertės buvo 1,75 proc. (pagal tuo metu galiojusį Akcinių bendrovių įstatymą). 2003 m. įstatinis kapitalas buvo 481 962 Lt, toks yra ir dabar. Pastato balansinė vertė viso įstatinio kapitalo atžvilgiu sudarė 1,75 proc. dalies. Tą patvirtina buhalterinės pažymos. Valdyba įgaliojo parduoti turtą A. M. . Sandoris buvo sudarytas iki nekilnojamojo turto pabrangimo. Nekilnojamojo turto kainos pradėjo kilti 2004 m. antroj pusėj. Pradėjus kilti nekilnojamojo turto kainoms, AB (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas nebuvo perskaičiuotas. A. M. yra valdybos narys, administracijos direktorius. Tais pačiais metais buvo sudaryti sandoriai. Vertinimas neturi juridinės galios, jis buvo informacinio pobūdžio, ir vertingas tuo, kad jie žinojo, už kiek gali parduoti. Remontas buvo atliktas iš karto po sandorio. Tai kainavo apie 160 000 Lt, turi būti visos sąskaitos - faktūros. Stogus dengė, langus dėjo, apšiltino, keitė grindis, instaliaciją, viską pakeitė. T. anksčiau nepažinojo, pažino tik tuomet, kai jis buvo jų nuomininkas. Akcininkai dėl pardavimo pretenzijų neturėjo. Byloje yra 2003-12-31 balansas, patvirtintas 2004-04-24. 2003 m. balanse eilutėje 166098 matyti pardavimas, o 2002 m. balanse tas skaičius didesnis 9240 litų. Byloje nėra 2002 m. balanso. Pastatų būklę 2003 m. matė liudininkai. Remontą atliko pirkėjai. 3 tomo 99-100 psl. yra AB (duomenys neskelbtini) ataskaita akcininkams už 2003 metus, joje yra duomenys apie išnuomotas patalpas, kiek pajamų gauta, o kiek gauta už parduotą turtą - nenurodyta. Akcininkams komentuoja tik esminius dalykis, o neesminių – ne. Tos pajamos buvo nereikšmingos, turint omenyje balansinę vertę. Už parduotą turtą gautos pajamos 149 000 Lt yra reikšmingos, bet jos bendram kontekste sudarė tiek nedaug, kad tas, kas ruošė ataskaitą, paprasčiausiai neįrašė. Nuotraukose matosi patalpos, kurios buvo po remonto, praėjus 6 metams po pardavimo. Nuotraukose matosi, kad nupirkę tas patalpas žmonės išleido apie 160 000 Lt, o pardavimo metu jų stovis buvo labai prastas. Pardavus patalpas, už gautas lėšas nupirko automobilį avalynei vežioti, kelis kompiuterius, technologinių įrenginių, visos lėšos buvo įdėtos į gamybą, nei vienas litas nenuėjo veltui. Iki pardavimo už tas patalpas reikėjo mokėti mokesčius, po to jie kiekvienais metais sutaupydavo 8000-9000 Lt, už šildymą dar 5000 Lt per sezoną. Tos patalpos buvo tualetas, administracijos patalpėlė 52 m², gamybinės patalpos ir sandėliavimas. Buvo parduota kartu, bet sudarytos 3 sutartys, nes jų inventorizavimo numeriai buvo skirtingi. Pardavė 1,75 proc. turto. Jis nieko nenustatinėjo, vertes įvertino „Registrų centras“ ir „Ober Haus“. Įvertino, kaip parduoti rinkos kaina, kad įmonei nepadaryti žalos. Jis nei vieno reikalavimo nepažeidė, pagal valdybos sprendimus vykdė nurodymus.
Liudytojas B. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 89-92), paaiškino, kad jis tuo metu dirbo „Taure“ technikos direktoriumi, turi akcijų 28-29 proc. Kai įvyko sandoris, jis buvo valdybos pirmininkas. Norėjo patikrinti, ar išnuomojamo turto balansinė vertė neviršijo 1/20 įstatinio kapitalo. Administracijos vadovas sandorius sudaro pats, valdybos sprendimo nereikia. Buhalterė pateikė pažymą, kad nuomojamo ir siūlomo parduoti turto suminė balansinė vertė neviršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo ilgalaikio turto dalies. Todėl sandoris buvo teisėtas. Jis nežino, kas buvo patalpų pardavimo iniciatorius, valdyba tik patikrino, ar sandoris neviršija 5 proc. įstatinio kapitalo. Valdyba neprivalo priimti sprendimo, jeigu siūlomo parduoti turto suminė balansinė vertė neviršija 5 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Leido pastatą parduoti. Kadangi jo supratimu sandoris buvo didesnis, paprašė direktoriaus pateikti pažymas apie išnuomotą AB (duomenys neskelbtini) nekilojamąjį turtą 2003 m. ir apie siūlomą parduoti dalį administracinių – gamybinių patalpų. Pagal pateiktas pažymas 2003 m. nuomojamos patalpos sudarė 2,04 proc. nuo įstatinio kapitalo, o siūlomos parduoti patalpos – 1,75 proc. Todėl jokių abejonių dėl sandorio neteisėtumo nekilo. Šiuo sandoriu bendrovei žalos nėra, priešingai – nauda. Patalpas nuomojosi (duomenys neskelbtini), po to parduota A. M. , T., po to vėl išnuomota. Tuo metu buvo taip naudingiau, kaip buvo padaryta.
Liudytoja D. P. paaiškino, kad 2003 m. ji buvo AB (duomenys neskelbtini) viena iš valdybos narių, dirbo cecho viršininke. Valdyba nutarė parduoti nuomojamas patalpas. Ji buvo fiktyvus trečias narys, sprendimus priima direktoriai. Parduodamų patalpų būklė buvo prasta. Sandoris buvo laiku, nes patalpos tuščios. Rimtų sprendimų ji nepriiminėjo, tik pasirašė dėl šio sandorio. Kas buvo iniciatorius parduoti patalpas, ji nesidomėjo, tik sužinojo, kad parduodama. Ji buvo pakviesta į valdybos posėdį, kuriame siūlė parduoti nuomojamas patalpas. Kas tuo metu norėjo pirkti, ji nežinojo, tik vėliau sužinojo. Pažymas iš buhalterijos pristatė direktorius ir tais duomenimis jie vadovavosi. Žinojo, kokią dalį gali parduoti. Išnuomoto turto sandorių nežinojo. Matė turto vertinimo lapą, ji nesvarstė, ar teisingas vertinimas, ar ne. Dabar AB (duomenys neskelbtini) ji nedirba. T. nepažinojo, D. M. žinojo, A. M. sūnų. Trukdymų susipažinti su dokumentais dėl sandorio parduoti patalpas nebuvo.
Liudytoja L. S. paaiškino, kad ji AB (duomenys neskelbtini) dirbo administratore, į jos pareiga įėjo nuomos dokumentų tvarkymas, nuomininkų paieška, išrašinėti sąskaitas nuomininkams, ruošti su jais sutartis. Skelbimus į laikraščius AB (duomenys neskelbtini) vardu duodavo ji. Kokiu būdu buvo rastas administracinių patalpų pirkėjas (duomenys neskelbtini), ji nežino. Į jos pareigas įėjo tik nuomininkų apskaita – ji veda buhalterinę apskaitą. A. M. yra jos tėvas, tačiau ji sutinka duoti parodymus. Kadangi ji ruošia daug pažymų, tai neatsimena, kas davė nurodymą tuomet pažymą paruošti. Dalį pažymos ruošė ji, dalį buhalterė. Finansinius dalykus rašė buhalterė. Ant pažymos yra jos ir buhalterės parašai.
Liudytoja V. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 108-110), paaiškino, kad ji dirba AB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, dėl 2003 m. pažymos apie nuomojamas patalpas ji neprisimena. Paskaičiavo balansinę vertę, bet dabar negali pasakyti, ar surašytoje pažymoje siūlomo parduoti turto balansinė vertė viršijo 1/20 įstatinio kapitalo. Jeigu tais metais sudaromos sutartys, jos įtraukiamos į balansinę vertę. Kad kokios nors sutartys neįtrauktos į pažymą, negali būti. Ji ruošia balansus ir juos tvirtina, ten viskas yra. Priede yra iššifravimų, o galutiniai skaičiai teisingi. Priedai yra pats balansas. Ataskaitą rengia direktorius arba B. S. .
Liudytojas V. T. paaiškino, kad praėjo jau daug laiko, todėl jis smulkiau papasakoti negali, o ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (t. 3, b. l. 78-79). Jis yra vienas iš UAB (duomenys neskelbtini)akcininkų, ir kaip ir kiekvienam akcininkui yra svarbu, kad turtas nebūtų iššvaistytas, kokį bendrovė neša pelną. Sudarytą sandorį jie įvertino kaip turto grobstymą, dar galėjo tą dalį nuomoti. Jis savo teises kaip akcininko žinojo. Bendrovės turtas priklauso akcininkui, o ne juridiniam asmeniui. Akcijų jis turi apie 37 proc. Su A. M. bendravo prieš perkant akcijas. Dėl parduotų patalpų nekėlė klausimo. Nupirkęs akcijas, sužinojo apie parduotas patalpas. Kai pirko akcijas, pasakė, kad yra faktas, jog parduotos patalpos netesėtai. Suprato, kad neteisėtai parduota ir galės apskųsti.
Liudytojas A. G. paaiškino, kad jis dirbo ir dirba UAB „Ober haus nekilnojamas turtas“, į juos kreipėsi AB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. , tuomet padarė patalpų preliminarų rinkos vertės nustatymą. Šis vertinimas yra informacinio pobūdžio, neturintis juridinės galios. Vertinimą padarė apžiūrėję turtą ir pateiktus dokumentus. Buvo naudojami metodai – atkuriamasis, lyginamasis. Detalus vertinimas ir preliminarus vertinimas – tas pats, tik skiriasi paslaugos kaina ir darbo apimtis. Galutinė vertė ta pati. Jis nežino, kaip pagrįsti savo vertinimą, jo klientas neprašė, jis ir neatliko. Negali atsakyti, kodėl skiriasi vertinimai. Negali komentuoti kolegų darbo.
Liudytojas D. M. paaiškino, kad jis iš V. T. pirko ½ patalpų, jos buvo neremontuotos. Remontą atliko įsigijęs, 2004 m. pradžioj. Remontas buvo atliktas kapitalinis, nes patalpos buvo nenaudojamos, viskas buvo praktiškai pakeista. Žinojo, kad V. T. pirks patalpas. Paskui bendravo su tėvu, jo intereso nebuvo. V. T. turėjo finansinių problemų, todėl dalį patalpų pardavė. Jis neplanavo pirkti patalpų. Tas patalpas reikėjo remontuoti, todėl V. T. jam pasiūlė pirkti. Remontavo (duomenys neskelbtini) lėšomis.
Liudytojas V. T. paaiškino, kad jis tuo metu turėjo pinigų, jam reikėjo patalpų, todėl sudarė sandorį su AB (duomenys neskelbtini). Jam pačiam patalpų reikėjo, žiūrėjo su perspektyva, norėjo investuoti. Jis patalpas pirko kaip fizinis asmuo, konkretaus tikslo neturėjo. Prieš tai jis nuomojo patalpas iš AB (duomenys neskelbtini), ir iš kalbos su direktoriumi išėjo, kad jis pasiūlė įsigyti patalpas. (duomenys neskelbtini) patalpų nereikėjo. D. M. į šį reikalą įsijungė atsitiktinai. Reikėjo į tas patalpas didelių investicijų, V. T. pinigų mažai buvo. Pirkdamas patalpas apžiūrėjo. Buvo patalpų defektų – stogas bėgo, vamzdynus reikėjo keisti ir pirkdamas jų nematė, ten buvo nenaudojamos patalpos. Matėsi, kad į patalpas reikės investuoti. Kokios sumos bus, sunku buvo spręsti. Pats Dariaus paprašė, kad prisijungtų dėl materialinių dalykų, nes jis buvo partneris ir nenorėjo svetimų žmonių. Jis sužinojo iš V. T. apie perkamas patalpas. Per kelis metus įmonė išaugo po pardavimo, todėl (duomenys neskelbtini)išnuomojo patalpas ir buvo naudinga. Patalpas remontavo ilgą laiką. Kadangi pačiam pinigų suremontuoti tas patalpas nepakako, jis pardavė jų dalį D. M. .
Liudytojas G. N. paaiškino, kad jis kaip specialistas nebedirba jau 2 metai, nieko negali komentuoti, nes praėjo 5 metai, ir jis neturėjo net kur pasižiūrėti dėl 2005-02-14 išvados.
Specialistas R.P. paaiškino, kad jis ataskaitą skaitė, 2003 m. buvęs valstybės ekonominis sąstingis ataskaitoje neaprašytas, 2004 m. antram pusmetyje prasidėjo ekonominis pagerėjimas. Kas liečia nekilnojamąjį turtą, kainos, lyginant su šios dienos kainomis, buvo didesnės. Nekilnojamojo turto kainos kilo nuo 1999 m. nežymiai, ryškus šuolis prasidėjo 2004 m. antroje pusėje. Registrų centre vadovaujamasi sandorių duomenų baze, kuri yra pradėta kaupti nuo 2000 m., tai sandorių dinamika ir nekilnojamojo turto kainos joje atsispindi ir daroma sava statistinė analizė. Taip pat statistika yra skelbiama ir bankų, ir ekspertų, taip pat vadovaujamasi ir jomis. Sandorių duomenų bazėje yra sandorio kainos, jau fiksuotos pagal įvykusį sandorį. Esminis skirtumas tarp vidutinės rinkos vertės ir individualiu būdu vertinimo yra tas, kad vidutinė rinkos vertė neįvertina objekto būklės ir yra sustambintas, grubus skaičiavimas atskirom nekilnojamojo turto grupėm atskirose zonose, o individualus vertinimas įvertina absoliučiai viską, kas gali turėti įtakos tam objektui, o sandorio vertė yra susitarimo reikalas tarp šalių. Kaune dabar yra virš 30 zonų, ir turto vertė priklauso nuo tam tikros zonos. Vertė priklauso nuo nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, vidutinė rinkos vertė visada bus mažesnė, tai yra ji yra inertiška ir nustatinėjama atsižvelgiant į anksčiau įvykusius sandorius. Vidutinė rinkos vertė gali būti didesnė už realią dėl inertiškumo, o praktiškai ji gali atitikti rinkos vertę tik dėl to, kad nėra įvertinta objekto būklė, kuri yra labai svarbus faktorius, darantis įtaką vertinant. Tų metų vidutinė rinkos vertė turėjo būti mažesnė, tačiau bendro dėsnio, kuriuo būtų galima vadovautis ir teigti, kad rinkos vidutinė vertė buvo mažesnė ar didesnė, nėra. Vertinama buvo retrospektyviniu būdu, buvo nustatyta lyginamosios vertės metodika ir būklė, sąlyginai darant prielaidą, kad 2003-11-11 buvo priimta vidutinė būklė, nors apžiūrėjus fiksuota kaip gera. 2003 m. būklės įvertinimo nebuvo. Iš to, kas buvo pateikta, matosi, kad kokie nors remonto, pagerinimo darbai tuo metu nebuvo įvertinti. Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 21 str. 3 d. numato, kad vertindamas turtą vertintojas vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta metodika, 4 str., kuris numato svarbiausius turto vertės nustatymo kriterijus, tai šio 4 str. 4.5 p. nurodytas kriterijus – patobulinimas didinantis rinkos kainą, nepriklausomai nuo patobulinimo išlaidų, visais atvejais į šį kriterijų būtina atsižvelgti. Būklė yra vienas iš kriterijų, turinčių įtaką vertei, tačiau būtent šiuo atveju, kada nustatoma retrospektyvinė rinkos vertė, negalima vadovautis apžiūros metu nustatyta būkle. Ir šiuo atveju ta būklė buvo priimama sąlyginai pagal liudytojų apklausą, kurie žinojo apie tą vertę, apklausus užsakovą, savininką, ir jeigu yra dokumentai, patvirtinantys pagerėjimus, būtinai įvertinami ir pagerėjimai. Vertinimas su trūkumais. Preliminarus rinkos vertinimas nėra apibrėžtas jokiais norminiais teisės aktais, preliminarios vertės pažymos yra ruošiamos išskirtinai bankams, o šiaip ta pažyma neturi jokios juridinės galios ir daugiau niekur negali būti naudojama. Kuris vertinimas yra tikslesnis ir objektyvesnis, jis negali komentuoti. Vertintojas pareiškė tokią nuomonę, ir jis turi tokią galimybę, vertinti neapžiūrėjęs objekto. 2003 m. nustatant vidutines rinkos vertes, jau buvo atsižvelgiama į sukauptą sandorių duomenų bazę. Vertinimo kaina priklauso nuo objekto dydžio. Kainos intervalas yra nuo 400 iki kelių tūkstančių. „Registrų centro“ pažyma yra orientacinė, kaina nukrypsta dėl metodikos. Pažyma atitinka sandorio esmę. Specialistas negali nurodyti, už kokią kainą parduoti.
