Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjai I. S., atsakovės atstovei Aldonai Majienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. Z. skundą dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (pareiškėja I. S., atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Antakalnio ūkis“).

Aprašomoji dalis

nustat ė:

trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. prašo panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau ir Komisija) 2009 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. S-87-(A(G)-156).

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 3-11) paaiškino, kad nuo 1986 m. gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gyvenamojo buto sanitarinio mazgo ortakis įrengtas taip, kad vamzdyno dalis eina per greta esančias buvusias bendro naudojimo pagalbines patalpas. Šias pagalbines patalpas 2007 m. įsigijo I. S. Pakeitus šių patalpų paskirtį iš pagalbinių į gyvenamąsias, 2009 m. pradžioje buvo pradėtas kapitalinis naujai suformuoto buto ((duomenys neskelbtini)) remontas. I. S., likvidavusi savo buto pakabinamas lubas, aptiko jo sanitarinio ortakio vamzdyną ir informavo, kad ruošiasi jį likviduoti, ką vėliau ir padarė.

Teiginys, kad butas 1a yra buvusios pagalbinės (bendrojo naudojimo) patalpos, perplanuotos į gyvenamąsias tik 1995 m., nėra teisingas. Butas 1a buvo gyvenama patalpa nuo pat namo pastatymo. Bute 1a gyvena nuo 1986 m. ir iki 2009 m. naudojosi šiuo ortakiu. Tvirtina, kad negali būti sanitarinis mazgas be ventiliacijos. Ortakis eina per dabar butui 1d priklausančias patalpas. Šiose patalpose (kaip pagalbinėse) likęs ir viso namo gamtinių dujų kolektorius bei lanksčių priešgaisrinių žarnų prijungimo čiaupai.

UAB „Antakalnio ūkis“ suorganizuota kompetentinga statybos specialistų komisija tyrė galimybes pravesti buto 1a sanitarinio mazgo ventiliaciją kitaip, apeinant butą 1d. Komisija jokių galimų sprendimų nerado. I. S. pateiktas galimas ventiliacijos sprendimo būdas minėtos komisijos narių nuomone nėra realiai įgyvendinamas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė administracija su A. Z. skundu sutinka.

Administruojanti įmonė UAB „Antakalnio ūkis“ buvo įpareigota atstatyti vėdinimo kanalą, einantį per butą 1d, kadangi, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, būtina užtikrinti gyvenamojo namo Olandų g. 55 inžinerinių sistemų savybių atitikimą privalomiesiems statinio reikalavimams bei, remiantis statybos techninio reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ oro kokybės reglamentavimo nuostatomis, atsižvelgiant į visų šaltinių taršas, rūpintis oro kokybe (vėdinimu ir kt.), tinkamai įrengti ir eksploatuoti įrangą.

Akcentuoja, kad A. Z. teiginys, jog neva ji pati pažeidė ortakio sandarumą, yra tik jam naudinga situacijos interpretacija. Taip pat visiškai nepagrįstas ir A. Z. netiesiogiai išreikštas kaltinimas neva ji tą vamzdį likvidavusi tyčia ir savavališkai. Gyvenamasis butas (duomenys neskelbtini) iš pagalbinių patalpų buvo suformuotas ir privatizuotas dar 1996 m. Taigi, 2006 m. pabaigoje ji pirko kaip privatų butą, o ne kaip bendro naudojimo patalpas. Taip pat klaidinga jos buto remontą laikyti kapitaliniu, nes nebuvo pakeistos nei svorį nešančios pastato konstrukcijos, nei kiti stacionarūs inžineriniai statiniai. A. Z. teiginys, kad vamzdis, panaudotas prijungti buto 1a tualetą prie sieninio ventiliacijos ortakio jos bute, esą egzistuojąs nuo namo pastatymo dienos, t. y. nuo 1973 m., nėra pagrįstas jokia tai įrodančia projektine ar teisine dokumentacija. A. Z. pateikia savo buto (duomenys neskelbtini) plano kopiją, tačiau šis planas yra ne namo projekto, o namo inventorinio plano dalis. Inventoriniame plane nei ventiliacinės angos, nei kiti ventiliaciniai statiniai nėra nurodomi. Taigi, ir aptariamoji ventiliacija pateiktajame plane neatsispindi.

