- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 2-2440-600/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- B. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Dalia Geršanovienė
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jevgenijai Bazarovai,
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovui B. K., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) N. V. ir G. G., J. B., dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašo nustatyti, kad V. T. priklausančio žemės sklypo Nr. 2, esančio SB (duomenys neskelbtini) Antakalnio sen., Vilniaus m. sav., ribos pagal 2008 m. UAB „Geodezinis standartas“ atmatuotą sklypo planą yra 44,20 m, 12,90 m, 42,07 m ir 17,06 m. (b.l. 127-129). Nurodo, kad ieškovas yra žemės sklypo Nr. 2, esančio SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, savininkas nuo 1998-06-16 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PO1198-15646 pagrindu. Faktiškai žemės sklypą valdo virš 30 metų, kuris jam buvo skirtas iki sklypo privatizavimo. Susiruošęs perrašyti žemės sklypą sūnui, sužinojo, kad būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovas, būdamas gretimo žemės sklypo Nr. 1 savininku, nesutinka su ieškovo atlik,tais kadastriniais matavimais ir nesutinka pasirašyti ant 2008-08-28 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. 1, motyvuodamas tuo, kad ieškovo sklypą padidintas, matuotas ne pagal privatizuotą plotą. Ieškovas nurodo, kad tokie žemės sklypo savininko Nr. 1, šiuo atveju atsakovo, argumentai yra nepagrįsti – UAB „Geodezinis standartas“ matavimus atliko ir dokumentus ruošė vadovaudamasis LR Vyriausybės 2005-06-23 nutarimu Nr. 695 bei žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodika; kadastriniai matavimai atitinka faktiškai valdomo sklypo ribas ir faktiškai valdomo sklypo plotą, kuriuo ieškovas naudojasi virš 30 metų. 2008 m. atkilus kadastrinius matavimus, atsirado žemės sklypo ploto neatitikimas su 1992 m. plane pažymėtu plotu. Pagal 1992 m. planą žemės sklypo plotas pažymėtas 5,20 aro, o pagal 2008 m. atliktus kadastrinius matavimus plotas sudaro 6,44 aro, tačiau trys žemės sklypo ribos pagal 1992 m. matavimus ir pagal 2008 m. matavimus nepasikeitė, išskyrus vieną sklypo ribą, kuri pagal 1992 m. matavimus buvo 17,70 m, o pagal naujus 2008 m. matavimus sumažėjo iki 17,06 m. Nors faktiškai žemės sklypas nepasikeitė – nei padidėjo, nei sumažėjo, klaida galėjo įvykti dėl nestandartinės sklypo formos. A. B. K. priklausantis žemės sklypas Nr. 1 su ieškovo žemės sklypu ribojasi viena kraštine, kurios ilgis tiek 1992 m. matavimuose, tiek 2008 m. matavimuose yra 44,20 m, t.y. nepasikeitė. Nurodė, kad 2008-11-17 SB „Gavzdikas“ įvyko valdybos posėdis, kurio metu buvo nustatyta, kad V. T. parengtas sklypo Nr. 2 dalies prie sklypo Nr. 1 planas iš esmės atitinka SB (duomenys neskelbtini) bendrąjį planą, trys kraštinės atitinka bendrijos planą, viena kraštinė yra 17,06 m ir yra trumpesnė nei nurodyta bendrijos bendrame plane (17,70 m), o perskaičiavus sklypo plotą pagal faktines sklypo ribas, sklypo plotas lygus 6,44 aro. A. B. K. sklypo Nr. 1 dalies, kuri ribojasi su ieškovui priklausančio žemės sklypo dalimi ribos nepasikeitė, plotas neapsikeitė, sklypo ribos ir plotas atitinka SB (duomenys neskelbtini) bendrą planą, dėl ko 2008-11-17 SB (duomenys neskelbtini) valdyba sprendimu patvirtino UAB „Geodezinis standartas“ parengtą V. T. žemės sklypo ribų ženklinimo – parodymo aktą ir sklypo planą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (b.l. 74-75, 157-158). Nurodė, kad generaliniame plane V. T. sklypo plotas yra 1040 kv.m., kuris susideda iš dviejų atskirų sklypų – 520 ir 520 kv.m. žemės sklypų. Tokį plotą ieškovas yra privatizavęs. Kadangi atliktuose kadastriniuose matavimuose besiribojančio žemės sklypo plotas yra 644 kv.m., šis sklypo plotas viršija Nekilnojamojo turto registre užregistruotą plotą, todėl su atliktais kadastriniais matavimais atsakovas nesutinka. Mano, kad yra pažeistos LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nuostatos, kuriose nurodyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Nurodo, kad atsakovas taip pat yra atlikęs jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pagal žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą faktiškai žemės sklypo, kuris ribojasi su sklypais Nr. 4, 8 ir 9, plotas yra 7,54 aro, o žemės sklypo, kuris ribojasi su sklypais Nr. 2 ir 4, plotas yra 3,37 aro, bendra suma yra 10,91 aro, o Nekilnojamojo turto registre atsakovo įregistruoto žemės sklypo plotas yra 11,67 aro, trūkstama dalis yra 0,76 aro. Atsakovas taip pat negali įregistruoti savo kadastrinių matavimų, nes ieškovas nesutinka pasirašyti ant atsakovo paruošto žemės sklypo paženklinimo – parodymų akto. Su ieškovo atliktais kadastriniais matavimais nesutinka, kadangi ieškovas siekia apdidinti savo žemės sklypą, o atsakovui trūksta 0,76 aro. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas ant savo sklypo ribos per visą savo sklypo ribą yra pasodinęs miško krūmus.