Specialistė L. D. paaiškino, kad ji yra Registrų centro turto vertintoja. Ruošė turto vertinimo ataskaitą. Apžiūrėjo turtą ir dirbo prie ataskaitos, atliko vertinimą asistentė V. P. , ji susipažino ir patikrino su atliktu darbu, ir pasirašė. Ataskaitoj neatsispindi 2003 m. turto būklė. Turtas apžiūrėtas 2009 m., ataskaitoje yra parašyta, kad vertintojai daro prielaidą, kad patalpų būklė 2003-11-19 buvo vidutinė pagal bendrą pastato būklę. Buvo atlikti kosmetiniai remontai - ventiliacija sutvarkyta, taigi priėmė pagal bendrą pastato būklę, atmetus pagerinimo darbus. Pagerinimo darbai - tai buvo paprasčiausias kosmetinis remontas. Pagerinimo nevertino. Negali minusuoti, nes vertės buvo skirtingos 2003 m. ir 2009 m. 2009 m. kainos buvo didelės, 2003 m. tik pradėjo kilti. Rinkos kainą ėmė tik kaip prielaidą, nes duomenų bazė yra nuo 1999 m. visi sandoriai įvykę, kuriais galima naudotis, ir panašioj vietovėj paėmė panašius objektus ir nustatė tokią vidutinę vertę. Paklaida gali būti apie 10%. Dėl pagerinimo darbų - V. P. sakė, kad jai davė labai nekokybiškas nuotraukas ir ji matė iš jų, kad buvo atliktas kosmetinis remontas, dėl to šiai dienai parašė, kad būklė 2003 m. vidutinė, nes pastatas nesugriuvęs. Atskirai pagerinimo darbai nebuvo vertinami, paprasčiausiai buvo paimta pastato būklė. Vertino pagal to meto vertes. Analizavo pagerinimo dokumentus ir tie darbai - dažymas, vamzdynų pakeitimas, ventiliacijos sutvarkymas buvo padaryti. Asistentė apžiūrėjo turtą, specialistė žiūrėjo nuotraukas, visus dokumentus analizavo kartu, asistentė paruošė įvertinimo ataskaitą, ji perskaitė tą ataskaitą, sutiko ir tada pasirašė. Vidutinės rinkos vertės visada įrašomos, niekada neatitinka su vertinimu. Pagal duomenų bazę vertina vidutines rinkos vertes. Į pastato vertę pagrinde įeina pagrindiniai parametrai, kad jis yra geroje vietoje, netoli Savanorių pr., kur ypatingai vertinami administracinės paskirties pastatai ir su gamybinėm patalpom, kad pastatas yra plytų mūro, pertvaros plytų mūro, geri statybos metai, nėra kažkokių sienų skilimų. Vertino pagrindinius konstrukcinius parametrus, kad visos komunikacijos yra ir pan. Visos konstrukcijos buvo tinkamos, nereikėjo jų griauti, stogas geras buvo. Jei leidžia vandenį stogas, tai nemažina vertės, nes tai remontuojamas dalykas, ne avarinės būklės pastatas. Matėsi, kad buvo daryti kosmetiniai darbai, ne kapitaliniai. Vertinama buvo retrospektyviniu vertinimu, t.y. vertinimas atliekamas atbuline data. Šis vertinimo būdas yra Europos vertinimo standartuose, tarptautiniuose vertinimo standartuose. Jeigu tiksliau, tai Europos turto vertinimo standartai -retrospektyvinis vertinimas yra S.7.22, S.7.23 ir S.7.24, 2007 m. knyga. Patalpų neapžiūrėjo. Asistentė V. P. buvo padariusi nuotraukas. Kas buvo nugriauta, negali pasakyti - ataskaitos 5 psl. paskutinėje pastraipoje padaryta klaida. Ataskaitos 6 psl. - ši ataskaita paruošta nurodyto turto įkeitimo tikslu - padaryta klaida. Ataskaitos 8 psl. - patalpų vidutinė būklė - šiai dienai buvo nustatyta gera, o čia daro prielaidą, kad būklė vidutinė, kadangi sienos plytų mūro, pastatas normalios būklės atmetus pagerinimus, kurie tą būklę padaro gerą. Ji 2003 m. pastato nematė. Buvo nuotraukos, bet jos nekokybiškos. Vidutinė būklė buvo imama todėl, kad patalpom reikėjo tik kosmetinio remonto. Jeigu reikia stogo konstrukciją keisti, tada jau kapitalinis remontas, stogo dangos perdengimas nėra kapitalinis remontas. UAB „Mardasa", UAB „Ober haus", UAB „Matininkai" - nei vienas jų nevertino atbuline data, kadangi jie negalėjo naudotis duomenų baze, o Registrų centras turi duomenų bazę, todėl daro vertinimą atbuline data. Kiti gali būti nupirkę duomenų bazę. Ataskaitoje klaidos negali atspindėti esmės. Padaryta klaida ir nebuvo į tai atsižvelgta. Plytas ir blokelius prilygina tai pačiai kategorijai, turi tą patį stiprumą, turi tą patį nusidėvėjimą 0,8% per metus, monolitinės sienos skaičiuojamos taip pat. Vertės jis nekeičia. Medinės sienos keistų vertę į mažesnę pusę. Plytų ir blokelių kainos neskaičiavo, skaičiavo sienų stiprumą. Administracinės patalpos įvertintos 376 000 Lt. Paklausa-pasiūla šiai vertei įtakos turėtų. Jeigu paklausa didesnė už pasiūlą, vertė didėtų. Jeigu paklausa maža, vertę mažintų. Plytom ir blokeliams nusidėvėjimas tas pats 0,8% į metus. Pagal matininkų taisykles, jeigu pastatas normalios būklės, imamas >70% nusidėvėjimas. Rėmėsi duomenų baze, sandorių rezultatais aklai vadovautis negalima, vadovaujasi ir pasiūla, ir įvykusiais sandoriais.