UAB „Antakalnio ūkis“ pastangos surasti Olandų g. 55 namo projektą rezultatų nedavė, todėl jokios, bent jau jai žinomos, dokumentacijos, kurioje matytųsi, kokio tipo ventiliacija buvo numatyta namo projekte ir įrengta, nėra. Tokiu būdu vamzdžio kilmė (o taip pat ir legalumas) bei įrengimo data nėra aiškūs. Be to, pats A. Z. teigia, kad dabartiniame savo bute gyvena nuo 1986 m., o tai reiškia, kad jis negali paliudyti, jog namą pastačius 1973 m., buvo įrengta būtent tokia ventiliacijos sistema.

Kiek jai žinoma, UAB „Antakalnio ūkis“ organizavo tik vieną vėdinimo sistemos apžiūrą, kurios metu buvo surašytas defektinis aktas. Be to, tą apžiūrą konstatuojančiame UAB „Antakalnio ūkio“ rašte nurodoma, kad „klausimas dėl naujo ventiliacijos projekto sprendimo tarp buto 1a ir buto 1d yra perduotas vėdinimo ir oro kondicionavimo specialistams. Turėdami sąmatą, kurioje bus nurodyta projektavimo bei darbų atlikimo kaina, ją pristatysime 1a ir 1d buto savininkams“. UAB „Antakalnio ūkis“ organizuota vėdinimo sistemos apžiūra ir defektinio akto sudarymas - tai tik situacijos įvertinimas vietoje. Nei projektiniai pasiūlymai, nei išvados apie technines sprendimų galimybes ar jų neįmanomumą nebuvo pateikti. A. Z. tendencingai interpretuoja faktines UAB „Antakalnio ūkis“ organizuotos apžiūros aplinkybes, nes šios apžiūros metu fakto, jog kaimyninio buto 1a sanitarinio mazgo ventiliavimas metaliniu vamzdžiu per jos butą yra vienintelis būdas išspręsti 1a buto ventiliacijos problemą, nebuvo nustatyta. Jos anksčiau kaimynams siūlytas galimas ventiliacijos sprendimo būdas, išdėstytas jiems siųstame laiške, nėra oficialiai svarstytas, todėl neįrodyta, jog jis realiai neįgyvendinamas.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjo skundu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. A63-1633(38952)-(3.2.1-PD4) „Dėl ventiliacijos“ įpareigojo:

1) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininką (naudotoją), t. y. I. S., atstatyti vėdinimo kanalą, einantį per butą, iki 2009 m. rugsėjo 30 d.;

2) administruojančiai įmonei „Antakalnio ūkis“ kontroliuoti ortakio (einančio per butą 1d) atstatymą. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ bei statybos techninio reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ reikalavimais užtikrinti gyvenamojo namo Olandų g. 55 inžinerinių sistemų savybių atitikimą privalomiesiems statinio reikalavimams, tinkamai prižiūrėti inžinerinę įrangą bei statybines konstrukcijas;

3) buto 1d savininką (naudotoją) informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyrių apie reikalavimų įvykdymą iki 2009 m. rugsėjo 30 d.

I. S., nesutikdama su jais nustatytais įpareigojimais, sprendimą apskundė Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai.

Komisija 2009 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. S-87-(A(G)-156) nusprendė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. A63-1633(38952)-(3.2.1-PD4) „Dėl ventiliacijos“.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Komisijos 2009 m. kovo 16 d. priimtas yra nepagrįstas. Su tokia A. Z. pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus (1 str. 1 d.).

Statinių naudotojų pareigos prižiūrint statinį apibrėžtos Statybos įstatymo 40 str. Pagal jį statinių naudotojai privalo: 1) naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį; 2) nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti; 3) laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios esminius statinio reikalavimus pagal šio įstatymo 4 straipsnį; 4) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; 5) suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 6) leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams atliekant savo funkcijas netrukdomai patekti į naudojamą statinį ir apžiūrėti jį, pateikti jiems su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus. Šie reikalavimai netaikomi butų ir kitų gyvenamųjų patalpų savininkams.

