Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-25 · Administracinė byla Nr. AS-822-658-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-25
Bylos Nr.
AS-822-658-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
UAB „Irvista“
Atsakovas
VĮ Registrų centras
Administracinė byla Nr. AS822–658/2010Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo UAB „Irvista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Irvista“ skundą atsakovui VĮ Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2010-08-12 pareiškėjas UAB „Irvista“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2010-07-21 sprendimą Nr. S-183(7-153/2010), Muitinės departamento 2010-05-14 sprendimą Nr. 1A-4.13-269 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2010-02-17 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 0LM190123S. Prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – 2010-02-17 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 0LM190123S pagrindu apskaičiuotų mokestinių prievolių išieškojimą.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti, tačiau atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažymėjęs, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

IV.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalimi, pareiškėjas UAB „Irvista“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atskirajame skunde nurodė, kad būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę lemia didelė išieškotina suma (289 702 litai), kuri nedidelei įmonei galėtų sukelti neigiamų pasekmių, sutrikdyti įmonės veiklą, prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, sukelti bankroto grėsmę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Nagrinėjamu atveju kolegija vertina, kad pareiškėjas motyvuotai nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės, t. y. nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad nesiėmus taikyti prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, aktualią administracinių teismų praktiką, tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo prašymas netenkintinas ir atsisakytina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad buvo ar yra pagrindas taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamus aktus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Vadovaujantis teisės aktais būtų atlikti veiksmai, susiję su ankstesnės padėties atkūrimu (neteisėtai išieškotų pinigų grąžinimas bendrovei). Pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (ABTĮ 151 str. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo UAB „Irvista“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė