Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui, nukentėjusiajai L. J., nedalyvaujant Institucijos, priėmusios nutarimą I. G. atžvilgiu, atstovui, viešame posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. G. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pareigūno 2017-08-25 nutarimo, kuriuo I. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 8-ą dalį įspėjimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pareigūno 2017-08-25 nutarimu ( b. l. 7) nubausta už tai, kad 2017-08-06 apie 11 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, kliudydama kitiems eismo dalyviams, kai tai daryti draudžia kelių eismo taisyklės, atidarė stovėjusio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines kairės pusės dureles, ko pasekoje kliudė atbuline eiga iš stovėjimo vietos išvažinėjančio automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį bei jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

I. G. paskirta nuobauda – įspėjimas, jis nubausta pagal ANK 417 str. 8 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius), nutarime nurodyta, kad I. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau KET) 148 punkto reikalavimus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skunde nurodyta, kad L. J. 2017-08-09 paaiškinime patvirtino, jog matė kaip I. G. atėjo su vaiku prie automobilio bei nurodė, jog ji kartu su vaiku nuėjo prie keleivio pusės durelių, tačiau prie keleivių pusės durelių vaikas ėjo vienas, todėl L. J. nebuvo pakankamai atidi ir važiuoti pradėjo manydama, kad I. G. yra kitoje automobilio pusėje. Kadangi I. G. nėjo prie keleivio durelių, o atidariusi vairuotojo pusės dureles laukė, kol įsės į automobilį sūnus, ir tik tada sėdo į automobilį pati, įkėlė vieną koją ir bekeliant antrą koją į automobilį, L. J., vairuodama automobilį „Opel Vectra“ ir važiuodama atbulai, vairuotojo pusės veidrodėliu atsitrenkė į I. G. automobilio atidarytas vairuotojo pusės dureles. Tokias aplinkybes patvirtina ir automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojo durelių apgadinimas - ant durelių briaunos matyti smūgio pėdsakas, t.y., kad atsitrenkta buvo į atidarytas, o ne į atidaromas dureles, nes tokiu atveju būtų braukimo žymės, be to būtų sugadintas durelių šonas. Savo pavojingais veiksmais dėl neatsargumo L. J. apgadino I. G. automobilį ir sukėlė realią grėsmę jai. L. J. nurodo, kad jai baigiant išvažiuoti iš stovėjimo vietos pajuto smūgį ir tada pamatė, kaip I. G. atidaro savo automobilio vairuotojo pusės dureles. Analogiškai nurodė paaiškinime ir liudytoja V. B., tačiau jų tokie parodymai neatitinka tikrovės. L. J. atsitrenkė į mano automobilio dureles iškart pradėjusi važiuoti ir iš vietos pajudėjusi ne daugiau kaip metrą, o ne baigdama išvažiuoti iš stovėjimo vietos.

I. G. atstovas advokatas Ž. Rutkauskas teismo posėdžio metu prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną I. G. atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad L. J. pradėjo važiuoti atbuline eiga neįsitikinusi, kad I. G. automobilio durelės atidarytos, todėl I. G. nepadarė jai inkriminuoto pažeidimo.

Nukentėjusioji L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną ji ruošėsi išvažiuoti ir sėdėjo savo automobilyje bei per veidrodėlį matė, kaip I. G. su vaiku ateina prie savo automobilio. Tuo momentu išėjo V. B. ir ėjo prie savo automobilio. I. G. priėjo prie keleivio pusės priekinių durelių ir įsodino vaiką, tada pro automobilio galinę dalį ėjo prie vairuotojo durelių ir jas atidarė. I. G. atbėgo prie vairuotojo durelių, kai ji važiavo atgaline pavara, ir atidarė duris jai beišvažiuojant. Stumdama automobilį pasižiūrėjo ir į kitą pusę, kad neužkliudytų kito automobilio. Kai ją apklausinėjo automobilyje, V. B. automobilyje sėdėjo kartu. I. G. prie vairuotojo durelių atbėgo apibėgdama automobilio galinę dalį ir atidarydama dureles trenkė į jos automobilio veidrodėlį.

Liudytoja policijos pareigūnė N. B. paaiškino, kad pagal telefoninį skambutį atvyko jau po eismo įvykio, apgadintieji automobiliai buvo patraukti. Eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų paaiškinimai buvo skirtingi. Apie įvykį pranešė I. G.. Apklausinėjo liudytojus, visus asmenis stengėsi apklausti po vieną.

