Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2022 m. gruodžio 23 d.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d.

Nuspręsta kardomąją priemonę – suėmimą, paskirtą 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuspręsta civilinio ieškovo UAB “Palink“ ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš A. J. solidariai su D. V., kurio atžvilgiu 2020 m. spalio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu priteistas žalos atlyginimas, 151,70 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 70 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrai su D. V., 2020 m. gegužės 8 d. 16.15 val., UAB „Palink“ prekybos centre „IKI“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), jis susidėjo į kuprinę vieną 0,7 l talpos butelį viskio „J. D.“, 28,95 eurų vertės, vieną 0,7 l talpos butelį viskio „J. D. Honey“, 28,95 eurų vertės, du 1,0 l talpos butelius likerio „Jagermeister“, vienas butelis 22,95 eurų vertės, du 1,0 l talpos butelius viskio „Tullamore dew“, vienas butelis 23,95 eurų vertės, o D. V. į kuprinę įsidėjo du 1,0 l talpos butelius „J. D.“, vienas butelis 26,95 eurų vertės, vieną 1,0 l talpos butelį likerio „Jagermeister“ 22,95 eurų vertės, vieną 0,7 l talpos butelį likerio „Jagermeister“ 17,99 eurų vertės, vieną 0,5 l talpos butelį viskio „J. D.“, 20,95 eurų vertės, šias prekes išsinešė pro parduotuvės kasas už jas nesumokėję, taip bendrais veiksmais pasikėsino pagrobti alkoholinių gėrimų, kurių vertė 267,49 eurų, tačiau savo nusikalstamos veikos neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi jam iš parduotuvės su paimtomis prekėmis, kurių vertė 151,70 eurų, pasišalinus, D. V. su paimtomis prekėmis, kurių vertė 115,79 eurų, buvo sulaikytas apsaugos darbuotojos.

2. Nuteistasis A. J. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo skirti jam švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

7. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas, neabejotinai, taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas A. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Taip pat pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės pagrindo nėra.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. J. pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatė ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes: nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliantas praeityje teistas 16 kartų, daugeliu atveju už nusikalstamas veikas nuosavybei. Administracinių nusižengimų registro duomenimis A. J. baustas administracine tvarka 14 kartų (nuobaudos galiojančios), tame tarpe ne kartą ir už smulkų turto pagrobimą (2 t., b. l. 28-40). Be to, nuteistasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. A. J. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti vos sulaukęs pilnametystės, praeityje apeliantui buvo skiriamos švelnesnės bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau taikytos priemonės nebuvo efektyvios, nes nuteistasis nevykdė probacijos sąlygų, o atlikęs bausmę – pakarotinai nusikalto. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuteistasis pasikėsino padaryti praėjus vos 4 (keturiems) mėnesiams po to, kai 2020 m. sausio 2 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos (2 t., b. l. 21). Akivaizdu, kad taikytos bausmės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Nuteistojo kriminalinė praeitis bei jam taikytos poveikio priemonės rodo, kad iš ankstesnio patyrimo apeliantas nesimoko. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos A. J. polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Nuteistajam reikalingas atitinkamas režimas bei struktūrizuota aplinka, nes švelnesnės poveikio priemonės jo turimų įpročių nekeičia. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra parinkti tinkamai ir dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį paveiktų, sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ir nesudarytų nebaudžiamumo iliuzijos.

10. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad pagrobto turto vertė nežymiai viršija ribą, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė kyla pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nesudaro pagrindo dar labiau mažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis parinktas žemesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas jos dydį mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir tinkamai šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nepateikta. Todėl daroma išvada, kad apeliantui paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, ji proporcinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.