Trečiuoju asmeniu įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovui 1998-06-16 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu SB (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 1040 kv., susidedantis iš dviejų lygių dalių – po 520 kv.m., o atsakovui – žemės sklypas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 1167 kv.m. ploto. Pažymėjo, kad minėti sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Nurodė, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nuostatomis, galima ieškovui priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su atsakovui priklausančius žemės sklypu, paklaida yra 64 kv.m., todėl turi būti pateikti kitos žemės sklypo Nr. 2 dalies kadastriniais matavimai, kad būtų įmanoma įvertinti žemės sklypo maksimalią paklaidą.
2011-06-01 parengiamojo posėdžio metu SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas R. K. paaiškino, kad atstovaudamas neutralią bendrijos poziciją, atkreipia dėmesį į tai, kad privatizuojant sklypus buvo padaryta neleistina paklaida, nes plota buvo nurodytas plane, bet jis visiškai netikslus, kraštinės turėtų būti tikrasis atskaitos taškas, o ne plotas. Žemės sklypų ribos nekito, o kadangi anksčiau nebuvo galima atlikti tokių tikslių matavimų, todėl 5,20 galėjo tapti 6,44 be jokių problemų, nes plotas faktiškai ir geografiškai nepadidėjo, o tik padidėjo matematiškai, todėl mano, kad čia įsivėlė matematinė klaida. Primininko įsitikinimu, ieškovui priklausančio su atsakovu besiribojančio žemės sklypo plotas visada buvo 644, tik buvo neteisingai ir netiksliai pamatuota, nes sklypas pats iš savęs nepasikeitė.
Byla nagrinėtina nedalyvaujant tretiesiems asmenims, apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai (b.l. 197-201, LR CPK 247 str.).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė teismo posėdyje patikslino reikalavimus ir reikalavimą išdėstė taip – prašė nustatyti, kad ieškovui V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB (duomenys neskelbtini) Antakalnio sen., Vilniaus mieste, dalies, kuri ribojasi su atsakovui B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, ribos yra 44,20 m, 12,90 m, 42,07 m ir 17,06 m pagal 2008 parengtą UAB „Geodezinis standartas“ sklypo planą. Nurodė, kad atsakovas be pagrindo teigia, kad dėl ieškovo kaltės sumažėjo atsakovo besiribojančio žemės sklypo planas, kadangi ieškovui priklausančio su atsakovu besiribojančio žemės sklypo faktinė padėtis nesikeitė, o patikslinus matavimus, nustatyti aritmetiniai neatitikimai, tačiau pats sklypas faktiškai nepasikeitė.
Šalies argumentai
Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jis privatizavo 11,67 aro, o atlikęs kadastrinius matavimus turi tik 10,44 aro. Kadangi atsakovui trūksta 0,76 aro, ieškovo žemės sklypas uždengia atsakovo žemės sklypą. Jų matavimai buvo atlikti ančiaus, mano, kad visų kaimynų sklypai buvo paslinkti į atsakovo pusę. Nesutikimą grindžia tuo, kad mano, jog ieškovo sklypas yra didinamas. Po 2010-03-10 naujų kadastrinių matavimų neatliko, specialistų nekvietė. Paaiškino, kad jam priklausančio sklypo dalies, kurios plotas yra 3,37 aro, plotas nesikeitė, skiriasi tik bendras plotas, nes sumažėjo toje dalyje, kur yra namas. Tarp atsakovui ir ieškovui priklausančių žemės sklypų yra krūmų juosta.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė paaiškino, kad kai jie nupirko sklypą, jų riba buvo iki krūmų, kadangi V. T. visada naudojosi sklypu iki krūmų. Atsakovams atlikus 2004 m. kadastrinius matavimus, kuoliukai atsirado prie krūmų, todėl kur tikroji riba tarp sklypų, nėra aišku.
