Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. G. ir Z. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Z. G. ir I. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai Z. G. ir I. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašydami teismo nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi, pareiškėjai daugiau nei trys mėnesiai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Sutuoktiniai pateikė teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutarė dėl savo turtinių teisių ir pareigų, tarpusavio išlaikymo, pavardžių klausimus. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai prašo palikti santuokines pavardes: sutuoktinei - „G.“, o sutuoktiniui „G.”.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimu prašymą tenkino, nutraukė pareiškėjų Z. G. ir I. G. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo sutuoktinei palikti santuokinę pavardę – G., o sutuoktiniui – G.. Patvirtino pareiškėjų Z. G. ir I. G. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismui nustačius, jog byloje yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnyje numatytos santuokos nutraukimo sąlygos, t. y.: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs bei įsitikinus, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, nes jie nuo 2016 m. birželio mėnesio nebegyvena santuokinio gyvenimo, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, pareiškėjų santuoka nutraukta jų bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjai Z. G. ir I. G. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: nepatvirtinti pareiškėjų Z. G. ir I. G. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, sutuoktiniams susitaikius. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Po teismo sprendimo pareiškėjų santykiai pradėjo gerėti, padarė išvadą, sprendimas nutraukti santuoką buvo skubotas ir neapgalvotas.

Šiuo metu visas tarpusavio kilusias šeimynines problemas yra išsprendę, gyvena kartu ir nebenori nutraukti santuokos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas, apeliacinis procesas, dalyje dėl pareiškėjos I. G. apeliacinio skundo, nutrauktinas

Byloje gautas apeliantės I. G. prašymas palikti nenagrinėtiną apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Z. G. ir I. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad sutuoktinis paliko šeimą ir išėjo pas kitą moterį. Esant šioms aplinkybėms, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktu, numatančiu pagrindą nutraukti bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė, teismas nutraukia apeliacinį procesą dalyje dėl pareiškėjos I. G. apeliacinio skundo.

Apeliantas Z. G. nurodė, kad palaiko savo apeliacinio skundo reikalavimus, todėl teismas pasisako dėl jo apeliacinio skundo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjų Z. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, nustatė ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Taigi, teismas išnaudojo visas galimybes sutuoktiniams sutaikyti, tačiau pareiškėja I. G. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą, kadangi susitaikymas neįmanomas, nes sutuoktinis gyvena su kita moterimi, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 str. 1 d.). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK3.53 str. 3 d.). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Iš esmės pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.).

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas Z. G. vieninteliu argumentu, kodėl reikia panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą, nurodo aplinkybę, kad sutuoktiniai gali susitaikyti, t. y. pačių santuokos nutraukimo pasekmių apeliantas neginčija. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja I. G. aiškiai teismui nurodė, kad galimybių sutuoktiniams susitaikyti nėra, nes apeliantas išėjo gyventi pas kitą moterį. Esant aptartoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, šalims buvo suteikta galimybė susitaikyti, tačiau to padaryti nepavyko.

Dėl išdėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis procesas, dalyje dėl pareiškėjos I. G. apeliacinio skundo, nutraukiamas, o apelianto Z. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą dalyje dėl pareiškėjos I. G. apeliacinio skundo.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.