Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorei Agnei Kubiliūtei, kaltinamajam T. R., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nukentėjusiajam nepilnamečiui A. Š., jo įstatyminei atstovei motinai V. R., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, tai yra, 2015 m. gruodžio 20 d. apie 1 val., J. Basanavičiaus gatvėje, Šakiuose, prie 16-uoju numeriu pažymėto daugiabučio namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia du kartus bandė suduoti kumščiu ir vieną kartą kumščiu sudavė savo žmonos V. R. nepilnamečiui sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą, tuo padarydamas jam galvos sumušimą, poodinę hematomą pakaušio srityje, ir tokiu būdu nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neatsimena, kada viskas buvo. Su žmona buvo pas draugus, gėrė alkoholį. Po to ėjo namo, žmona atsisakė eiti toliau namo ir atsisėdo. Žmona turi negalią, jai sunku eiti. Ji paskambino savo sūnui A., kad ateitų parsivesti namo. A. atėjo, jie buvo netoli nuo namų, gal 100 metrų. Buvo naktis. Dėl ko susistumdė su A. nežino ir dabar. Neatsimena, kaip trenkė, bet prisipažįsta, kad jis trenkė, nes daugiau nebuvo kam. Po to atsistojo V. R. ir visi parėjo namo. Trenkė gal du kartus, tiksliai neatsimena. Dabar normalūs santykiai su A., gyvena tuose pačiuose namuose. Jis atsiprašė iš karto kitą dieną, pažadėjo, kad daugiau taip nebus. Alkoholis turėjo įtakos, nes jis niekada taip nesielgė. Pirmas kartas toks, jis yra ramaus būdo, beveik negeria alkoholio.

Teismo posėdžio metu nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė V. R. parodė, kad įvykio dieną ji nebuvo girta, o T. R. jau buvo apsvaigęs. Kai jie išėjo iš draugų, ji nenorėjo, kad T. R. ją vestų per tamsą, ji turi negalią. Ji atsisėdo ant bordiūro ir pasiskambino sūnui, kad ateitų parvesti. Ji T. sakė, kad pati atsikels, jos nereikia kelti. Ji aukšta, ją kelia, o jai sunku atsistoti nuo bordiūro, sakė, kad pati atsistos. T. R. ją tampė, tada atėjęs sūnus A. pradėjo ant jo rėkti, kad netampytų, kad ji pati atsikels. Tada T. R. susistumdė su jos sūnumi A. Ji paties smūgio nematė, nes buvo tamsu. Ji sėdėjo apšviestoj vietoj, o jie toliau nuėjo, kur neapšviesta. Jai paskui A. pasakė, kai parėjo namo, kad jam į galvą pataikė. Vaikas sakė, kad vieną smūgį gavo. Važiavo į „greitąją“. Iš tikrųjų jos sūnaus ir sutuoktinio santykiai niekada nebuvo geri. Nors sūnus nepilnametis, bet jis daug didesnis ir stambesnis už kaltinamąjį, 1.94 m ūgio ir 100 kg svorio. Nėra taip, kad trenkė mažam vaikui. A. nėra atleidęs kaltinamajam, nors dabar namuose didelės trinties tarp jų nėra. Dėl žalos nereiškia civilinio ieškinio.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. Š. parodė, kad santykiai su kaltinamuoju normalūs, jie gyvena kartu. Pasiūlius papasakoti apie įvykį, nurodė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir paaiškino, kad kaltinamajam T. R. neatleidžia, taikytis su juo nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. R. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 3-4), medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (b. l. 5), nukentėjusiojo A. Š. parodymai (b. l. 9-11), liudytojos V. R. parodymai (b. l. 17-19) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo T. R. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., kadangi kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, tai yra, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia du kartus bandė suduoti kumščiu ir vieną kartą kumščiu sudavė savo žmonos V. R. nepilnamečiui sūnui A. Š., į galvą, tuo padarydamas jam galvos sumušimą, poodinę hematomą pakaušio srityje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą – pilnametis, neteistas, nebaustas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas neutraliai; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. kaltinamasis T. R. įpareigotinas bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val.; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam T. R. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Teismui pateikta 2016-02-08 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-1459, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą T. R. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 125,41 Eur advokato užmokestis ir 22,94 Eur kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos, iš viso 148,35 Eur. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 str. 2 d. sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Kaltinamasis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, turto neturi, gyvena socialiniame būste, turi tris nepilnamečius vaikus, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. kaltinamąjį T. R. įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val.; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš T. R. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.