Pagal Statybos įstatymo 42 str. 1 d. statinių naudojimo priežiūrą atlieka šie viešojo administravimo subjektai: 1) ypatingų statinių, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektuose esančių statinių, išskyrus šio straipsnio 1 d. 2 p. nurodytus statinius, – apskrities viršininko administracija pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą; 2) susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – Susisiekimo ministerija ir (ar) jos įgaliotos organizacijos (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą; 3) gyvenamųjų namų ir kitų statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 d. 1 ir 2 p., – savivaldybių administracijos; 4) statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijos. Pagal to paties straipsnio 2 d. statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.

Viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); 2) nustatyti terminus visiems 1 p. išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jei kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų bylas teismui; 5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus (Statybos įstatymo 42 str. 3 d.).

Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio priežiūros dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 43 str., ir leistų atlikti jiems pavestas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas (Statybos įstatymo 42 str. 4 d.).

Viešojo administravimo įstatymo 1 str., apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą. To paties įstatymo 3 str. įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų - įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.). Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.). Taigi, viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nurodytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 10 d. nutarime yra konstatavęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai - auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d.), ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-174/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1 (11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A5-964/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), 2007).

Sistemiškai analizuojant paminėtas Statybos įstatymo nuostatas, matyti, kad įstatyme numatytas baigtinis sąrašas teisių, kurias turi viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą. Nei Statybos įstatymas, nei atsakovės 2009 m. spalio 15 d. atsiliepime Komisijai minimas statybos techninis reglamentas STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, techniniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ nenumato, kad, objektyviai (ekspertizės aktu, kompetentingų atitinkamos srities specialistų paaiškinimais ar pan.) nenustačius fakto, jog statinio būklė (šiuo atveju ginčo vėdinimo kanalo nebuvimas pareiškėjos bute) kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, savivaldybės administracijai buvo galima duoti buto (duomenys neskelbtini) savininkei (naudotojai) minėtus įpareigojimus dėl vėdinimo kanalo atstatymo. Viešojoje teisėje veikiantys teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai viešojo administravimo subjektus įpareigoja veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Kaip minėta, viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendime Nr. A63-1633(38952)-(3.2.1-PD4) „Dėl ventiliacijos“ minimi CK 4.74-4.85 straipsniai taip pat neapsprendžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės įpareigoti buto savininkę (naudotoją) atstatyti vėdinimo kanalą, einantį per jos butą, o taip pat nustatyti kitus su šiais veiksmais susijusius įpareigojimus (kaip išvestinius; 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. A63-1633(38952)-(3.2.1-PD4) 2 ir 3 p.). Minėti CK straipsniai reguliuoja civilinius teisinius santykius asmenims naudojantis bendrosios nuosavybės objektais ir negali būti laikomi pakankamu juridiniu pagrindu viešojo administravimo subjektui nustatant ginčo įpareigojimus.

Komisija 2009 m. spalio 16 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendime Nr. A63-1633(38952)-(3.2.1-PD4) „Dėl ventiliacijos“ nėra išdėstyti teisės aktai, kurie leistų savivaldybės administracijai duoti minėtame sprendime nurodytus įpareigojimus buto (duomenys neskelbtini)savininkei (naudotojai). Tai reiškia, kad minėtas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo sprendimas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, t. y. nėra pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, taikyta poveikio priemonė nemotyvuota.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, pripažintina, kad atsakovė, priimdama sprendimą dėl įpareigojimo I. S. atstatyti vėdinimo kanalą, einantį per pareiškėjos butą 1d, iki 2009 m. rugsėjo 30 d., viršijo savo kompetenciją (veikė ultra vires), pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu tai buvo pagrindas administracinių ginčų komisijai panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. A63-1633(38952)-(3.2.1-PD4) (89 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, Komisija tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Jos 2009 m. spalio 16 d. priimtas sprendimas Nr. S-87-(A(G)-156) iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti A. Z. skunde ir teisminio nagrinėjimo metu nurodytais argumentais.

Dėl išvardintų priežasčių trečiojo suinteresuoto asmens skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nuspre n d ė:

trečiojo suinteresuoto asmens A. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.