Trečiojo asmens SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas paaiškino, kad palaiko anksčiau parengiamojo posėdžio metu išdėstytą poziciją.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai, teigdami, jog jų riboženkliai buvo perkelti, turėtų atlikti naujus kadastrinius matavimus ir tokiu būdu pareikti tai patvirtinančius įrodymus. Paaiškino, kad kai yra du sklypai, paklaida nustatoma ne pagal Herono formulę, o skaičiuojama pagal Registrų centre įregistruotą plotą ir pamatavus sklypu pagal faktą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pagal patikslintą reikalavimą.
Ieškovas prašo nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi, ribas, kadangi atsakovas nesutinka pasirašyti ant žemės sklypo ribų suderinimo akto.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui 1998-06-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P01/98-15646 pagrindu priklauso žemės sklypas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (senas unikalus Nr. – (duomenys neskelbtini)), esantis SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., o atsakovui B. K. 2002-12-04 dovanojimo sutarties Nr. 1-12260 priklauso žemės sklypas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (senas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., (b.l. 58-59, 60, 76-77, 78, 120). Iš šalių pateiktų dokumentų žinoma, kad abiejų šalių privatizuoti žemės sklypai susideda iš dviejų dalių – ieškovui priklausantį sklypą Nr. 2 sudaro du skyrium esantys sklypai po 5,20 arų, o atsakovo sklypą Nr. 1 sudaro du atskirai esantys sklypai – 3,37 ir 8,30 arų (SB (duomenys neskelbtini) generalinis planas, b.l. 21, 43, 78, 90). Šalims priklausantys žemės sklypai ribojasi viena kraštine ir tik tomis sklypo dalimis, kurių dydis yra – ieškovui priklausančio dalies 520 kv.m., o atsakovui – 337 kv.m. ir bendros sklypo ribos ilgis pagal privatizavimo dokumentus ir bendrijos generalinį planą yra 44,20 m (b.l. 21, 22, 43,78, 90). Pagal ieškovo 2008 m. atliktus tiksliuosius kadastrinius sklypo dalies, besiribojančios su atsakovui priklausančia sklypo dalimi, turinčia 337 kv.m. ploto, besiribojančios kraštinės ilgis yra 44,20 m., o pagal atsakovo 2004 m. kadastrinių matavimų planą – bendros šalių (t.y. kaimynų) ribos ilgis yra 44,02 m. (b.l. 9, 17, 86). Ieškovui priklausančios sklypo dalies, besiribojančios su atsakovui priklausančia sklypo dalimis (337 kv.m. ploto), kraštinės pagal privatizavimo metu parengtą planą yra 17,70 m, 44,20 m, 12,90 m ir 42,07 m (b.l. 67), šios ribos atitinka SB (duomenys neskelbtini) generalinį planą (b.l. 43, 90) bei trys kraštinės atitinka ir ieškovo parengtame kadastriniame plane nurodytų kraštinių ilgį – 44,20 m, 12,90 m ir 42,07 m, skiriasi tik 17,70 m kraštinės ilgis – jis atlikus tiksliuosius matavimus sumažėjo iki 17,06 m (b.l. 9, 43, 90). Tuo tarpu iš atsakovo pateiktos kadastrinių matavimų, atliktų 2004 m., bylos matyti, kad atsakovui priklausančio sklypo dalies, besiribojančios su ieškovui priklausančia sklypo dalimi, ribos pagal preliminarius matavimus buvo tik dvi nurodytos - 7,00 m ir (44,20 m + 4 m) (b.l. 43, 78, 90). Pagal atsakovo 2004 m. atliktus kadastrinius matavimus ginčo dalies ribos nurodytos – (8,19 m + 1,27 m), 49,08 m, 7,47 m ir (44,02 m + 4,96 m) (b.l. 86).
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005; 2007-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–208/2007; 2007-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008 ir kt.).
CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta. Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo taisykle savo reikalavimus nagrinėjamoje byloje turi įrodyti ieškovas, kuris prašo nustatyti žemės sklypo ribas, kadangi su kaimynu, t.y. atsakovu nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų. LR CK 4.45 str. 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų, ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2005-09-28v nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2005, kt.).