Liudytojas E. V. paaiškino, kad jis pateikė policijos pareigūnams nuotrauką (b. l. 18), iš kurios matyti, kaip stovėjo automobiliai 2017-08-06 9 val. 9 min. ( nuotraukos darymo laikas). Buvo namuose, kai išgirdo garsą. Paties įvykio nematė, tik matė, kaip L. J. pavažiavo į priekį ir pradėjo rinkti sudaužyto veidrodėlio dalis. Nuotrauką padarė todėl, kad I. G. negražiai automobilį stato. I. G. gyvena kitame name, tačiau automobilį stato dažnai ne prie savo namo. Pirmiausiai iš įvykio vietos išvažiavo I. G., po to L. J.. Didelių konfliktų dėl automobilių statymo nebūna, tik kai kurie vairuotojai automobilius kreivai stato.

Liudytoja V. B. paaiškino, kad kai policijos pareigūnas ją automobilyje apklausinėjo, L. J. taip pat sėdėjo automobilyje. Nurodė, jog ruošėsi automobiliu važiuoti į sodą, kaimynė L. J. sėdėjo už savo automobilio vairo, variklis buvo užvestas. I. G. atsirado staiga, ją tarytum nuo dangaus kas nukėlė. I. G. prie automobilio „Toyota“ vairuotojo durelių atsirado ateidama pro automobilio galinę dalį. Netrukus ji išgirdo dužimo garsą ir pamatė I. G. automobilio atidarytas vairuotojo dureles, į kurias atsitrenkė L. J..

Iš pradžių V. B. teismo posėdyje teigė, kad nematė momento, ar I. G. atidarė automobilio dureles jau pajudėjus atbuline eiga L. J., ar dar nepajudėjus. Paklausta dėl parodymų, duotų policijos pareigūnams, nurodė, kad neprisimena ką sakė, tik akcentavo, kad girdėjo dužimo garsą ir matė automobilių susikabinimą. Paklausta – ar matė momentą, kada I. G. atidarė automobilio „Toyota“ vairuotojo dureles, atsakė – mačiau. Pirma atsidarė automobilio „Toyota“ durys, o tada L. J. stūmė atgal automobilį. Viskas vyko greitai, sekundžių reikalas. L. J. žiūrėjo į kitą pusę, nes jos (V. B., teismo pastaba) automobilio durys „buvo valioj“, žiūrėjo, kad neužsikabintų. Nurodė, kad policijos pareigūnams įvykio aplinkybių nepaaiškino normaliai. Patvirtino, kad pirmiausia atsidarė „Toyota“ automobilio durys, ir tada L. J. automobilį stūmė.

Liudytoja K. G. nurodė esanti I. G. vyro sesuo ir įvykio nematė. Į įvykio vietą atvyko prieš atvažiuojant policijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ANK 641 str. numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 618 str. nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

I. G. atžvilgiu priimtas 2017-08-25 nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Skundžiamame nutarime nenurodyta, kieno parodymais remiantis nubausta I. G., tačiau iš Institucijos atsiliepimo matyti, kad nutarimas priimtas remiantis įvykį mačiusių asmenų paaiškinimais. Kadangi I. G. ir L. J. paaiškinimai apie eismo įvykį buvo kategoriški ir skirtingi, tikėtina, buvo remtasi neutralios liudytojos V. B. parodymais ( b. l. 14, 16). Policijos pareigūnams V. B. buvo nurodžiusi, jog matė, kad I. G. savo automobilio vairuotojo dureles atidarė jau L. J. pradėjus važiuoti atbuline eiga. Tačiau posėdžio metu V. B. pakeitė parodymus ir kategoriškai patvirtino – pirmiausia I. G. atidarė „Toyota“ automobilio vairuotojo dureles, o tada L. J. pradėjo savo automobiliu važiuoti atbuline eiga. Policijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi KET 148 punktu, kuris teigia - draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams. Tačiau KET reglamentuoja visų eismo dalyvių pareigas- 101 punktas nurodo - prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 114 punktas nurodo- važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Teismas, remdamasis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimais bei kita bylos medžiaga bandė atkurti eismo įvykio aplinkybes. Proceso dalyviai nurodė, kad automobiliai prieš eismo įvykį stovėjo taip, kaip nurodyta E. V. darytoje nuotraukoje ( b. l. 18). Nuotraukoje matyti Jaunimo gatvė, toliausiai nuo Jaunimo gatvės nutolęs V. B. priklausantis automobilis, antras (vidurinis) automobilis, pastatytas priekiu į bortelį, priklauso L. J. („Opel Vectra“), trečias automobilis („Toyota Avensis“), pastatytas kreivai ir galine dalimi į bortelį, priklauso I. G..

