Kauno apygardos teismo nutartis

2011-01-11 · Civilinė byla Nr. 2S-253-601/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-11
Bylos Nr.
2S-253-601/2011
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03407-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
E. J.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-253-601/2011(Proceso Nr. 2-13-3-03407-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 125.2; 106.8; 122.3; 122.4 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia KvederavičienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo papildytą ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės ir pagal atsakovės E. J. priešieškinį ieškovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiama 2010-09-30 nutartimi atsisakė priimti ieškovo papildytą ieškinį. Teismas nustatė, jog papildytame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, be 2010-07-30 ieškinio pareiškime išdėstytų reikalavimų, papildomai ieškovas kelia reikalavimą nustatyti bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarką. Tačiau imperatyvi įstatymo norma (CPK 383 str.) draudžia bylose, nagrinėjamose dėl santuokos nutraukimo kelti kitus reikalavimus, išskyrus numatytus CPK 385 str. 1 d. todėl papildytą ieškinį atsisakė priimti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti 2010-09-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Motyvuose nurodo:

1) papildyto ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra neatsiejamai susijęs su kitais pareikštais reikalavimais, t. y. santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt., todėl negali būti nagrinėjamas atskirai;

2) ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį tarpusavyje susijusius reikalavimus;

3) reikalavimas dėl tėvo bendravimo su vaikais gali būti teisingai ir objektyviai išspręstas tik išnagrinėjus bylą kompleksiškai su kitais reikalavimais, priešingu atveju, bus pažeisti CPK tikslai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo teismo 2010-09-30 nutartį palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:

1) įstatymas įpareigoja teismą nutraukiant santuoką išspręsti tik CK 3.59 str. įvardintus klausimus, kitų klausimų teismas byloje nėra įpareigotas spręsti;

2) remiantis CPK 385 str. teismas tinkamai taikė įstatymo normas ir pagrįstai atsisakė priimti papildytą ieškinį;

3) ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtų trukdoma bendrauti su vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 383 str. numato, kad nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus nurodytus CPK 385 str. 1 d., t. y. tiesiogiai su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ar turto padalijimo. Jeigu tokie reikalavimai pareikšti buvo, teismas turi juos palikti nenagrinėtus. Toks teisinis reglamentavimas numatytas todėl, kad santuokos nutraukimo bylos nagrinėjamos pagal specialiąsias procesines taisykles, o su santuokos nutraukimu tiesiogiai nesusiję reikalavimai turi būti nagrinėjami įprastine ieškinio teisena.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo papildytą ieškinį, kadangi jame keliamas naujas reikalavimas – dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, neįeina į CPK 385 str. 1 d. numatytus reikalavimus. Taigi byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo byloje keliamų reikalavimų apimties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog siekiant geriau užtikrinti asmenų teisių, kilusių iš šeimos materialinių teisinių santykių gynimą, CPK XIX skyriuje įtvirtinti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai, prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Norint tinkamai išspręsti procesinius šeimos bylų nagrinėjimo klausimus, būtina remtis ne tik CPK, bet ir CK normomis, atsižvelgiant į CK 3.3 str. įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus. CPK 375 str. 2 d. nuostata, įpareigojanti teismą remtis CK, įrodo glaudžią materialiosios ir proceso teisės sąsają. Materialioji teisė įtvirtina platesnį ginčų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, ratą, pavyzdžiui: ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo, dėl skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant ir kt. CK 3.170 str. 4 d. įtvirtinta, jog tais atvejais, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.53 str. 3 d. nustatyta, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog paprastai sprendžiant tėvų tarpusavio ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, kai šie gyvena skyrium, turėtų būti išsprendžiamas ginčas ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tam iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko. Visais atvejai, šeimos bylose, teismas, priimdamas sprendimą šeimos teisinių santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų teises, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus. Todėl, jei santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir yra pareiškiamas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nustatymo, laikytina, jog toks reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ginču dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir gali būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje. Remiantis aukščiau nurodytu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proceso koncentracijos principais bei teisės analogija (CK 3.53 str. 3 d.), siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamų šeimos narių, pirmiausia – vaikų, interesus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo papildytą ieškinį (kuriuo ieškovas reiškia papildomą reikalavimą - nustatyti tėvo su vaikais bendravimo tvarką) - nesant teisinio pagrindo, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas - CPK 383 str. ir 385 str. 1 d. nuostatas, dėl ko, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, perduodant papildyto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., 288 str. 3 d. 2 p.,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir papildyto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėAlbinas Čeplinskas