Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-870/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-22
Bylos Nr.
1A-79-870/2017
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01759-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Vladislavas Lenčikas, Leonarda Gurevičienė
Nuteistasis
G. L.
Advokatai
Linas Žalnieriūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-694-870/2016Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01759-2014-Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2.; 2.1.15. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vladislavo Lenčiko, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,nuteistajai G. L., jos gynėjui advokatui Linui Žalnieriūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistosios G. L. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-11 nuosprendžio, kuriuo G. L. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš G. L. priteista 664,03 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. L. buvo nuteista už tai, kad ji 2015 m. kovo 31 d., apie 22.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), du kartus koja spyrė nukentėjusiajai L. B. į pilvo sritį ir į dešinės kojos šlaunį, dėl ko nukentėjusioji L. B. nukrito ant grindų, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą dėl padaryto sąnarinio, skeveldrinio kairio žastikaulio alkūninio galo lūžimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistosios G. L. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-11 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo G. L. išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Advokato teigimu, aplinkybė, kad nuteistoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, įrodyta vien tik nukentėjusiosios parodymais ir su ja susijusiais netiesioginiais duomenimis, kurie ne tik nesudaro pagrindo tokiai išvadai, bet ir kelia pagrįstų abejonių, vertintinų nuteistosios naudai. Bylos nagrinėjimo teisme 2016-05-17 posėdžio metu nukentėjusioji nurodė: „Kai atėjome, įėjome į koridorių, G. atlėkė iš kambario, mane pastūmė“. Į teisėjos klausimus nukentėjusioji atsakė: „Tik įėjome pro duris su I. M.. Pradarėme tik duris, mane, net nesupratau, kodėl ir už ką, G. pastūmė į koją su koja. [ .. ]“. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji 2015-04-01 apklausos metu nurodė: „Tik įėjus į butą, atlėkė iš kambario kaimynė, kuri virtuvėje man du kartus įspyrė su koja [...]“. Remiantis 2015-11-24 akistatos protokolu, nukentėjusioji teigė: „Kritau virtuvėje, ant grindų [ ...]“. Iš nukentėjusiosios parodymų nėra galimybės nustatyti įvykio vietos (koridorius ar virtuvė). Vis dėlto, Advokato teigimu, iš šių duomenų išplaukia, kad smūgis nukentėjusiajai buvo suduotas iš karto grįžus į butą. Tačiau atvykus policijos pareigūnams ir greitosios pagalbos medikams nukentėjusioji buvo be striukės. Akivaizdu. kad nukentėjusioji dėl rankos lūžio nesugebėtų nusivilkti striukės. Todėl skunde daroma išvada, kad smurtas nebuvo panaudotas, kaip teigia nukentėjusioji, „iš karto tik įėjus pro duris“, kadangi įvykis nutiko šaltuoju metu laikotarpiu, naktį 2015-03-31, apie 22.30 val., todėl nukentėjusioji vilkėjo striukę. Tai reiškia, kad grįžusi, nukentėjusioji striukę nusivilko, galimai atliko kitus veiksmus, nuėjo į virtuvę. Tai prieštarauja nukentėjusiosios nuosekliai duotiems parodymams apie įvykių eigą. Advokato manymu, nukentėjusiosios parodymų prieštaringumas nulemtas stipraus apsvaigimo nuo alkoholio. Nukentėjusiosios parodymai laikytini nepatikimais, jais negali būti grindžiama nuteistosios kaltė. Nurodytos aplinkybės atitinka nuteistosios 2016-05-17 posėdžio metu duotus parodymus, kad nukentėjusioji, grįžusi į butą, sužalojimus patyrė ne iš karto, ne koridoriuje, ne dėl smurtinių veiksmų. Nuteistosios pateikta versija skundžiamame nuosprendyje nebuvo paneigta, kelia pagrįstų abejonių, todėl turi būti vertinama nuteistosios naudai.

4. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagristai sureikšmino vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, neva nukentėjusioji nurodė, kad ją sužalojo nuteistoji. Atkreipė dėmesį, jog nukentėjusioji negalėjo aiškiai nurodyti, kas ją sužalojo. Iš nukentėjusiosios pasisakymų ir mosikavimų nei policijos pareigūnai, nei greitosios pagalbos medikai nesuprato, kas sužalojo nukentėjusiąją, juo labiau, kad nukentėjusiąją sužalojo nuteistoji, kuriai teisėsaugos institucijų atstovai, vietoje to, kad sulaikytų, palinkėjo ramios nakties.

