Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-06-11 · Civilinė byla Nr. e2-5030-880/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-11
Bylos Nr.
e2-5030-880/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
UAB „Sostinės kreditai“
Atsakovas
M. K.
Civilinė byla Nr. e2-5030-880/2020Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00198-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 11 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 707,41 Eur skolą, kurią sudaro 500,22 Eur kreditas, 96,90 Eur palūkanos, 2,29 Eur delspinigiai, 108 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka pagal sutartį išlaidos, taip pat prašo priteisti 75 procentų dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 500,22 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 23 d.) iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 18 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

Atsakovui adresuoti ieškinio kopija ir teismo pranešimas 2020 m. gegužės 22 d. pasirašytinai įteikti atsakovo darbovietės administratorei, todėl laikytini tinkamai įteiktais atsakovui 2020 m. gegužės 22 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Per teismo nustatytą terminą atsakovui nepateikus atsiliepimo, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 142 straipsnio 4 dalis ir 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2019 m. rugsėjo 20 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) ieškovas suteikė atsakovui 550 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokant palūkanas Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovas siuntė pretenziją, ne kartą informavo elektroniniu paštu ir trumposiomis žinutėmis atsakovą apie nesumokėtą skolą, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu, priešpriešinių reikalavimų atsakovas nepateikė, ieškovą ir atsakovą tebesieja paskolos sutartiniai santykiai (Sutartis nėra nutraukta).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui skolą, ieškovui iš atsakovo priteistina 500,22 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38, 6.870 straipsnio 1 dalis ir 6.873 straipsnio 1 dalis bei CPK 178 straipsnis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 96,90 Eur palūkanas, 75,00 procentų sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo nepadengtos kredito dalies (500,22 Eur) nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki visiško prievolės įvykdymo bei 2,29 Eur delspinigius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. teismų praktika Nr. 37 „Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga“). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 96,90 palūkanas. Sutarties specialiosiose sąlygų 1 punkte esančioje lentelėje nurodyta, kad vartojimo kredito metinės palūkanos yra 75,00 proc. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 papunktis numato, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos už kiekvieną naudojimosi kreditu dieną, nurodytos Sutartyje esančios įsipareigojimų lentelės skiltyje „Dienos palūkanų norma (proc.)“. Suėjus Sutartyje nustatytam kredito grąžinimo terminui toliau skaičiuojami tik delspinigiai, tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų. Mokėjimo grafike palūkanos išskirtos į atskirą skiltį ir mokamos kiekvieną mėnesį kartu su grąžinama kredito dalimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui priteistinos 96,90 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos nuo nepadengtų įmokų iki kreipimosi į teismą dienos.

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 75,00 proc. dydžio metines palūkanas už nepadengtą 500,22 Eur sumą nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nėra nutraukta, o pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punktą, Sutartis įsigalioja ją pasirašius ir galioja tol, kol sumokamos visos įmokos pagal Sutartį ir/ar jos priedus. Į šią sumą įeina finansuojama suma, palūkanos, delspinigiai ir baudos, taip pat su kredito suteikimu, naudojimu bei administravimu susiję mokesčiai. Sutarties galiojimas pasibaigia tada, kai visos įmokos, aptartos šiame punkte, Kliento yra sumokėtos, ir Bendrovė įformina Sutarties nutraukimo dokumentą. Kadangi Sutartis nėra nutraukta ir lieka galioti iki visiško įmokų sumokėjimo, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, ieškovui iš atsakovo priteistinos 75,00 procentų dydžio metinės palūkanos (pelno palūkanos) už nepadengtą 500,22 Eur sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. balandžio 23 d.) iki prievolės visiško įvykdymo.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovui priteistini 2,29 Eur delspinigiai (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.11, 7.4 ir 7.6 papunkčiai).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 108 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidas (remiantis 2020 m. balandžio 18 d. Skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų kainos suderinimo detalizacija, 2018 m. gruodžio 5 d. Skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka teikimo sutartimi, 2020 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 804 Swedbank, AB). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2594-819/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 108 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (599,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas patenkino 84,73 procentus ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 15,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, naudai 500,22 Eur skolą, 96,90 Eur palūkanas, 2,29 Eur delspinigius, 75,00 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 500,22 Eur kredito sumą, skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (599,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 3 dalies ir 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius