Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-26 · Administracinė byla Nr. I-1110-554/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
I-1110-554/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03327-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
D. Š.
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Ik-1110-554/2014.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03327-2013-5.Procesinio sprendimo kategorija: 11.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Šeškienei,

nedalyvaujant pareiškėjai – D. Š. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl terminų atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu prašė Kauno apygardos administracinio teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistus:

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, tikslu atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos D. Š. tetos B. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę.Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tikslu atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos D. Š. tetos B. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad 1992 metais pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teises natūra į senelio A. R. iki nacionalizacijos turėtą 1,5 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)). Vėliau, išsiaiškinusi, kad A. R. pardavė savo žemę pareiškėjos tetai B. R. , pateikė į nuosavybės teisių atkūrimo bylą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėja yra ne tik A. R. paveldėtoja, bet ir B. R. testamentinė įpėdinė. Tretysis suinteresuotas asmuo iki šiol nėra atkūręs nuosavybės teisių į nacionalizuotą žemę. Be to, per visą laiką suinteresuotas asmuo nėra pareiškėjai nurodęs pateikti jokių papildomų dokumentų tam, kad būtų galima spręsti klausimą dėl žemės grąžinimo. Dėl to pareiškėja sąžiningai manė, kad yra pateikusi visus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisėms atkurti. Nežiūrint to, paprašiusi suinteresuotą asmenį pateikti informaciją, susijusią su A. R. nuosavybės teisių atkūrimo byla ir gavusi 2013-11-20 raštą Nr. 8SD-(14.8.7)-5641, sužinojo, kad trūksta giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos, neišsilavinusio asmens požiūriu, pateiktų dokumentų nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo pateikta pakankamai, ir manydama, kad buvo nusavinta senelio žemė, pateikė tik vieną prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Esminis suklydimas dėl dokumentų pateikimo buvo įtakotas objektyvių aplinkybių ir privalo būti vertinamas kaip svarbi termino praleidimo priežastis. Be to, valstybės įgaliotoji institucija laiku neišsprendė dokumentų pakankamumo nuosavybės teisėms atkurti klausimo. Ekspertų komisija, kuri sudaroma pagal 1993-06-10 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ 1.2 p. , sprendimo, jog dokumentų atkurti nuosavybės teisėms į A. R. žemę, nepakanka, nepriėmė. Jei toks ekspertų komisijos sprendimas būtų buvęs priimtas, pareiškėja būtų turėjusi teisę pateikti papildomus dokumentus.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą bei atstovė teismo posėdžio metu prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą (b.l. 23-27) nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjai apie B. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę galėjo ir turėjo būti žinoma dar 1990-1999 metais, kadangi ji savo 1999-03-18 pareiškime, adresuotame Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos viršininkui, nurodo, jog žemė 1940 metais buvo pirkta iš savininko A. R. . Tą faktą taip pat patvirtina ir pareiškėjos 2011-05-30 prašymas, skirtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui. Pažymėjo, kad tuo metu, kai pareiškėjai turėjo tapti žinoma apie B. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę, dar nebuvo pasibaigęs terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises. Tretysis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja buvo įstatymo nustatytu laiku pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į A. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę, tačiau 1992-10-29 šį prašymą atsiėmė. 1993-10-05 pareiškėja Kauno miesto valdybai pateikė prašymą parduoti jai minėtą žemės sklypą, šiuo metu esantį (duomenys neskelbtini). Iš to seka, kad visiškai nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog tretysis suinteresuotas asmuo nėra nurodęs jai pateikti jokių papildomų dokumentų, kad būtų galima spręsti klausimą dėl žemės grąžinimo. Nacionalinė žemės tarnyba ir jos pirmtakas neturėjo jokio teisinio pagrindo nurodyti pareiškėjai pateikti papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisių atstatymo, kadangi pareiškėja nebuvo pateikusi jokio prašymo atkurti nuosavybės teises nei į A. R. , nei į B. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektyvių teisių realizavimu, taip pat domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka tik patiems pretendentams. Nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentas savo valiniais veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo visos ir teisingos informacijos dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Pareiškėja pakankamai ilgą laiką žinojo, kad 1940 metais B. R. iš A. R. pirkimo būdu buvo įsigijusi savo nuosavybėn žemės sklypą, tačiau iki šiol nėra pasinaudojusi savo teise pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į šio savininko iki nacionalizacijos turėtą turtą. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dėl kažkokių objektyvių priežasčių ar kliūčių negalėjo pati ar per kitus įgaliotus asmenis laiku pateikti prašymo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 str. 1 d. nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. nuostatas nuosavybės teisės į žemę atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra B. R. (M.) testamentinė įpėdinė - t.y. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (b.l. 19, 20, 21), tačiau Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. ir 4 d. nustatytais terminais nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į B. R. (M.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą bei taip pat nepateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų. Pareiškėja teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius B. R. (M.) iki žemės nacionalizacijos turėtą nuosavybę (b.l. 21). Šių dokumentų juridinę reikšmę turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo ne teismas, bet Institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo (ABTĮ 57 str.). Dėl šios priežasties dokumentų, patvirtinančių B. R. (M.) nuosavybę, juridinės reikšmės vertinimas nelaikytinas šios bylos nagrinėjimo dalykas (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-25 nutartis administracinėje byloje Nr.A2 - 536/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegijos 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008).

