Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-3717-885/2014

2014 m. rugsėjo 23 d.

išnagrinėjęs A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2014 m. rugpjūčio 22 d. 9.36 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino.

A. Ž. teismo posėdžio metu prisipažino galėjęs kliudyti nukentėjusiojo automobilį, bet nesutiko, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia. Jis nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir garsiai klausėsi muzikos. Gatvės dešinėje pusėje buvo pristatyta mašinų, o kairėje stovėjo kitos mašinos, kurios norėjo sukti į kairę, o jam reikėjo sukti į dešinę. Kadangi buvo pakankamas tarpas tarp mašinų, pagalvojo, kad gal pavyks pravažiuoti. Po galimo kontakto, kurio jis nejuto, sustojo tik prie šviesoforo, kur dar palaukė, kol jam užsidegė važiuoti leidžiantis signalas. Kai vėliau apžiūrėjo savo automobilį, pamatė, kad jam padaryti vos įžiūrimi įbrėžimai, kuriuos draudimo kompanija jau sutvarkė ir įvertino padarytą žalą 100 litų. Įvykio metu didelio greičio nebuvo, galėjo būti apie 10-15 km/h. Kadangi stovėjo daug automobilių, visus pravažiavo, o vieną kliudė, tačiau to tikrai nejuto. Be to, jis neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilis yra draustas ir jeigu būtų išgirdęs smūgį, būtų iš kart sustojęs.

Liudytojas V. B. parodė, kad prie Šiaulių „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo automobilyje ir rinko dokumentus, kai išgirdo smūgio garsą. Pamatė, kaip pravažiavo automobilis, kuris prieš šviesoforo sustojo. Jis išlipęs iš automobilio dar mojo ranka pažeidėjui, bet šis nesustojo. Pažeidėjas kliudė ir nudaužė veidrodėlio plastmasę. Kai sustojo prie šviesoforo, jis įsidėmėjo numerį. Jei pažeidėjo automobilyje grojo muzika, smūgio garso jis galėjo ir negirdėti. Jo automobiliui veidrodėlį pakeitė, kokia žala padaryta nežino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. Ž. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), V. B. paaiškinimu (8 b. l.), policijos pareigūnų Ž. S., T. B., S. G. tarnybiniais pranešimais (9-11 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (12, 13 b. l.), fotonuotraukomis (14-15 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (20 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš administracinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. Ž. vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį ir lėmė tiek nukentėjusiojo automobilio, tiek jo vairuojamo automobilio apgadinimus. Todėl teismas sprendžia, kad A. Ž. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinės teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyriausiasis patrulis Ž. S. 2014 m. rugpjūčio 22 d. A. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. Ž. nesuprato sukėlęs eismo įvykį. A. Ž., aiškindamas įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad jis nejuto smūgio garso, nes garsiai klausėsi muzikos, o jei būtų jutęs, būtų tikrai pasilikęs įvykio vietoje, nes jo automobilis yra draustas ir jis neturėjo jokio tikslo kažką nuslėpti. Be to, jis buvo sustojęs ir sankryžoje, t.y. nebandė greitai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad jo nesurastų nukentėjusysis. Jis pripažino, kad įvykio vietoje važiavo su automobiliu, bet nei susidūrimo garso, nei smūgio nejuto. Teisme apklaustas nukentėjusysis iš dalies patvirtino A. Ž. nurodytas aplinkybes, nes jis taip pat patvirtino, kad A. Ž. automobilio grietis buvo nedidelis ir jeigu jis klausėsi muzikos, galėjo smūgio nejusti. Iš byloje esančių fotonuotraukų taip pat matyti, kad abiejų automobilių apgadinimai nėra žymūs, o tai tik patvirtina aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir nesuprasti, kad apgadino svetimą automobilį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. Ž., sukėlęs eismo įvykį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas A. Ž. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teismas

nutaria:

A. Ž. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.

A. Ž. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.