Ekspertė G. B. paaiškino, kad vertinamas turtas yra (duomenys neskelbtini), II aukšte ir dalis gamybinių patalpų yra I aukšte. Abu - tiek gamybinis, tiek administracinis pastatas - yra 1968 m. statybos, turintys parkavimo aikšteles tiek iš Žukausko g. pusės, tiek iš kiemo pusės. Vertinamos administracinės patalpos yra išsidėsčiusios viena šalia kitos 52 m² II aukšte ir tualetai 14 m² , kurios įvardintos kaip administracinės patalpos. Visi gamybiniai pastatai turi išėjimus iš bendro naudojimo koridoriaus ir galima patekti iš administracinių patalpų, taip pat galima įeiti iš kiemo pusės per pirmą aukštą, virš 100 m² yra pirmame aukšte gamybinių patalpų ir keletas netoli vienas kitų yra kiemo pusėje tose patalpose. Pateikė prijungimui prie bylos papildomas patalpų nuotraukas. Apžiūrėjus šiai dienai administracinių patalpų būklė tikrai yra gera. Yra padaryta operacinė sistema, sanitariniai mazgai irgi gerai suremontuoti, dalis sandėliavimo gamybinių patalpų yra pakeista, grindų danga yra, dalis buvusių ištisinių langų sumažintos angos, padarytas apšiltinimas, padaryta didelės pusės gamybinio pastato stogo perdengimo remontas, t.y. pakeista stogo danga. Ir šiai dienai matosi, kad stogo danga, kuri nepakeista, jau remontuotina. Ir dabar nagrinėjant visą 2003 m. situaciją, labai aiškiai matyti pagal Registrų centro duomenis, kad nuo 1998 m., kuomet Registrų centras pradėjo kaupti duomenis, visas nekilnojamasis turtas iki Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, praktiškai nebrango. Tokios tendencijos atsispindėjo visuose nekilnojamojo turto sektoriuose. Yra buvę pavyzdžių, kada savininkai, turėdami didelius gamybinius pastatus, turėjo perteklių šito turto, nes sumažėjo, susitraukė gamyba ir tų patalpų tikrai buvo per daug. Jos buvo tarybinių laikų statybos, joms reikėjo remonto ir kiekvienas investuojantis, perkantis turtą, turėjo labai rimtai paskaičiuoti, ar jam verta pirkti pakankamai neblogoje vietoje su išvystyta infrastruktūra turtą, ar statyti naujus pastatus. 2003 m. laikotarpyje situacija buvo tokia, kad užsienio kapitalas labai sunkiai brovėsi į Lietuvos rinką, nes net investavę dideles lėšas, jie susidūrė su didelėmis problemomis. Ir tuo metu, kaip ir dabar, visada nedidelio ploto turtas turi didesnę paklausą, negu didesnio ploto pastatai. Savininkai, turėdami to turto perteklių, turėjo spręsti, ar jie turi investuoti lėšas į savo turimą turtą, tuo pačiu padidinti to turto vertę ir gauti pelną, tarkim nuomodami patalpas, ar išpardavinėti, skaidyti jį, kaip dauguma įmonių taip darė. Nenagrinėjo Registrų centro duomenų tuo metu, bet šiek tiek panagrinėjo siūlomų parduoti 2003 m. spalio - lapkričio mėn. administracinių ir gamybinių patalpų kainas. Stengėsi imti tik patalpas, nes pastatai vėlgi yra kitoks turtas. Administracinių patalpų kainos siekė nuo 1800 Lt už m² . Gamybinių patalpų kainos svyravo irgi didelėse ribose. Ji pamena, kad 2003 m. lapkričio pabaigoje, buvo pakankamai sunku parduoti tokias administracines patalpas. Tikrai pasiūla buvo didesnė už paklausą, o pakilimas prasidėjo jau po euro įvedimo. 2003 m. pabaigoje buvo sunku parduoti administracines patalpas. UAB „Ober haus" preliminarus vertinimas yra informacinio pobūdžio dokumentas. Ataskaitos reikalavimų nėra. UAB „Geomatas" ataskaita turi būti 19 lapų tekstinės medžiagos ir 16 lapų priedų. Iš 5 lapų negalima komentuoti. Registrų centro ataskaita atitinka metodiką, įstatymų reikalavimus. Šioje ataskaitoje nėra rinkos apžvalgos. Pertekliaus nerasta. Buvo atsižvelgta į esamą situaciją. Kokia rinkos vertė pastatų tai dienai, kategoriškai teigti negalima, nagrinėjo pasiūlą. Pasiūlos suvestinė lentelė pateikiama prijungimui prie bylos. Pagerinimą ir būklės įvertinimą kiekvienas vertintojas nustato pats, nes įstatyme tai nereglamentuota. Ji apibūdintų, kaip patenkinamą būklę gamybinių patalpų. Registrų centro nustatyta vertė 1400 Lt už m², 376000 Lt, galimas nukrypimas į mažesnę pusę, bet kiekvienas vertintojas remiasi savo duomenimis, patirtimi ir gali išreikšti savo nuomonę. Patalpos buvo parduotos pagal sutartį už 149 000 L, ir lyginant su ataskaita, ir su esama medžiaga, - tai matyti akivaizdus nukrypimas nuo Registrų centro padarytos ataskaitos. Ar tos sutarties kaina realiai atitiko paklausą, pasiūlą, ar galėjo būti didesnė, negali pasakyti, reikia tikslinti skaičiavimus, bet nuo rinkos kainos nukrypimas yra. Konkrečios sumos įvardinti negali, nes dar reikia padaryti paskaičiavimus, tada jau būtų ekspertinio akto parengimas. Ataskaitos turi atitikti teisės aktų reikalavimus. UAB „Geomato" ataskaitos nematyti. Registrų centro ataskaita atitinka teisės aktų reikalavimus, pilnai pakankama. Retrospektyvinę išvadą apibrėžia Europos vertinimo standartai 2007 m. Norint parduoti turtą, turi būti labai tiksliai pataikyta kaina, kad atitiktų rinką. Tuo metu nebuvo tokios paklausos, kuri didintų vertę. Atsižvelgiant į rinką, paklausą, pasiūlą, vidutinė rinkos kaina gali skirtis nuo realiai sudaromo sandorio. Jeigu savininkui patalpos nereikalingos, pasiūla maža, sandorio kaina gali nukristi iki 30-40%, taip pat ir kai priverstinis pardavimas. Be jokios abejonės žmogiškasis faktorius turi įtakos nekilnojamojo turto vertei. Pateiktoje kreivėje gyvenamojo sektoriaus sandoriai, kituose sektoriuose lygiai tos pačios tendencijos atsispindėjo. Gali būti parduodama kaina mažesnė, rinkos vertės apibrėžimo neatitinka toks sandorio sudarymas. Nustatant vertę, reikia labai išanalizuoti rinką. Jeigu kaina neatitinka rinkos, reikia ją eliminuoti. Pirmiausia pageidautina nustatyti rinkos vertę, kad žinoti kiek turtas vertas. Vidutinė rinkos vertė mokestinė, informacinė, sustambinta vertė, ji klaidina. Gal būt galima būtų remtis „Ober haus" pažyma. Tai yra sustambintas vertinimas daugiau naudojamas mokestinei vertei. Ekspertė susidarė nuomonę, kad yra kainos nukrypimas į mažesnę pusę. Turto vertintojas privalo surinkti kuo daugiau duomenų. Buvo paimti 3 objektai, jie aprašyti. 149 000 Lt 2003 m. už objektą - norėtųsi atlikti skaičiavimus, todėl negalima konkretinti kainos, ar ji atitinka rinką.