Pagal nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. ir 4 d. redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti. Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 5 d.). Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. ir 4 d. nustatyti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Priežastys, atsiradusios po minėtų terminų pasibaigimo, lemiamos įtakos terminų praleidimui neturi (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-870/2007). Šiuo atveju vertinamasis laikotarpis prasideda nuo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo dienos iki Atkūrimo įstatymo nustatytų terminų pateikti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo (iki 2001-12-31) bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus pasibaigimo momento (t.y. iki 2003-12-31). Pareiškėjos prašymas atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d., 4 d. nustatytus terminus grindžiamas pagrinde trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais (neveikimu), nenurodant pareiškėjai pateikti papildomų dokumentų bei neišsprendžiant dokumentų pakankamumo nuosavybės teisėms atkurti klausimo bei išsilavinimo stokos sąlygotu esminiu suklydimu dėl dokumentų pateikimo, sąžiningai manant jog yra pateikti visi dokumentai nuosavybės teisėms atkurti. Pažymėtina, kad teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti už įstatymais apibrėžtų klausimų sprendimą laiku bei tinkamai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.). Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti bei veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu iš esmės tenka patiems pretendentams. Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šio termino trukmė savaime suponavo galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą - t.y. įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei kitus būtinus nuosavybės teisėms atkurti dokumentus. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pretendentė savo veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo į jos tetos valdytą žemę (t.y. ėmėsi veiksmų, būtinų nuosavybės teisėms atkurti), tačiau šios teisės nerealizavo dėl nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių. Administracinėje byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad 1992 metais pareiškėja Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti natūra nuosavybės teise į A. R. iki 1940 metų nacionalizacijos Kaune valdytą žemę (b.l. 13-14). 1992-10-29 pareiškėja pateikė pareiškimą grąžinti dokumentus dėl nuosavybės teisių atstatymo bylos Nr. 6404 Š. vardu (b.l. 42) bei 1993-10-05 Kauno miesto valdybai pateikė prašymą parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 35). Apie tai, jog pareiškėjos senelis A. R. savo turėtą žemę pardavė B. R. (M.) pareiškėja sužinojo vėliausiai 1999 metais. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos 1999-03-18 pareiškimas Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos skyriaus viršininkui, kuriame ji nurodo, kad žemė 1940 metais pirkta iš savininko A. R. (b.l. 34). Administracinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad nuo 1999 metų (kuomet pareiškėja jau akivaizdžiai žinojo, jog B. R. (M.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę) iki 2003-12-31 būtų ėmusis kokių nors veiksmų, siekiant realizuoti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjos nurodytos Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. ir 4 d. nustatytų terminų praleidimo priežastys – išsilavinimo stoka ir esminis suklydimas manant, jog yra pateikti visi dokumentai nuosavybės teisėms atkurti, yra subjektyvaus pobūdžio, jos asmeninės valios sąlygotos aplinkybės, todėl negali būti pripažintos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis. Nebuvo teismui pateikta ir įrodymų, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėja būtų kreipusis į advokatus (kitus specialių žinių bei patirties turinčius asmenis) dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Institucija neišsprendė dokumentų pakankamumo nuosavybės teisėms atkurti klausimo bei nenurodė pareiškėjai pateikti papildomų dokumentų, taip pat nepripažintina objektyvia priežastimi terminui atnaujinti, kadangi, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, pareiškėja 1992-10-29 atsiėmė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Iš to seka, kad nesant pateikto prašymo atkurti nuosavybės teises, Institucija neturėjo pagrindo vertinti dokumentų pakankamumo nuosavybės teisėms atkurti klausimo. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro pagrįstą išvadą, kad administracinėje byloje nepateikta įrodymų, jog nuo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą dienos iki 2003-12-31 pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, negalėjo įgyvendinti savo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą - t.y. neturėjo galimybių paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į B. R. (M.) nuosavybės teise valdytą žemę. Dėl to pareiškėjos aukščiau nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 dalyje ir 4 dalyje nustatytų terminų atnaujinimo priežastimis.

Teismas, įvertinęs visumą surinktų įrodymų, sprendžia, kad terminai pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į B. R. (M.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su B. R. (M.) patvirtinantiems dokumentams praleisti ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jų atnaujinti. Dėl šių aplinkybių pareiškėjos skundas laikomas nepagrįstu ir todėl atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis MarkevičiusJolanta MedvedevienėAudrius Grauželis