L. J., manevruodama atbuline eiga, kairės pusės veidrodėliu atsitrenkė į I. G. atidarytas vairuotojo pusės duris. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės, kaip I. G. atsirado prie savo automobilio vairuotojo pusės durų-ar pro priekį ( kaip teigia I. G.), ar apeidama savo automobilio galinę dalį ( kaip teigia L. J. ir V. B.). Kadangi I. G. ir L. J. parodymai yra prieštaringi, teismas remiasi liudytojos V. B. teismo posėdyje duotais parodymais, iš kurių galima daryti išvadą – nors viskas vyko labai greitai, pirmiausia I. G. atidarė savo automobilio vairuotojo duris, ir iš karto L. J. pradėjo savo automobilį stumti atbuline eiga. Darytina išvada, kad L. J. kliūtis manevrui atsirado dar iki pradedant manevrą. Teismas kritiškai vertina Institucijos teiginį atsiliepime, jog I. G., matydama L. J. sėdinčią užvestoje transporto priemonėje ir matydama, kad ši lyg ir ketina išvažiuoti iš automobilio stovėjimo vietos, nesiėmė jokių kitų veiksmų, kaip tik atidaryti savo automobilio dureles. Tačiau I. G. automobilio dureles atidarė dar prieš pradedant L. J. manevrą, ir I. G. galėjo nežinoti, ar manevras bus atliekamas nedelsiant, ar vėliau. Pastebėtina, kad L. J. automobiliu manevravo ne skubėdama, o manevrui ruošėsi – I. G. parodė, kad jau ateidama prie savo automobilio matė L. J. automobilyje su užvestu varikliu, tokias pat aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. B., kuri nurodė, jog iš laiptinės eidama prie savo automobilio matė L. J. automobilyje su užvestu varikliu. L. J. taip pat parodė, kad sėdėdama automobilyje matė ateinančią su vaiku I. G..

L. J. nemanevravo, tai yra nevažiavo atbuline eiga nedelsiant, skubėdama. Paprastai asmuo, sėdintis automobilyje su užvestu varikliu, priverčia šalia esančius asmenis būti dėmesingesniais ir atsargesniais, tačiau neriboja kitų asmenų, einančių prie ar šalia savo automobilių, veiksmų ar poelgių. Juk sėdėjimas automobilyje užvestu varikliu gali užtrukti, tačiau tai vairuotojo neatleidžia nuo pareigos prieš pradedant manevrą įsitikinti, ar tai daryti saugu. Tuo labiau, kad L. J. nurodė, jog I. G. prie savo automobilio vairuotojo durelių atsirado staiga prieidama ar pribėgdama pro galinę automobilio „Toyota“ dalį – reiškia, kad praėjo pro pat L. J., sėdinčią už automobilio „Opel Vectra“ vairo. Ir nors L. J. automobilis buvo užvestas, kol L. J. nevažiavo atbuline eiga, I. G., nors elgėsi ir nepakankamai atsargiai, atidarydama savo automobilio vairuotojo pusės duris, nepažeidė KET 148 punkto reikalavimų. Kaip aukščiau minėta – V. B. patvirtino, kad I. G. savo automobilio vairuotojo pusės duris atidarė iki pradedant manevrą L. J., todėl L. J. privalėjo laikytis KET 101 punkto reikalavimų ir būti atsargi bei atidi. Teismo nuomone, visų pirma važiuojantis ( atliekantis manevrą) asmuo privalo laikytis didžiausio atsargumo ir nekelti grėsmės aplinkiniams. L. J. nurodė, kad prieš važiuodama atbuline eiga pažiūrėjo į kairės pusės veidrodėlį ir nepamatė kliūčių, po to pažiūrėjo į dešinę pusę, kad neužkliudytų V. B. automobilio, ir stūmėsi atgal. Didelė tikimybė, kad dairymosi metu I. G. atsirado prie savo automobilio ir atidarė dureles, o L. J. dar kartą nebepažiūrėjo atgal per kairės pusės atgalinio vaizdo veidrodėlį ir neįsitikino manevro saugumu.

Teismo nuomone, I. G. atžvilgiu priimtas nutarimas nubausti ją pagal ANK 417 str. 8 d. yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl nutarimas naikintinas, o administracinio susižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 626, 627, 632 straipsniais, 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti 2017 metų rugpjūčio mėn. 25 d. Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK pareigūno nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 71ANH-114657773-17 dėl įspėjimo skyrimo I. G. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną I. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.