Liudytojas A. P. B. paaiškino, kad jis yra turto vertintojas, jo nėra ekspertų sąraše. Atliko patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą. Ataskaita susideda iš 19 lapų teksto ir 16 priedų, visuma 35 lapai. Užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) ir ji pasirašė, kad gavo visą ataskaitą (iš 35 lapų). Byloje nepilna ataskaita. Patalpos buvo apžiūrėtos iš išorės, į vidų nebuvo įleista. Į pačias patalpas nebuvo galimybės įeiti. Į pastatą įleistas buvo, koridoriais perėjo. Jei nėra galimybės pamatyti turto (patalpų), tada prašo informacijos iš užsakovo apie vertinamą nekilnojamąjį turtą, ta informacija ir vadovaujasi. Vertinimo ataskaitos 8-9 psl. yra išaiškinta pastato patalpų būklė. Pirma pažintis su užsakovu 2003-11-19, apžiūrėjo turtą. Ataskaita buvo paruošta 2004-06-29, užtruko dėl kadastrinių matavimų. Ataskaitos ruošimo galutinę datą suteikia užsakovas. Pagal vertinimo ataskaitos 8-9 psl. dar nebuvo padaryta patalpų rekonstrukcija. Konstrukcija: sienos - plytų mūras, pamatai - betoniniai, langai - mediniai, durys - medinės, grindys - betono, linoleumo, keramikinių plytelių, inžinerinė infrastruktūra -vandentiekis, kanalizacija, elektra, apdaila - tinkavimas, dažymas, keramikinės plytelės. Kas parašyta ir kiek atsimena, tarybinių laikų pastato išpildymą atitiko. Rekonstrukcijos, renovacijos nebuvo. Atsižvelgiama į pastato vietą, jo išpildymą. Visi įsigiję patalpas daro remontą pagal savo pirkimo paskirtį. Pirkėjas daugiau kreipia dėmesį į infrastruktūrą, vietą, konstrukciją. Patalpų padažymas nėra esminis vertinimo kriterijus. Vertintojas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, kaupiamais duomenimis, konsultuojasi vieni su kitais, remiasi savo praktika ir tada daro apibendrinimus. Vertintojas daugiau analizuoja savo turimus duomenis apie tą nekilnojamąjį turtą, remiasi savo praktika. Jis turi archyvinį vertinimo ataskaitos originalą, pasiskolino iš UAB „Renovita" bankroto administratoriaus. Adresas UAB „Renovita" - Taikos pr. 92-702. Kaune. Jeigu būtų nurodyta, kad buvo padarytas patalpų remontas, būtų užfiksavę. Tame objekte kažkada buvo po vertinimo, ten buvo atlikti darbai. Užtenka žodžiu paprašyti įvertinti turtą, nereikia raštiško prašymo ar paraiškos. Žiūrima į 20-30 aspektų, kuris aspektas nusveria, į tą ir atsižvelgia. Atsižvelgė ir į paklausą, pasiūlą. Paklausos lygis veikia vertę. Pvz., prie „Akropolio" esančiam nebaigtam statyti monolitiniam viešbučiui paklausos nėra. Konkretų objektą veikia paklausa. Jeigu sakė 2005-10-25 parodymuose, kad buvo sudaryta sutartis dėl turto vertinimo, vadinasi buvo sudaryta ji pas administratorių. Pastatą matė su vienu iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovų. Vertinimą darė pagal inventorizacinę bylą Nr. 1145. Patalpų vertinimui naudojo lyginamosios vertės ir naudojamų pajamų vertės metodus. Jam buvo atimta licencija už neteisėtą akcijų vertinimą, bet ji grąžinta, nes buvo nustatyta, kad pažeidimų nepadarė.
Liudytojas patvirtino duotus parodymus (t. 3, b. l. 80). Vertinimą atliko pagal turimą dokumentaciją. Pagarsintuose parodymuose parašyta teisybė. Ataskaitos 8-9 psl. nurodyta koks pastatas. Netyrinėjo pastato, vertino pagal dokumentaciją. Į patalpas nebuvo įleistas. Atkreipė dėmesį į pastato infrastruktūrą, kadastrinius duomenis. Buvo prie pastato išorės, į pastatą buvo įėjęs vertinimo tikslu. Padaroma apie 200-300 vertinimų, todėl jis nepamena, paprastai objektus apžiūri, bet tiksliai negali pasakyti, ar buvo prie to pastato, galėjo būti toje vietovėje prie kito objekto. Ataskaitos ruošiamos vadovaujantis kadastrinių matavimų byla, iš kurių galima nustatyti defektus, ar atlikti remontai ir pan. Visos pagrindinės konstrukcijos buvo tvarkingos, nepažeistos, nes nebuvo duomenų, kad ten buvo įvykęs gaisras, sprogimas ar pan. Įvertinimas buvo atliktas be pagerinimo darbų. Tame objekte kažkada buvo po vertinimo, ten buvo atlikti darbai. Ant ataskaitos yra parašas G. B. . Ji atlieka pavestą turto vertinimo ataskaitą, pateikia duomenis iš duomenų bazės. Ar ji buvo objekte, negali atsakyti. Užsakovas vertinimo tikslo neįvardino. Vertė turi reikšmės - ar tai bus pirkimas-pardavimas, ar priverstinis pardavimas, ar turint įmonei pelną, vertė skirsis. Nustatoma rinkos vertė (atmetant verslo faktorius, finansinę atskaitomybę, įstatinį kapitalą) už kiek norėtų pirkti-parduoti. Kiti faktoriai būtų pažymėti ataskaitoje.
Liudytojas V. R. paaiškino, kad jis 2004 m. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi AB (duomenys neskelbtini) akcijų. Paskui išaiškėjus apie (duomenys neskelbtini) parduodamą turtą, kreipėsi į turto vertintojus, kad nustatytų, ar teisingai pardavė. Iš visų įmonių pasirinko „Geomatą“, ir pagal jų išvadas pasirodė, kad tuo metu parduodamo turto kaina nerealiai maža. Jis turėjo 14 proc. akcijų. Su „Geomatu“ sutartį sudarė ne jis. Parašas jo, tačiau buhalterė sutvarkė, o jis tik pasirašė. Parodė, kad su „Geomato“ atstovu jis nebendravo, sutarties nesudarė, nebent atsitiktinumas, kad jis pasirašė ant to blanko. U., L. buvo akcininkai. Jis bendravo su turto vertintoju B., nepamena, kokius dokumentus pateikė, pavardė girdėta, bet asmeniškai su juo jokių reikalų neaptarinėjo. B. vieną kartą pateikė užklijuotam voke sudėtus dokumentus. Jis nežino, kas tame voke buvo, ir nežino, kur tas pastatas. Dėl tų patalpų akcininkai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, suorganizavo turto vertinimą. Jis buvo administracijos vadovas, bet nesiėmė atsakingų veiksmų. UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo nuo 2001 m. iki 2005 m. lapkričio mėnesio.
2009-04-21 Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo Turto vertinimo skyriaus Retrospektyvinio turto vertinimo ataskaita Nr. V-09-270 su priedais. Vertinimas atliktas Kauno apskrities VPK 2009-03-27 užduotimi. Nustatyta, kad vertinamų administracinių patalpų (b. pi. 52.94 m²), unikalus Nr. 4400-0126-9970:6381 ir patalpų ( b. pi. 14.24 m²), unikalus Nr. 4400-0127-0326:6383, gamybinių patalpų (b. pi. 741,89 m²), unikalus Nr. 4400-0127-1690:6393, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu 2003-11-19 kainomis yra 376 000 Lt (2 t., b. l. 118-145).
2003-11-12 UAB „Ober-Haus" Nekilnojamas Turtas raštas dėl preliminaraus turto rinkos vertės nustatymo. Vertinimo užsakovas - AB (duomenys neskelbtini). Nustatyta patalpų, kurių unikalūs numeriai yra: 4400-0126-9970:6381; 4400-0127-0326:6383: 4400-0127-1690:6393. esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2003-11-10 dienai – 124 000 litų. Yra prierašas „Šis preliminarus turto vertės nustatymas neatitinka vertinimo dokumentų turinio, kurį reglamentuoja LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Tai informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir skirtas vertinimo užsakovui" (1 t., b. l. 60-62).
UAB „Geomatas" patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), turto vertės pažyma 04/122. Vertinimas atliktas UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu. Atliko A. B., kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr. 000029, išd. 2000-01-24 ir G. B. , kvalifikacinis vertintojo asistento pažymėjimas Nr. 000180. išd. 2000-02-23. Nustatyta patalpų, kurių unikalūs numeriai yra: 4400-0126-9970:6381; 4400-0127-0326:6383; 4400-0127-1690:6393, esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2003-11-19 dienai – 370 000 litų (1 t., b. l. 37-39).
