Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad 2017 m. kovo 16 d. užkūręs atsakovės sumontuotą pirties krosnelę dirbo sode, kai kaimynas pastebėjo ir pranešė, kad dega pastatas. Pastato viduje atvira liepsna degė pertvara, iškvietė ugniagesius. Gaisro metu išdužo langai, apdegė sienos, grindys, išdegė pirties patalpa, sudegė vidaus durys, sudegė namelyje buvę baldai, telefonai, pirties reikmenys, magnetofonas. Patyrė nuostolių, tvarkydamas gaisravietę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas P. M. ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. G., 2016 m. liepos 5 d. sudarė sutartį, kuria šalys susitarė dėl medinio namo su pirtimi statybos ieškovui priklausančiame žemės sklype, es. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. už pradinę 3 000 Eur kainą. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo pagaminti ir pastatyti iš eglės medienos namelį su pirtimi pagal pateiktą brėžinį Vėliau šalys susitarė ir dėl terasos, kurios kaina 1 000 Eur, įrengimo. Namelio su pirtimi statyba baigta tų pačių metų lapkričio mėnesį. Už darbus ieškovas sumokėjo 4 000 Eur. 2017 m. kovo 16 d. pastate kilo gaisras, gaisro metu sudegė atsakovės pastatyta medinis namelis su pirtimi.

Dėl gaisro priežasties ir atsakovės civilinės atsakomybės

Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl atsakovės kaltės buvimo. Atsakovės atstovo nuomone UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprivalo atlyginti žalos, nes nėra atsakinga dėl gaisro kilimo ir dėl to atsiradusių nuostolių.

Ieškovo pateikta 2016 m. liepos 5 d. sutartis dėl namelio su pirtimi statybos nepasirašyta atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype atsakovė vykdė namelio su pirtimi statybos darbus, sumontavo pirties krosnelę ir kaminą. Šalių sudarytas susitarimas, kuriuo atsakovė įsipareigojo pastatyti statinį ieškovui, atlikti kitus darbus, o ieškovas įsipareigojo už juos apmokėti kvalifikuotina statybos rangos sutartimi (CK 6.681 straipsnis). Kadangi ieškovas yra fizinis asmuo ir įsirenginėjo pirtį asmeniniams poreikiams, šalių santykiams turi būti taikomos ir vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Rangos ir statybos rangos sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos nenumato privalomos jos sudarymo formos, todėl taikytinos bendrosios sandorių formos reikalavimus nustatančios teisės normos. CK 1.71 straipsnyje nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais, o CK 1.73 straipsnio nuostatos šiuo atveju nenumato privalomos rašytinės sandorio formos. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, statybos rangos sutartis ir jos sąlygos gali būti įrodinėjamos visomis įrodinėjimo priemonėmis.

CK 6.663 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis.

Ieškovė yra užsakovė, o atsakovė - rangovė, todėl ji yra atsakinga už savo darbo rezultatą prieš ieškovą. Byloje pateikta sutartimi, ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad šalys susitarė ne tik dėl namelio su pirtimi statybos, bet ir dėl pirties krosnelės bei dūmtraukio montavimo. Kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų, kad šalys buvo susitarę dėl reikalavimų, keliamų statybos darbams, todėl, darytina išvada, kad rangovas privalėjo atlikti visus darbus, kurie atitiktų įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ 40.2.2. punkto b papunktyje nustatyta, kad šildymo įrenginiai ir jų dalys turi būti projektuojami ir montuojami taip, kad: jie nesukeltų gaisro; aktyviai neskatintų gaisro; ribotų gaisro plitimą; ribotų gaisro pavojų gretimiems elementams (grindims, sienoms) ar įrangai (baldams); didelių komponentų ir veikiančių prietaisų paviršiai neįkaistų iki neleistinų ribų ir pan. Šildymo įrangai naudojami statybos produktai turi atitikti reikalavimus, taikomus jų atsparumui ugniai (48.2 punktas). STR 2.09.02:2005 ,,Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 15 punkte nustatyta, kad visais atvejais visi šildymo sistemos komponentai (šildymo prietaisai, vamzdynų medžiaga, išdėstymas, valdomoji ir reguliuojamoji įranga) turi atitikti gaisrinės saugos ir higienos normų reikalavimus.

Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264, nustato atstumą nuo dūmtraukio sienelės išorinio paviršiaus iki statinio konstrukcijų priklausomai nuo degumo klasės (nuo 250 mm iki 150 mm) bei atstumą tarp metalinio šildymo įrenginio ir statinio konstrukcijų (nustatytoji apsauga turi būti papildomai 150 mm didesnė už šildymo įrenginio išorinius matmenis), reikalavimus dūmtraukio skerspjūviui.

Kaip nustatyta Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. kovo 17 d. aktu dėl kilusio gaisro ieškovui P. M. priklausančiame pastate, tikėtina gaisro kilimo priežastis – nuo metalinės šildymo krosnelės neapsaugotų kaistančių konstrukcijų perkaitus medinėms konstrukcijoms. Šios išvados detalizuotos priešgaisrinės tarnybos darbuotojo A. A. tarnybiniame pranešime, kuriame užfiksuota, jog pagal išdegimo požymius gaisras kilo pastato viduje ties pertvara į pirtį. Galimai gaisras galėjo kilti nuo metalinės krosnelės perkaitus medinėms konstrukcijoms, labiausiai tikėtina gaisro priežastis - nuo tiesioginio šilumos spinduliavimo į neapsaugotą medinę konstrukciją.

Iš akto dėl kilusio gaisro, tarnybinio pranešimo apie gaisrą, vaizdų užfiksuotų fotonuotraukose matyti, kad gaisro metu išdegė pirties patalpa, deformavosi metalinis dūmtraukis ir pirties kaitinimo krosnelė, labiausiai išdegusios konstrukcijos pastato viduje ties pertvara į pirtį, ties pakura matyti įanglėjęs sienos balkis, metalinis dūmtraukis įrengtas iki medinių neapsaugotų konstrukcijų paliekant 15 cm atstumą. Pagal šiuos išdegimo požymius (gaisro židinio zoną) pareigūnas padarė tikėtiną išvadą apie gaisro kilimo priežastį. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. kovo 28 d. pažymoje apie kilusį gaisro kilimo priežastis - pirties šildymo įrenginių (metalinės krosnelės bei dūmtraukio) įrengimo taisyklių pažeidimas. Šiuose dokumentuose gaisro tikėtina priežastis, susijusi su krosnelės montavimu, medinių konstrukcijų neapsaugojimo nuo šiluminio poveikio, t. y. netinkamo pirties šildymo įrenginių įrengimo.

Ginčo atveju nebuvo skiriama ekspertizė gaisro priežastims nustatyti, todėl nenustatyta, kokių konkrečiai šildymo sistemų, naudojant kietąjį kurą, gaisrinių taisyklių nesilaikė atsakovė, įrengdama pirtį bei montuodama krosnelę, ar buvo pasirinkta tinkamo galingumo katilas pirties šildymui pagal pirties plotą, dūmtraukio skerspjūvis ir pan., tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis buvo krosnies šilumos poveikis gretimai sienai dėl netinkamo jų tarpusavio atskyrimo. Tai, kad tikėtina gaisro priežastimi įvardijamas tiesioginis šilumos poveikis į neapsaugotą medinę konstrukciją leidžia daryti išvadą, kad pirties krosnelė sumontuota, pažeidžiant priešgaisrinius reikalavimus (galimai nebuvo išlaikyti atstumai tarp pirties šildymo įrenginių ir statinio medinių konstrukcijų, įvertinant degumo klasę). Bet kuriuo atveju atsakovės pareiga buvo įrengti pirtį, sumontuoti krosnelę taip, kad būtų užtikrinta priešgaisrinė sauga ir ieškovas turėtų galimybę statiniu naudotis pagal paskirtį. Atsakovė, atlikdama statybos ir montavimo darbus, privalėjo pirties šildymo prietaisus įrengti pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus.