5. Advokato nuomone, kritiškai vertintinas ir 2015-10-08 apžiūros protokolas, kaip nuteistosios kaltę patvirtinantis įrodymas. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pokalbio su bendrojo pagalbos centro darbuotojais pradžioje nukentėjusioji su kažkuo, tikėtina, tuo metu kambaryje buvusia motina K. M., barėsi. Galimai, ginčas kilo dėl to, kad nukentėjusioji nurodė motinai ketinanti apkalbėti nuteistąją, o motina tam prieštaravo (pažymėtina, kad K. M. teisme nebuvo apklausta). Galimai dėl to nukentėjusioji nenorėjo ir bendrojo pagalbos centro darbuotojams nenurodė sužalojimų priežasties ir tai padariusius asmenis, juo labiau, nenurodė, kad sužalojimus jai padarė nuteistoji.

6. Manyti, kad nukentėjusioji galimai apkalba nuteistąją, Advokato teigimu, leidžia nukentėjusiosios parodymai, kad ji susitaikė su kaltinamąja, jai atleido, nepareiškė civilinio ieškinio. Tokius duomenis teismas pripažino nuteistosios kaltę pagrindžiančiais įrodymais, nors jie nepagrindžia aplinkybės, kad nuteistoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Priešingai, paminėti duomenys sudaro pagrindą manyti, kad nukentėjusioji bent jau abejoja, kad ją sužalojo nuteistoji, todėl, nenorėdama jos apkalbėti, teisina nuteistąją ir jos atžvilgiu nesiima savo teisių gynybos priemonių. Advokatas pažymėjo, kad nuteistoji su nukentėjusiąja nesitaikė.

7. Medicininiuose dokumentuose aplinkybė, kad nuteistoji sumušė, pastūmė nukentėjusiąją, nurodyta remiantis išimtinai nukentėjusiosios suteiktais duomenimis. Šių aplinkybių negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, išskyrus tik, kaip vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Nukentėjusiosios suteikti duomenys patikrinti jos pačios parodymais ir su ja susijusiais netiesioginiais duomenimis, kurie dėl nurodytų priežasčių vertintini prieštaringai.

8. Teismo posėdžio metu G. L. bei jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ir nuodugniai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl to, kad būtent G. L. 2015 m. kovo 31 d., apie 22.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), sutrikdė L. B. sveikatą skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis.

10. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, visus įrodymus palygino tarpusavyje ir teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatos, nurodė aiškius ir pakankamus argumentus dėl įrodymų vertinimo ir konstatuotų išvadų. Toks įrodymų vertinimas ir teismo išvadų argumentavimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir išanalizavusi pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

11. Kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog G. L. kaltė grindžiama tik nukentėjusiosios L. B. parodymais. G. L. kaltę pirmosios instancijos teismas be nukentėjusiosios L. B. parodymų grindė vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenimis (t. 1, b. l. 27-29), kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji L. B. dešine ranka numoja nuo savęs lyg rodydama į koridoriaus galą pasako „štai ta kuri man trenkė“, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad koridoriaus gale buvo G. L.. Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo duomenimis (t. 1, b. l. 18), iš kurio nustatyta, kad grafoje „traumos aplinkybės“ nurodyta, jog sumušė kaimynė G.. Paciento apžiūros protokole Nr. 2015/8093 (t. 1, b. l. 21) įrašyta, jog trauma 03.31 apie 23 val. buitinio konflikto metu pastumta kaimynės nukrito ir sumušė kairę alkūnę. Pastebėtina, jog pirminiame dokumente, policijoje registruotų įvykių suvestinėje, fiksuota, kad 2015-03-31 nukentėjusioji pranešė, jog ją namuose sumušė kaimynė, kuri gyvena šalia, kaimynė išėjo į savo butą (t. 1, b. l. 5). Iš įvykio dieną policijos pareigūno M. L. tarnybiniame pranešime užfiksuotos informacijos taip pat nustatyta, kad nors nukentėjusioji dėl girtumo nesugebėjo paaiškinti kaimynės vardo, iš kokio buto, tačiau nurodė, jog jai ranką sulaužė kaimynė (t. 1, b. l. 8). Visi paminėti duomenys tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka nukentėjusiosios paaiškinimus, jog ją sužalojo G. L..