Kauno miesto VPK KP NTT ENTS specialistų grupės specialisto Gintauto Namajuškos 2005-02-14 išvada, kuria nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu AB (duomenys neskelbtini) direktoriumi dirbo A. M. . AB (duomenys neskelbtini) valdybos nariai buvo: A. M. , D. P. ir B. S. . Valdybos pirmininku buvo B. S. . 2003-09-23 AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje administracijos vadovas-bendrovės direktorius A. M. valdybai pristatė vyr. buhalterės paruoštas pažymas apie išnuomotą AB (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą bei siūlomą parduoti dalį administracinių gamybinių patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktorius paaiškino valdybai, kad visų įvykusių ir siūlomų sandorių suma yra mažesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalis. A. M. pasiūlė minėtas nenaudojamas patalpas parduoti rinkos ar didesne kaina. Valdyba nutarė įpareigoti direktorių atlikti siūlomo parduoti nekilnojamo turto: inventorizavimą, sudaryti sutartį dėl turto įvertinimo su nekilnojamojo turto vertinimo agentūra „Ober-Haus", vykdyti pirkėjų paiešką. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 35 str. (Valdybos įgaliojimai ir atsakomybė) 3 punkte nustatyta, kad valdyba analizuoja ir vertina administracijos vadovo pateiktą medžiagą apie numatomus turto pardavimo sandorius, gautų lėšų pardavus nekilnojamąjį turtą panaudojimą. Bendrovės direktorius A. M. , pristatęs vyr. buhalterės paruoštas pažymas apie išnuomotą AB (duomenys neskelbtini) nekilnojamą turtą 2003 metais, apie siūlomą parduoti dalį administracinių gamybinių patalpų neteisingai informavo valdybą (kurios nariu buvo pats bendrovės direktorius), kad „visų įvykusių ir siūlomų atlikti sandorių suma mažesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalis":
a) valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 priede/pažymoje Nr. 1 „2003 m. nuomojamos patalpos" įvertintos tik 2003 metais sudarytos nuomos sutartys. Pažymoje nenurodyta nuomojamo turto balansinė vertė, paskaičiuotas procentas nuo viso įstatinio kapitalo. Pažymoje neįtraukta ir neapskaičiuota 2003 metų pradžiai išnuomoto nekilnojamojo turto balansinė vertė (nuomininkų įsipareigojimai), neįvertinta nutrauktų nuomos sutarčių nekilnojamojo turto balansinė vertė. Pažyma neatitinka LR Akcinių bendrovių įstatymo 35 str. 7 dalies keliamų reikalavimų (be visuotinio akcininkų pritarimo sudarytais sandoriais nuomojamo ir siūlomo parduoti nekilnojamojo turto suminė balansinė vertė per finansinius metus negali viršyti 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo). AB (duomenys neskelbtini) nevedė nuomojamų patalpų apyvartos žiniaraščio.
b) 2003-09-23 valdybos posėdžiui pateiktame priede-pažymoje įtrauktos išnuomotos patalpos 2003 metų spalio pabaigoje ir gruodžio pradžioje: UAB „Guolmeta" (duomenys neskelbtini) (patalpų nuomos sutartis sudaryta 2003-10-30), V. R. , Šv. Gertrūdos 52 (patalpų nuomos sutartis sudaryta 2003-12-01).
Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 35 str. 6 punkto 2 dalį, valdyba priima sprendimus Išnuomoti, parduoti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, priimtų sprendimų vykdymui paskiria atsakingus asmenis. Minėto įstatymo 35 str. 7 dalyje nustatyta, kad kiekvienam šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytam valdybos sprendimui priimti reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, kuris priimamas ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma, be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, sudarytais sandoriais nuomojamo ar parduodamo ilgalaikio turto suminės balansinės vertės dydžio suma per finansinius metus negali viršyti 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Siekiant nustatyti, ar tikrai nebuvo būtinas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, atliktas 2003-09-23 ir 2003-1-14 stoviui išnuomoto bendrovės ilgalaikio turto suminės balansinės vertės paskaičiavimas (lentelės Nr. 1 ir Nr. 2) (t. 2, b. l. 156-157, 169-170). Paskaičiavimai atlikti remiantis LR buhalterinės apskaitos įstatymu.
AB (duomenys neskelbtini) 1/20 dalis įstatinio kapitalo (nuo bendro 481962 Lt bendrovės įstatinio kapitalo) sudarė 24098 Lt. 2002-12-31 nuomojamas nekilnojamais turtas sudarė 27990 Lt. 2003 m. pradžiai viršyta 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo sudarė 3892 Lt arba 16,51 proc. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.
Tyrimo metu, sudarius nuomojamo nekilnojamojo turto apyvartos žiniaraštį, nustatyta, kad: 2003-09-23 dienos stoviui išnuomotas nekilnojamasis turtas sudarė 36634 Lt. viršyta 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo sudarė 12536 Lt arba 52,02 proc. Siūlomo parduoti nekilnojamojo turto plotas pagal buhalterinės tarnybos paskaičiavimus sudarė 809,07 m2, balansinė vertė vertė-8496 Lt arba 35,26 proc. nuo 1/20 dalies bendrovės įstatinio kapitalo.
2003-11-14 dienos stoviui išnuomotas nekilnojamasis turtas sudarė 37159 Lt. Viršyta 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo sudarė 13061 Lt arba 54,20 proc. Tyrimo metu nustatytas siūlomo parduoti nekilnojamojo turto plotas sudarė 880,95 m2, balansinė vertė-9251 Lt arba 38,39 proc. Nuo 1/20 dalies bendrovės įstatinio kapitalo. Nustatytas skirtumas 71,88 m² arba 755 Lt palyginus su buhalterinės tarnybos atliktais paskaičiavimais.
2003 metais kiekvienam naujai sudaromam sandoriui buvo reikalingas AB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, nes pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 2 dalies 19 punktą, tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl ilgalaikio nekilnojamojo) turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, nuomos ar pardavimo. AB (duomenys neskelbtini) valdybos priimti nutarimai: 2003-09-23-vykdyti siūlomo parduoti nekilnojamojo turto paruošiamuosius darbus skirtus pardavimui, 2003-11-14 - parduoti gamybines patalpas, administracines patalpas ir patalpas (sanitarinius mazgus) yra neteisėti. AB (duomenys neskelbtini) akcininkei UAB (duomenys neskelbtini) priklausė 176542 akcijos, kas sudarė 36,63 proc. visų esamų AB (duomenys neskelbtini) akcijų.
Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 22 str. (valdymo organai), bendrovės direktorius A. M. privalėjo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų (UAB (duomenys neskelbtini)) naudai, neklaidinti valdybos narių dėl 1/20 įstatinio kapitalo, ko pasėkoje bendrovės valdyba, kurios nariu buvo A. M. , priėmė neteisėtus nutarimus, kurie pažeidė bendrovės įstatus bei yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, tai yra akivaizdžiai nuostolingi.
2003-11-10 AB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. sudarė su UAB „Ober-Haus" nekilnojamojo turto filialu vertinimo paslaugų sutartį. 2003-11-12 UAB „Ober-Haus" nekilnojamojo turto nustatyta preliminari rinkos vertė sudarė 124000 Lt. Vertinant turtą UAB „Ober-Haus" nesivadovavo LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu Nr. VIII-1202. Pažeidė šio įstatymo 21 straipsnio 5 d., kuriame nurodyta, kad turto vertintojas parengia turto vertinimo ataskaitą, nurodytą šio įstatymo 23 straipsnyje; 2003-11-10 dienai nustatyta vertinamo turto rinkos vertė neatitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. keliamų reikalavimų. Remiantis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 1 dalimi, išduota 2003-11-12 pažyma „Preliminarus rinkos vertės įstatymas" juridinės galios neturi, nes ji neatitinka šio įstatymo 23 str. nurodytų reikalavimų. 2009-11-19 stoviui, UAB (duomenys neskelbtini) užsakymu, parduoto nekilnojamojo turto vertinimą atliko UAB „Geomatas", kurio turto vertintojas nustatė, kad parduotų patalpų rinkos vertė 370000 litų. Skirtumas UAB „Ober-Haus" ir UAB „Geomatas" nekilnojamojo turto vertinimo sudarė 246000 litų.
2003-11-14 AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje valdybos nariams direktorius A. M. pranešė, kad buvo vykdomos derybos su pirkėju V. T. , kuris sutiko pirkti siūlomą nekilnojamąjį turtą už 149000 Lt. Tyrimo metu nenustatyta, kad bendrovės direktorius A. M. būtų ieškojęs pirkėjų.
2003-11-14 AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje buvo nutarta nekilnojamąjį turtą parduoti V. T. už 149 000 Lt, įgaliojant direktorių A. M. atstovauti pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis. 2003-11-19 AB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. gamybines patalpas, administracines patalpas bei patalpas (sanitarinius mazgus) pardavė už 149000 Lt V. T. . 2004-01-09 V. T. ½ dalį nuosavybės teise priklausiančių gamybinių patalpų, administracinių patalpų bei patalpų pardavė D. M. už 74 500 Lt: AB (duomenys neskelbtini) akcininkui ir AB (duomenys neskelbtini) stebėtojų tarybos nariui (t. 2, b. l. 147-155).
Remiantis Kauno miesto VPK NTT ENTS specialistų grupės specialisto Gintauto Namajuškos 2005-02-14 specialisto išvadoje esančiais duomenimis apskaičiuota, kad 2003-09-23 dienai vien tik nuomojamo turto suminės balansinės vertės sudarė 36 634 litus ir viršijo 1/20 dienai bendrovės įstatinio kapitalo vertės dalį 12 536 litais (36 634- 24 098 Lt), o šios vertės kartu su parduodamų patalpų balansinėmis vertėmis, kurios buvo nurodytos tam pačiam Valdybos posėdžiui pateiktoje kitoje pažymoje, tik neįtraukiant į pažymą duomenų apie 71.88 m² (880.95 m² – 809.07 m²) bendro naudojimo patalpas, sudarė 45 130 litus (36 634+8496 Lt) ir viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės dalį 21 032 litais (45 130-24 098 Lt). Taip pat nustatyta, kad įmonės parduodamo ir nuomojamo ilgalaikio turto suminės balansinės vertės 2003-11-19 dienai buvo 46 410 litų (9251 + 37159 Lt) ir 22 312 litų (46 410-24098 Lt) viršijo 1/20 įstatinio kapitalo dalį.
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.
Motyvuojamoji dalis
BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ (toliau – Nutarimas) 9 punkte teismams išaiškinta, kad turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu, tuo tarpu turto iššvaistymas yra tada, kai, kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Taigi, pasisavinant patikėtą ar esantį kaltininko žinioje svetimą turtą, skirtingai nuo iššvaistymo, egzistuoja laiko tarpas, kurio metu kaltininkas valdo svetimą jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą, t. y. turi jį savo žinioje ir gali su juo elgtis savo nuožiūra (kasacinė nutartis Nr. 2K-330/2006). Iššvaistymas gali būti padaromas aktyviais kaltininko veiksmais. Šiam procesui būdinga tai, kad kaltininkas pirmiausia duoda neteisėtus patikėto ar esančio jo žinioje turto atžvilgiu potvarkius, po to – perduodamas turtas. Nutarimo Nr. 8 9 punkte išaiškinta, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais tam turtui.
Kvalifikuojant iššvaistymą pagal BK 184 str. 2 d. nėra svarbu, ar veika padaryta dėl savanaudiškų, ar dėl kitokių motyvų. Kaltininkas, taip veikdamas, gali ir nepasipelnyti. Svarbu tai, kad kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje turtas visuomet yra neteisėtai ir neatlygintinai perleidžiamas tretiesiems asmenims. Būtent tai nustatyta šioje byloje. Turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tyčia. Ji gali būti ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, o netiesioginė – kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nors A. M. neigia iššvaistęs jam patikėtą turtą, teigia, kad jis nei vieno reikalavimo nepažeidė, pagal valdybos sprendimus vykdė nurodymus, tačiau, kaip žinia, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.
2003 m. lapkričio 19 d. pirkimo pardavimo sutartys, kuriomis atsakovas AB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas bendrovės direktoriaus A. M. , atsakovui V. T. už 149 000 Lt pardavė 809,07 kv. m ploto patalpas (administracines, gamybines ir sanitarinių mazgų patalpas), iš AB (duomenys neskelbtini)pusės buvo sudarytos bendrovės valdybos 2003-09-04 posėdžio protokolo Nr. 1 bei 2003-11-14 posėdžio protokolo Nr. 6 nutarimų pagrindu.
Byloje nustatyta, kad A. M. būdamas AB (duomenys neskelbtini) direktoriumi siekdamas be kitų akcininkų pritarimo bei jiems nežinant perleisti kitam asmeniui nuosavybės teises į AB (duomenys neskelbtini) priklausantį ilgalaikį turtą, turėdamas duomenis apie visus sandorius dėl įmonės ilgalaikio turto, šio turto vertę bei sandorių vykdymo eigą, kuomet faktiškai AB (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą sudarė 481 962 Lt, o perleidžiamų Patalpų ir nuomojamo ilgalaikio turto suminės balansinės vertės per finansinius metus viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo dalį, kurią atitiko 24 098 Lt suma, nepaisydamas 2000-07-12 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (red. nuo 2002-12-27) 35 str. 7 d. ir 2002-09-30 patvirtintų AB (duomenys neskelbtini) įstatų 8.11.2 p., o taip pat nepaisydamas Įstatų 6.2.15. p., atliko neteisėtus veiksmus, kuriais neteisėtai perleido tretiesiems asmenims AB (duomenys neskelbtini)turtą ir tokiu būdu A. M. iššvaistė jam patikėtą didelės vertės 376 000 litų AB (duomenys neskelbtini)turtą, padarydamas AB (duomenys neskelbtini) atitinkančią skirtumą tarp realios patalpų rinkos vertės ir sumokėtos už patalpas vertės 227 000 žalą. Tai reiškia, kad turtas jam buvo patikėtas. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (Nutarimo 10 punktas). A. M. perleidus jam patikėtą turtą tretiesiems asmenims, atsirado baudžiamieji teisiniai santykiai.
Nustatyta, kad sudarant šiuos sandorius galiojusio ABĮ 35 straipsnio (2000-07-13 įstatymo redakcija), reglamentavusio akcinės bendrovės valdybos įgaliojimus bei atsakomybę, 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad akcinės bendrovės valdyba priima sprendimus perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių, didesnių kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymą, 7 šio straipsnio dalyje nurodyta, kad kiekvienam šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytam valdybos sprendimui priimti reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, priimamas ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma. Be to, nurodyta, kad bendrovės įstatuose gali būti numatyta ir kitų atvejų, kai valdybos sprendimams reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Įstatų 6.2.15. punkte numatyta, kad tik bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų prievolių, kurios didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo, laidavimo ar garantavimo. Įstatų 8.11.2. punkte nurodyta, jog be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudarytais sandoriais perleidžiamo, nuomojamo ar įkeičiamo ilgalaikio turto suminės balansinės vertės ir laiduojamų ar garantuojamų kitų subjektų prievolių dydžio suma per finansinius metus negali viršyti 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.
Turto vertė, kuri turi būti naudojama apskaičiuojant, ar sudaromo sandorio vertė neviršija 1/20 įstatinio kapitalo dalies, yra balansinė turto vertė. Kaip žinoma, nekilnojamas turtas įmonės balanse apskaitomas kaip ilgalaikio materialaus turto pasyvioji dalis, kuri apskaitoje įkainojama ir rodoma įsigijimo verte, o balanse – likutine verte (įsigijimo vertė, nusidėvėjimas). Vienas iš būdų padidinti šio turto vertę yra jo indeksavimas. AB (duomenys neskelbtini) valdymo organai, pažeisdami įmonės interesus bei nustatytą tvarką ir elgdamiesi nesąžiningai, neatliko įmonės turto indeksavimo, tuo sudarydami galimybę manipuliuoti turto balansine verte. Kaip žinoma, indeksavimas – tai ilgalaikio materialiojo turto pradinės vertės ir nusidėvėjimo padidinimas taikant Vyriausybės nustatytus koeficientus.