Atsakovės atstovas kaip vieną iš gaisro kilimo priežasčių nurodė ieškovo netinkamą pirties krosnelės eksploatavimą. Tokią gaisro kilimo priežastį teismas atmeta. Pagal pateiktus atsakovės dokumentus pirtyje buvo sumontuota gamyklinė krosnelė Tatpar F 216, kuri skirta buitiniam vartojimui. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad pirtis pradėjo degti dar net nepradėjus ja naudotis, praėjus trumpam laikui po krosnies užkūrimo. Krosnelė gamyklinė, jos pakura pritaikyta atitinkamam kiekiui kuro (malkų), pagal aprašymą šio tipo katiluose juos kūrenant specialiai cirkuliuoja oro srovės, neleidžiančios degimo kamerai perkaisti (www.katilai.lt), todėl nesutiktina su atsakovės atstovo nuomone, jog gaisras galėjo kilti, ieškovui pažeidus krosnelės eksploatavimo taisykles. Teismo vertinimu, jei šildymo sistema būtų įrengta tinkamai, tai dėl jos naudojimo gaisras niekada neturėtų kilti. Be to, atsakovės pareiga buvo supažindinti ieškovą su krosnelės eksploatavimo taisyklėmis, krosnelę sumontavus.

CK 684 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose (3 dalis).Taigi, atsakovė, sudariusi rangos sutartį, turėjo atlikti pareigas, įtvirtintas CK 6.684 straipsnyje bei kituose teisės aktuose, imperatyviai reguliuojančiuose statybos procesą. Kilęs gaisras ir nustatytos tikėtinos gaisro kilimo priežastys patvirtina, kad įrengiant pirtį nebuvo paisoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nes kitų priežasčių gaisrui kilti nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Ji taikoma atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokią poziciją yra išsakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas ir kitas bylas iš rangos teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-652/2004; Nr. 3K-3-371/2005; Nr. 3K-3-585/2008 ir kt.). Rangovas atsako už tai, kad nepasiekė sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad rangovė, kurios veiklos sritis susijusi su statyba, atlikdama namelio su pirtimi statybos darbus, neužtikrino, kad jie atitiktų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų dėl gaisrinės saugos, ir dėl tokio atsakovės elgesio kilus gaisrui ieškovui atsirado neigiamos pasekmės, t. y. jis patyrė nuostolius, kadangi dėl gaisro buvo sunaikintas jam priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas.

Atsakovės pareigos atlyginti nuostolius nepaneigia atsakovės atstovo argumentai, jog įrengta pirties krosnis dalyvaujant ieškovui buvo išbandyta. Pagal ieškovo paaiškinimus tokio bandymo tikslas buvo nustatyti dūmtraukio veikimą (dūmų trauką), nebuvo pasiekta darbinė temperatūra, todėl tokio išbandymo rezultatas nepaneigia tikėtinos gaisro priežasties - netinkamo krosnies (jos sudedamųjų dalių) atskyrimo nuo medinių konstrukcijų ir atsakovės atsakomybės dėl gaisro kilimo, neužtikrinus saugaus ir teisės aktų reikalavimus atitinkančio objekto statybos.

Teismas atmeta ir kt. atsakovės atstovo argumentą, jog pastatyta pirtis buvo perduota ieškovui, pirtis sudegė jau po priėmimo-perdavimo ir esant ieškovo žinioje, todėl turto žuvimo rizika pagal CK 6.649 straipsnio nuostatas tenka pačiam ieškovui. Faktas, kad ieškovas priėmė darbus ir dėl to nepareiškė pretenzijų, savaime nepatvirtina, jog darbai atlikti tinkamai. Iškilus ginčui dėl rangovo darbų kokybės garantijos, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Kad pirties šildymo įrenginiai sumontuoti nepažeidžiant priešgaisrinės saugos reikalavimų, atsakovė neįrodinėjo.

Kaip jau minėta, kai rangovui statybos rangos darbų atlikimas yra verslas, jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės. Be to, rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė aplinkybių, susijusių su užsakovo (ieškovo) netinkamu pirties eksploatavimu neįrodė. Ieškovo paaiškinimais, liudytojų V. K., S. M. parodymais nustatyta, kad gaisras kilo siekiant pirmą kartą pasinaudoti įrengta pirtimi, iki tol pirtis pagal tiesioginę paskirtį nebuvo naudojama, šios aplinkybės ir nustatytos tikėtinos gaisro kilimo priežastys, dėl kurių atsakinga atsakovė, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo turto praradimas nebuvo atsitiktinis, o atsakovės netinkamai atliktų darbų rezultatas, todėl už turto, net ir buvusio ieškovo žinioje, praradimą yra atsakinga atsakovė.

Dėl nuostolių dydžio

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti prašo priteisti iš atsakovės 5 000 Eur žalos dėl kilusio gaisro atlyginimui, iš jų 4 000 Eur už namelį, 1 000 Eur už jame buvusį turtą.

Atsakovas patirtus nuostolius įrodinėjo dokumentais apie kilusį gaisrą, liudytojų parodymais.

Sprendžiant dėl to, kas pripažintina atsakovo nuostoliais, atsižvelgtina į CK 6.249 straipsnį, kuris numato, kad žala (piniginė žalos išraiška yra nuostoliai) yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (1 dalis). CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ribotą atsakomybę. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo pateiktais dokumentais - Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma, aktu, tarnybiniu pranešimu dėl kilusio gaisro nustatyta, kad gaisro metu išdegė pastato vidus, sudegė stogo danga bei medinės stogo konstrukcijos, išdužo langai, sudegė vidaus durys, apdegė grindys deformavosi dūmtraukis ir prities kaitinimo krosnelė, sudegė medinė terasa. Iš fotonuotraukose fiksuotų pastato likučių matyti, kad buvęs pastatas pagal paskirtį nebegali būti naudojamas, turi būti atstatomas. Tarp šalių nėra ginčo, jog pagal rangos sutartį atsakovei buvo sumokėta 4 000 Eur, atsakovė 2017 m. balandžio 28 d. raštu siūlė atstatyti namelį iki 2017 m. birželio 23 d. ir kompensuoti patirtus nuostolius su šiuo įvykiu, tačiau namelio neatstatė, ieškovas pastatą gaisro metu prarado, atsakovė įpareigotina atlyginti nuostolius, t. y. 4 000 Eur.

Ieškovas tiek 2017 m. kovo 17 d. paaiškinime (aktas dėl kilusio gaisro), tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad sudegė namelyje buvęs turtas: baldai, telefonai, pirties reikmenys, magnetofonas bei vaismedžiai, nurodydamas, jog turto vertė 1 000 Eur, tačiau šios žalos dydžio jokiais dokumentais neįrodinėjo.

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad juos patyrė. Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami.

Ieškovo paaiškinimais, liudytojų V. K., S. M. parodymais nustatyta, kad namelis buvo pastatytas baldais (buvo spinta, stalas, kėdės), kad šeima ruošdamasi pirčiai buvo atsinešusi pirties reikmenis, kad terasoje sudegė du mobilaus ryšio telefonai, magnetofonas. Netikėti šiais parodymais ir paaiškinimu teismas neturi pagrindo.

Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

Kadangi name buvę daiktai sudegė, nėra įmanoma nustatyti jų buvusio nusidėvėjimo ir vertės. Pagal ieškovo ir jo šeimos narių paaiškinimus baldai buvo dėvėti, senovinės spintos kaina skelbimų portaluose svyruoja nuo 35 iki 150 Eur (www.skelbiu.lt), stalo su kėdėmis - nuo 55 Eur. Teismas sprendžia, kad ieškovo nurodyta sudegusių baldų vertė (170 Eur) atitinka rinkoje esančią padėvėtų baldų kainą, todėl ieškinį šioje dalyje tenkina. Tačiau teismo vertinimu sudegusių šeimos pirties reikmenų vertė nurodoma per didelė, ieškovui nepateikus įrodymų dėl prarastų daiktų kainos, teismas priteistinos žalos dydį dėl prarastų pirties reikmenų mažina iki 50 Eur. Dėl gaisro metu prarastų telefonų ieškovas nepateikė jokių įsigijimo dokumentų, nenurodė jų modelio, gamybos metų, nurodydamas, jog sudegė telefonas „Samsung“ 300 Eur ir 200 Eur vertės telefonas. Pagal skelbimus internetinėje erdvėje nenaujų telefonų „Samsung“ kainos svyruoja nuo 50 Eur iki 150 Eur, prarastų telefonų vertė apskaičiuotina, imant kainos vidurkį, už sunaikintus telefonus priteistina 200 Eur. Gaisras kilos sodo bendrijoje esančiame name, todėl nėra pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais apie tai, kad apdegė vaismedžiai. Liudytoja S. M. parodė, kad visiškai sunaikinti 6 vaismedžiai (riešutmedis, obelis, trešnė, slyva, 2 vyšnios). Nėra galimybės nustatyti vaismedžių amžiaus ir jų vertės, dėl to teismas žalos dydį apskaičiuoja pagal vaismedžių sodinukų kainas rinkoje, kurios svyruoja nuo 6 iki 8 Eur (www.juragiumedelynas.lt; www.skelbiu.lt), žalos dydis dėl vaismedžių sunaikinimo nustatytinas 50 Eur. Dėl magnetofono jokių įrodymų ieškovas neteikė, neturint duomenų apie magnetofono modelį, magnetofono nusidėvėjimą, neįmanoma nustatyti patirtos žalos, todėl ieškinys šioje dalyje pripažintinas tinkamai neįrodytu ir atmestinas (CPK 178 straipsnis). Atmestinas ieškovo reikalavimas atlyginti gaisravietės sutvarkymo išlaidas, kadangi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad šias išlaidas ieškovas patyrė, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta Viso iš atsakovės ieškovui priteistina 4 470 Eur. Likusioje dalyje ieškinys dėl nuostolių, patirtų dėl namelyje buvusio ir prarasto turto, gaisravietės sutvarkymo išlaidų atemsitnas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Sprendžiant ginčą, ieškovo interesus atstovavo atstovas pagal teisinių paslaugų sutartį M. A. ir advokatas V. J.

CPK 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti tik advokatai ar advokatų padėjėjai, todėl atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, nevertintinos kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas netaikytinas. Atsižvelgiant į tai, atlyginimas už M. A. suteiktas teisines paslaugas ieškovui iš atsakovės nepriteistinos.

Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog išlaidos advokato pagalbai sudarė 700 Eur. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, jos yra būtinos ir pagrįstos, ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies (89,40 ?), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 625,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Rekomendacijų 3 punkte nurodyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, atlyginamos turėtos išlaidos (gyvenamosios patalpos nuomos, kelionės), advokato kelionės išlaidos 13,70 Eur, 101 Eur žyminis mokestis taip pat priteistini iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 98 straipsnis), viso ieškovui iš atsakovės priteistina 740,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas, teikdamas ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, kai mokėtina suma nuo ieškinio kainos turėjo būti 113 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovui permokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265,268,270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo P. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 302768902, 4 470 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt Eur) žalos atlyginimo, 740,50 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų P. M.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018-01-19.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.