11.1. Nepagrįsta advokato abejonė, jog teismas įrodant nuteistosios kaltę neturėjo remtis vaizdo įrašu, nes jo vertinimu, iš nukentėjusiosios pasisakymų ir mosikavimų policijos pareigūnai ir medikai nesuprato kas sužalojo nukentėjusiąją. Sutiktina su advokatu, kad nukentėjusioji dėl girtumo, o gal nenoro pakenkti kaltinamajai nenurodė nuteistosios vardo, pavardės. Tačiau ji pasakė kad ją sužalojo kaimynė, o ikiteisminio tyrimo eigoje pareigūnai išsiaiškino kaimynės anketinius duomenis. Pastebėtina, kad byloje ginčo nėra, jog tą vakarą nukentėjusiosios namuose girtavo keturiese: nukentėjusioji, jos motina K. M., nuteistosios sugyventinis I. M. ir G. L.. Nenustatyta, kad išgertuvėse dalyvavo kiti pašaliniai asmenys, kaimynai.

11.2. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog turėtų būti kritiškai vertintinas 2015-10-08 apžiūros protokolu fiksuotas L. B. ir BPC operatorės pokalbio įrašas (t. 1, b.l. 36-41). Jis jau anksčiau teismo minėtus įrodymus papildo, patvirtina kad ne pati nukentėjusioji nukrito, kaip bando paaiškinti kaltinamoji, o jai du kartus spyrė su koja. Paskambinusi į BPC nukentėjusioji nurodė, kad sudavė kaimynė, paklausta kur gyvena nurodė „šalia, nu tai mes, tai gi...nu nenoriu sakyti“.

12. Advokato vertinimu, nukentėjusiosios parodymai prieštaringi, laikytini nepatikimais, jais negali būti grindžiama nuteistosios kaltė. Visgi kolegijos manymu, įvertinant nukentėjusiosios būklę (prieš tai kartu su kaltinamąją vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivi) jos parodymai pakankamai nuoseklūs. Ji paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą pranešė, kad ją sumušė kaimynė, kuri gyvena šalia (t. 1, b. l. 5). Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad kaimynė sulaužė jai ranką (t. 1, b. l. 8). Po įvykio praėjus 4 dienoms, 2015 m. balandžio 1 d. L. B. apklausta kaip liudytoja detaliai paaiškino vakaro įvykį. Paaiškino, kad bute, virtuvėje, du kartus su koja pataikydama į pilvo sritį, į dešinės kojos šlaunį spyrė kaimynė, kuri po to su sugyventiniu išėjo namo (t. 1, b. l. 10-11). Nors nukentėjusioji L. B. 2015-05-19 atsisakė kaltinimų kaimynei ir pareiškė norinti taikytis, tačiau ji pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 1, b. l. 12-13). Bylos nagrinėjimo metu, teisiamajame posėdyje nukentėjusioji iš esmės analogiškai papasakojo aplinkybes, spyrė G. du kartus į kairę koją, nuo spyrimo nugriuvo, pasirėmė ant kairės rankos ir ją susilaužė (t. 1, b. l. 159). Nereikšmingi nesutapimai paaiškinimuose nepaneigia esmės, kad nukentėjusiąją sužalojo būtent kaimynė G..

13. Niekaip negalima susieti tarpusavyje nukentėjusiosios paaiškinimų, jog ji susitaikė su kaltinamąją, jai atleido, nereiškė civilinio ieškinio su nukentėjusiosios siekiu apkalbėti nuteistąją arba abejoti kas ją sužalojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, tai tik parodo, kad nukentėjusioji neturi tikslo pasipelnyti ir apkalbėti nuteistąją. Nukentėjusioji L. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme teikdama paaiškinimus, neabejojo, jog būtent nuo G. L. spyrio nukentėjusioji nukrito ant grindų. Kaltinamosios nenorą taikytis su nukentėjusiąja galimai nulėmė siekis nemokėti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos dėl nukentėjusiosios gydymo arba neprisiminimas dėl girtumo įvykio aplinkybių ir įsitikinimas savo teisumu, visgi visuma byloje esančių įrodymų neabejotinai pagrindžia G. L. kaltę.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūrėjusi skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus, juos aptarė ir padarė įrodymų visuma pagrįstą išvadą, pripažino G. L. kalta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes ji nesunkiai sutrikdė L. B. sveikatą teismo nustatytomis aplinkybėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistosios G. L. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Leonarda GurevičienėVladislavas LenčikasVirginija Liudvinavičienė