Teismas sprendžia, jog sudarant šiuos neteisėtus sandorius, nebuvo galima remtis UAB „Ober-Haus“ 2003-11-12 atlikto minėtų patalpų preliminarios rinkos vertės nustatymo duomenimis. Kaip matyti iš AB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2003-09-23 posėdžio protokolo Nr. 4 turinio, bendrovės direktorius A. M. buvo įpareigotas su nekilnojamojo turto agentūra ,,Ober Haus“ sudaryti sutartį dėl ginčo turto įvertinimo (t. 1, b. l. 131). Kauno m. VPK KR ENTS specialistų grupės 2005-05-14 išvadoje remiantis bendrovės dokumentais nurodyta, kad 2003-11-10 sutartyje numatyta, jog darbo objektas yra šio turto preliminarus įvertinimas, kuris atliekamas remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau TVVPĮ) bei Turto vertinimo metodika (t. 2, b. l. 65). Taigi galima vienareikšmiškai spręsti, kad bendrovės valdyba buvo nutarusi, jog dėl šio turto pardavimo kainos bus sprendžiama nustačius jo rinkos vertę. Tuo tarpu UAB „Ober-Haus“ atlikto preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymoje teigiama, kad nustatyta vertinamo turto rinkos vertė yra 124 000 Lt, kartu nurodant, jog tai informacinio pobūdžio dokumentas, neatitinkantis TVVPĮ reikalavimų ir neturintis juridinės galios, skirtas užsakovui. Be to, šioje pažymoje nepateikiama absoliučiai jokių duomenų apie darbe naudotus metodus, kriterijus ir kt., tai yra nepateikta jokių argumentų, kuriais būtų pagrįsta išvada dėl turto 124 000 Lt vertės. Tai patvirtino pažymą surašęs liudytojas A. G. , kurio paaiškinimais nustatyta, jog tokią išvadą jis padarė apžiūrėjęs turtą. Šis vertinimas yra informacinio pobūdžio, neturintis juridinės galios.
Remdamasis VRM Kauno m. VPK KR ENTS specialistų grupės 2005-05-14 išvados duomenimis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-1-01466-04 ir padaryta ištyrus AB (duomenys neskelbtini) ūkinę finansinę veiklą minimu laikotarpiu teismas sprendžia, kad šis iš valstybės institucijos teismo išreikalautas dokumentas, kuris buvo ištirtas teismo posėdyje yra laikytinas įrodymų šaltiniu ir jame esantys duomenys vertintini kartu su kitais įrodymais. Minimoje išvadoje, pirminių bendrovės turto apskaitos dokumentų pagrindu atlikus išnuomoto ilgalaikio turto suminės balansinės vertės paskaičiavimus 2003-09-23 ir 2003-11-14 būklei, be kita ko konstatuota, kad abiems atvejais šių sandorių suma daugiau kaip 50 procentų jau viršijo 1/20 dalį įstatinio kapitalo (24 098 Lt). Argumentų, jog šie duomenys neatitinka faktinės situacijos, ar įrodymų, kurie juos paneigtų, nėra. Todėl konstatuojama, jog naujai sudaromiems sandoriams buvo privalu gauti ABĮ 35 straipsnio 7 dalyje bei Įstatų 6.2.15 punkte numatytą visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimą. Darytina išvada, kad šioje byloje perleidžiant nekilnojamą turtą buvo pažeisti imperatyvūs ABĮ 35 straipsnio 7 dalies, bendrovės Įstatų 6.2.15 punkto reikalavimai.
Be to, liudytoja VĮ Registrų centro Kauno filialo vertinimą atlikusi turto vertintoja L. D. paaiškino, kad šis vertinimas atliktas atgaline data, tai yra retrospektyvus, kad pagal 2003 m. duomenis turto būklė buvo vidutinė, turto faktinė apžiūra atlikta 2009 m. ir rastos pakeistos grindys, langai ir kt., tai yra padarytas remontas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nebuvo būtinumo stiprinti pamatus, sienas ir kt., negalima spręsti, kad šio nekilnojamojo turto būklė buvo bloga. Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, atsižvelgdamas į įrodymų pakankamumo taisyklės nuostatas, remiantis tuo, jog pastatas, kuriame yra ginčo patalpos, yra Kauno m. Eigulių rajone, netoli Savanorių pr.; netoli nuo jo yra išsidėstę administraciniai, gamybos, ir kt. paskirties pastatai, kuriuose yra įsikūrę daug verslo įmonių; šis pastatas stovi ant betoninių pamatų, jo sienos ir pertvaros plytų mūro, yra prijungtas prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų ir kt., sprendžia, jog net ir nesant objektyvių duomenų apie šio turto fizinę būklę sandorių sudarymo metu, yra pagrindas išvadai, kad ginčo sandoriais bendrovės turtą - 809,07 kv. m ploto negyvenamosios patalpos (741,89 kv. m gamybinės, 52,94 kv. m administracinės patalpos bei 14,24 kv. m sanitariniai mazgai), pardavus už 149 000 Lt, turtas parduotas už aiškiai mažesnę kainą negu buvo to turto vidutinė rinkos vertė. Tą patvirtino ir ekspertė G. B. , teigdama, kad parduotas objektas yra žymiai už mažesnę rinkos kainą. Tuo tarpu pagal ABĮ normų nuostatas bei bendrovės Įstatus jos interesai bei pagrindinis tikslas - už parduotą turtą gauti kuo didesnį pelną.
Pagal ABĮ 22 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Teismas daro išvadą, kad A. M. sudarydamas ginčijamus sandorius, kuriais buvo parduotas AB ,,(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamasis turtas, neteisėtai perleido turtą ir taip jį iššvaistė.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. M. bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Be paminėtų aplinkybių, skiriant bausmę A. M. , teismo manymu, yra būtina vadovautis protingumo taisyklėmis ir skirti bausmę griežtai užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinti tai, kad bausmė būtų adekvati nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
BK 184 str. 2 d. sankcija numato gan griežtą laisvės atėmimo bausmę – iki 7 metų laisvės atėmimo (2003-07-04 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), todėl sankcijos ribose numatytos bausmės paskyrimas, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teismo manymu, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kaip nustatyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas nuteistajam A. M. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir šiuo pagrindu paskirti jam švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalies prasme bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Pažymėtina, kad nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik subordinacinį vaidmenį bausmės skyrimo procese, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą. Taigi teismas, siekdamas ne tik nubausti A. M. už padarytą nusikalstamą veiką, bet ir vertindamas kitus bausmės paskirties aspektus, sprendžia, jog A. M. skirtina bausmė – bauda, t. y. bausmė, nenumatyta BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismas tokį spendimą grindžia šiais motyvais: A. M. nėra pavojinga visuomenei asmenybė, tai įrodo A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu susiformavusių polinkių nusikalsti nebuvimas; jis yra neteistas, administracine tvarka baustas 1 kartą (t. 3, b. l. 159), priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (t. 3, b. l. 160), psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas (t. 3, b. l. 163), turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, turintis šeimą asmuo. Teismo manymu, skirti realią laisvės atėmimo bausmę pagal BK 184 str. 2 d. A. M. būtų neteisinga. Jo padaryta nusikalstama veika nėra tokia pavojinga visuomenei, kad iškiltų būtinybė skirti jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Teismo nuomone, šių aplinkybių pakanka padaryti išvadai, jog A. M. pagal BK 184 str. 2 d. paskiriant bausmę baudą – tai yra švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę, bus įgyvendinta bausmės paskirtis ir pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2009).
Todėl darytina išvada, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo A. M. įvykdyta nusikalstama veika yra praktiškai turtinio pobūdžio, teismo manymu, bausmės tikslai šioje byloje būtų pasiekti skiriant būtent turtinio pobūdžio bausmę, t.y. baudą, kurios dydis teismo yra nustatomas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo daug laiko, ir per tą laiką kaltinamasis A. M. nenusikalto.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl to kaltinamajam A. M. skiriama bauda artima bausmės vidurkiui.
Proceso išlaidos – retrospektyvinio turto vertinimo (kaina sumoje – 499,80 Lt (t. 2, b. l. 114-115, 185, 186), administracinių ir gamybinių patalpų (duomenys neskelbtini) rinkos vertės ekspertinio tyrimo (kaina sumoje 900 Lt ( t. 4, b. l. 126), bendroje sumoje 1399,80 litų priteistinos iš kaltinamojo A. M. .
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2d. ir jį nubausti pagal LR BK 184str. 2d., taikant LR BK 54str. 3d. 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – įsiteisėjus nuosprendžiui A. M. panaikinti.
Priteisti iš A. M. bendroje sumoje 1399,80 litų proceso išlaidų atlyginimo valstybei.
Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo gavimo dienos, Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.