- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- AN2-27-574/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00353-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. A.
- Institucija
- Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų policijos komisariatas
- Advokatai
- Girius Ivoška
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjusi pareiškėjos L. A. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 423 straipsnio 2 dalį 220 eurų bauda už tai, kad ji 2019 m. sausio 24 d. 07.32 val. Šalčininkų r. sav., Jašiūnų mst., Lydos Užupio magistralinio kelio Vilnius-Lyda 28,97 kilometre, vairuodama automobilį ,,BMW 530 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje, įvažiavusi į sankryžą šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu jai iš kairės atvažiuojančiam automobiliui ,,BMW 525 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo P. A. ir su juo susidūrė. Eismo įvyko metu apgadintos abi transporto priemonės, nukentėjo pati J. B. ir automobilio ,,BMW 525 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis - mažametis S. A., jo sveikata nežymiai sutrikdyta. Tokiais veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartimi J. B. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas paliktas nepakeistu bei netenkintas mažamečio nukentėjusiojo S. A. atstovo advokato padėjėjo A. M. prašymas dėl 500 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo.
3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartis pakeista dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nutarta nukentėjusiojo S. A. atstovės pagal įstatymą L. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies - pripažinti L. A. teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, išlaidų dydžio klausimą svarstyti jai pateikus tokių išlaidų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus bei priteisti iš J. B. 200 Eur L. A. naudai už atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu.
Šalies argumentai
4. Po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo mažamečio nukentėjusiojo S. A. įstatyminė atstovė L. A., vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, pateikė teismui prašymą dėl 500 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo. Prie prašymo pridėtas 2020 m. rugpjūčio 28 d. pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 1026713), iš kurio matyti, kad advokato padėjėjui A. M. 2020 m. rugpjūčio 28 d. L. A. sumokėjo 500 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi L. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas, motyvuojant tuo, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas nepriskiriamas prie klaidų ištaisymo, teismas taip pat negali vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, kuriuos nurodė L. A. prašyme dėl atstovavimo išlaidų priteisimo - administracinio nusižengimo byloje teisena vyksta pagal ANK, o ne pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi mažamečio nukentėjusiojo S. A. atstovei palikta teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau ANK nenumato galimybės spręsti šį klausimą užbaigtoje administracinio nusižengimo byloje, todėl jis galėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pateikiant teismui atitinkamą procesinį dokumentą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
6. S. A. atstovė pagal įstatymą L. A. Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį ir nukentėjusiajam asmeniui priteisti atstovavimo išlaidas.
7. Nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo nutartį ir 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011 ir kt.).
Šalies argumentai
8. Teigia, jog S. A. buvo įtrauktas į bylą dėl asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, skundo. Buvo surašytas atsiliepimas, vėliau rašomi klausimai ekspertui, taip pat nukentėjusysis buvo atstovaujamas 3 teismo posėdžiuose. Manytina, kad 500 Eur suma yra pakankamai adekvati už tokių paslaugų suteikimą, tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepasisakė apie nukentėjusiojo išlaidų atstovui pagrįstumą ar nepagrįstumą.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą J. B. atstovas advokatas Girius Ivoška prašo netenkinti nukentėjusiojo S. A. atstovo advokato padėjėjo A. M. atskirojo skundo ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-13-371/2020, taip pat priteisti iš L. A. patirtas išlaidas atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimui - 90 Eur.
10. Skunde nurodyta, jog sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-20/2011 ir kt.), tačiau atkreipia dėmesį, kad cituojamoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-20/2011 buvo nagrinėjamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine ir kasacine tvarka priteisimo, o skundu reikalaujama priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl remtis nurodytąja teismo praktika netikslinga, nes tai nesusiję su atskirojo skundo nagrinėjimo dalyku.
11. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, o ne būsimas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, t. y. išlaidas, kurios buvo patirtos jau po to, kai byla buvo išnagrinėta. Toks aiškinimas visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamą Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies taikymo aiškinimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).
12. Taip pat nurodo, kad situacija, kai išlaidos, kurios faktiškai nebuvo patirtos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, apriboja teismo galimybes procesiniame sprendime, priimtame baigus nagrinėti bylą, įvertinti bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pobūdžio pagrįstumą. Kita vertus, tokiais atvejais, kai bylinėjimosi išlaidos faktiškai patiriamos po bylos nagrinėjimo pabaigos, atsiranda prielaida manyti, kad dėl advokato užmokesčio dydžio buvo tariamasi taip, jog jis priklausytų nuo bylos baigties, kas yra leidžiama tik civilinėse bylose ir kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
13. Nagrinėjamu atveju, ginčas yra kilęs dėl to, ar nukentėjusysis administracinio nusižengimo bylos procese turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir ar toks prašymas gali būti nagrinėjamas, kai bylinėjimosi išlaidos faktiškai patiriamos (sumokamos atstovui už teisinę pagalbą) po bylos išnagrinėjimo, t. y. jau priėmus galutinį procesinį sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ANK nenumato galimybės spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą užbaigtoje administracinio nusižengimo byloje bei, kad jis galėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pateikiant teismui atitinkamą procesinį dokumentą CPK nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Taigi, ANK normose tiesiogiai nėra numatyta, jog nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Tačiau teisės normos negali būti aiškinamos atskirai vienos nuo kitų, privalu laikytis sisteminio teisės normų aiškinimo principo.
16. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, nukentėjusiojo prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, išsprendžia priimdamas galutinį procesinį sprendimą ir, esant pagrįstam prašymui, jas išieško iš baudžiamojoje byloje kaltu pripažinto asmens. Vis dėlto, jei nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų nepateikia iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tai jam neužkerta kelio šį prašymą pateikti ir po bylos išnagrinėjimo, jei nukentėjusysis pateikia duomenis, pagrindžiančius, jog jis iš tiesų patyrė konkrečias išlaidas.
17. Kaip minėta, ANK 666 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Minėtas straipsnis nedetalizuoja kokia apimtimi BPK nuostatos tokiais atvejais taikomos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, BPK nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus, pagal ANK 666 straipsnio prasmę, taikomos visa apimtimi, kiek jos yra reglamentuojamos BPK, tame tarpe ir minėto BPK 361 straipsnio 2 dalies nuostatos kiek jos liečia bylinėjimosi išlaidų klausimus. Todėl, priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, tokiais atvejais galima vadovaujamasi BPK 361 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato galimybę procesinio sprendimo vykdymo metu išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, nes šio klausimo išsprendimas nuosprendžio, šiuo atveju nutarimo, esmės nepakeičia, t. y. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas nebesprendžiamas, taip pat nesikeičia paskirtos administracinės nuobaudos rūšis bei dydis.
18. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismų praktika analizuojamu klausimu nėra visiškai nuosekli, tačiau teismo nuomone, atsisakymas spręsti išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas nukentėjusiajam atlyginimo klausimą toje pačioje byloje, nebūtų suderinamas su pastarojo teise efektyviai naudotis atstovo teismo proceso metu paslaugomis, taip pat teise ginti savo pažeistas teises bei interesus.
19. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 423 straipsnio 2 dalį 220 Eur bauda. J. B. su šiuo nutarimu nesutiko ir jį apskundė teismui. Į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti mažametis nukentėjusysis S. A. ir jį atstovaujanti įstatyminė atstovė L. A., kuri sudarė susitarimą dėl mažamečio nukentėjusiojo atstovavimo su advokato padėjėju A. Melisiaku.
20. Bylą nagrinėjant Vilniaus regiono apylinkės teisme, mažametį nukentėjusįjį atstovavo advokato padėjėjas A. Melisiakas atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus. 2020 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu advokato padėjėjas pateikė 500 Eur sąskaitą-faktūrą už atstovavimą ir dokumentų rengimą (t. 2, b. l. 7). Sąskaitos-faktūros apmokėjimą patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartimi J. B. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas paliktas nepakeistu ir netenkintas mažamečio nukentėjusiojo S. A. atstovo advokato padėjėjo A. Melisiako prašymas dėl 500 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartis pakeista dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nutarta nukentėjusiojo S. A. atstovės pagal įstatymą L. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies - pripažinti L. A. teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, išlaidų dydžio klausimą svarstyti pateikus tokių išlaidų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Kitoje dalyje nutartis palikta nepakeista.
21. Kaip matyti iš bylos duomenų, už atstovavimą, bei kitas teisines paslaugas 500 Eur advokato padėjėjui mažamečio nukentėjusiojo S. A. įstatyminė atstovė L. A. sumokėjo 2020 m. rugpjūčio 28 d. (t. 2, b. l. 81), t. y. praėjus dviem dienom po Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atmestas J. B. atstovo apeliacinis skundas, paskelbimo.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad profesionalus teisinis atstovavimas skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Taigi, teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje esančių dokumentų pakanka norint pagrįsti nukentėjusiosios atstovo veikimo (atstovavimo teisme bei procesinių dokumentų rengimo) teisėtumą ir pinigų priėmimo pagrįstumą.
23. Apygardos teismas sprendžia, jog būtų neekonomiška, neracionalu ir neprotinga proceso dalyvių ginčą dėl proceso išlaidų nagrinėti kitoje byloje, inicijuojant atskirą procesą, didinant laiko sąnaudas, proceso dalyvių išlaidas, kurias jie neabejotinai patirtų, todėl toks prašymas, vadovaujantis išdėstytais argumentais ir protingumo principu, nagrinėtinas šioje byloje ir toks ginčo išsprendimas būtų teisingas. Be kita ko, teismas, nurodydamas, jog nagrinėjamoje byloje proceso išlaidų atlyginimo klausimas nebegali būti sprendžiamas, priėmė sprendimą L. A. prašymo, pateikto administracinio nusižengimo byloje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti, t. y. klausimą išsprendė iš esmės, nors, pagal nutarties argumentus, prašymą turėjo palikti nenagrinėtu.
24. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama nutartis naikintina ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grąžintinas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį ir mažamečio nukentėjusiojo S. A. įstatyminės atstovės L. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grąžinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.