Kaip matyti iš teismo nustatytų aplinkybių, ieškovo teismui pateiktos ginčo sklypo pačios ribos, atlikus tiksliuosius žemės sklypo matavimus, iš esmės nesiskiria nuo preliminariais matavimais nurodytų sklypo ribų, o vienos kraštinės ilgis net ir sumažėjo nuo 17,70 m iki 17,06 m, vienok, ginčo sklypo kvadratūra, atlikus matematinius skaičiavimus pagal sklypo ribų matmenis, padidėjo nuo 520 iki 644 kv.m. Atsakovo sklypo dalies, besiribojančios su ieškovui priklausančia ginčo sklypo dalimi, plotas pagal ieškovo atliktus tiksliuosius matavimus, nepasikeitė – 337 kv.m. (b.l. 9), o pagal atsakovo atliktus skaičiavimus atsakovo ginčo dalies sklypo plotas nuo 337 kv.m. padidėjo iki 413 kv.m. bei pasikeitė visų sklypo ribų matmenys ir visų ribų matmenys padidėjo (b.l. 86). SB (duomenys neskelbtini) 2008-11-17 valdybos posėdyje, įvertinus ieškovo pateiktus tiksliuosius ieškovui priklausančio ginčo žemės sklypo matavimus, buvo nutarta tvirtinti UAB „Geodezinis standartas“ parengtą V. T. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktą ir sklypo planą (b.l. 26). 2008-08-28 ieškovui priklausančio ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypo ribos buvo paženklintos 4 riboženkliais, nurodant, kad kitos ribos sutampa natūraliais ir dirbtiniais objektais (b.l. 13-14). Atsakovo 2004-03-23 ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypų ribos paženklintos 3 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais (b.l. 84-85). Atsakovas bei jo atstovė teismo posėdyje teigdami, kad 2004 m. pastatyti riboženkliai buvo perkelti, teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų bei nenurodė, kaip pakito ribos pagal ieškovo atlikto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų aktą natūralių ar dirbtinų objektų atžvilgiu, todėl teismas, vertindamas šalių pateiktus rašytinius įrodymus, papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo atlikti tikslieji matavimai yra vėlesni ir atsakovams su jais nesutinkant, CPK 178 str. įtvirtinta įrodinėjimo pareiga reikalauja, kad nesutikdami su ieškovo reikalavimais dėl sklypo ribų, jie turi teikti jų argumentus patvirtinančius rašytinius įrodymus. Todėl, esant nustatytai situacijai, teismas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, pripažindamas, jog byloje esantys surinkti įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, nei kad jo nebuvo, pripažįstant faktą, kad ieškovo pirkto ginčo žemės sklypo dalies, kuri ribojasi su atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi, plane pagal atliktus preliminarius matavimus neteisingai buvo apskaičiuotas plotas, ką iš dalies patvirtina ieškovo pateikti kadastriniais matavimai, pagal kuriuose, minėtos sklypo dalies kraštinės (ribos) nesikeitė, o viena sumažėjo nuo 17,70 m iki 17,06 m (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Todėl nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo reikalavimas tenkintinas (LR CK 4.45 str. 1 d.).
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Todėl teismas atskirai nepasisako ir nevertina tų aplinkybių, kurios sietinos su ieškovui privatizavimo metu klaidingai matematiškai apskaičiuotu sklypo plotu. Todėl teismas atmeta atsakovo argumentus, jog ieškovas, nupirkęs tik 1040 kv.m. ploto žemės sklypą, negali įgyti didesnio sklypo ploto. Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai paneigia atsakovo atsikirtimą, jog atsakovui nustačius, kad kitos sklypo dalies, kuri ribojasi su kaimyniniais sklypais Nr. 8, 9, plotas sumažėjęs nuo 830 kv.m., ką jis privatizavo, iki 754 kv.m., o ieškovui nustatytas didesnis žemės sklypo plotas nei privatizavo, todėl trūkstama dalimi buvo padidintas atsakovo ginčo dalies (337 kv.m.) plotas iki 413 kv.m.
Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 131 Lt žyminio mokesčio ir 2500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 2631 Lt (b.l. 5, 6, 91, 97, 98, LR CPK 93 str., 98 str., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2; 8.18 p.p.).
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų, teismo šaukimų siuntimu, ieškinį tenkinus, priteistinos iš atsakovo, viso 61,76 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98, 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., dalies, kuri ribojasi su atsakovui B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., dalimi, ribos yra 44,20 m, 12,90 m, 42,07 m ir 17,06 m pagal 2008 m. parengtą UAB „Geodezinis standartas“ sklypo planą.
Priteisti iš atsakovo B. K. ieškovo V. T. naudai 2631 Lt (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo B. K. į valstybės biudžetą 61,76 Lt (šešiasdešimt vieną litą 76 ct) teismo pašto išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.