Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-03-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-170-1057/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-05
Bylos Nr.
A8.-170-1057/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03407-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Pažeidėjas
T. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-170-1057/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03407-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 9.35 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Mildai Kančytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio Rusijos futbolo klube „(duomenys neskelbtini)“, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M., Lietuvos Respublikos pilietis (paso Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. gruodžio 5 d., 22.30 val., atskrido į Vilniaus oro uosto postą, reisu Maskva – Vilnius (SU2108), pasirinkdamas žalią kanalą veiksmu deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba taikomi draudimai ir apribojimai. Pasirinktinai patikrinus bagažą buvo rastos nedeklaruotos prekės, t. y. 50 kg raudonųjų ikrų be kilmės dokumentų ir prekių ženklinimo. Prekės buvo supakuotos į 4 kartotines dėžes. Prekių vertė 1363 Eur. Prekės buvo sulaikytos ir surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 7VA1002119. Šiais savo veiksmais T. M. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. M. nurodė, kad su protokolu nesutinka, nusižengimo nepripažįsta. Paaiškino, kad įvežė produktus, kurie nėra draudžiami, galvojo, kad nieko draudžiamo neveža, norėjo atvežti dovanų. Vasarą oro uoste klausė muitininkų, ar gali atsivežti ikrų, pasakė, kad gali, jei ne juodi, raudoniesiems ikrams apribojimų nėra. Nesupranta, pagal ką įvertino ikrų kainą, nes Rusijoje jie labai pigūs. Vežė dovanų ikrus iš Sachalino, jų net nepirko, juos jam davė kaip dovanas, kad parvežtų savo šeimai. Nežino, iš kur tokia ikrų kaina – 27 eurai, jokios ekspertizės nedarė. Sutinka, kad 50 kg didelis kiekis, jis prašė 25 kg, bet jie davė 50 kg. Ikrai yra sūdyti, plastmasinėse dėžutės, sufasuoti po 500 g arba po 250 g. Rusijoje tie ikrai vežiojami laisvai, todėl tikriausiai ir nepagalvojo, kad gal tokio kiekio jis negalės įvežti. Muitininkams aiškino, kad čia viskas dovanoms, savo giminėms, ne komercinėms reikmėms. Muitininkai nusprendė, kad negalima išvis įsivežti ikrų. Jis vežė ikrus, kurie nurodyti jo pateiktame dokumente.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. L. nurodė, kad yra Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresnioji inspektorė. Paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 5 d. keleivis atvyko į Vilniaus oro uostą reisu Maskva - Vilnius. Ji pati tą dieną nedirbo, dirbo jos kolegos. Kiek jai žinoma iš prekių sulaikymo protokolo, kuris buvo surašytas, kad keleivis T. M. atsivežė 50 kg raudonųjų ikrų, T. M. pasirinko žalią kanalą, t. y. nedeklaravo muitinei, kad vežasi 50 kg raudonųjų ikrų. Jei būtų deklaravęs, būtų susimokėjęs muito mokestį. Jei nedeklaruoji, susimokėti negalima. Nedeklaravus galima vežtis 20 kg žuvies produktų, o raudonieji ikrai priskiriami prie žuvies produktų. Jie produktus sveria. Ji pati prekių nematė, nes prekės buvo sulaikytos 5 dienas, šiuo metu jos yra muitinės šaldytuve. Ji surašė administracinio nusižengimo protokolą remdamasi prekių sulaikymo protokolu. Buvo ikrai kibirėliuose, nebuvo ženklinimo, bet tas įtakos neturi, nebent įsijungtų veterinarinė tarnyba, būtų pasiūlyta tas prekes savanoriškai išmesti į specialius konteinerius. Muitinės pareigūnai leistų įsivežti 20 kg ir be ženklinimo, o viską, kas viršija, reikėtų išmesti savanoriškai į konteinerį-šaldytuvą. T. M. įsivežė 50 kg raudonųjų ikrų, prekių vertė 1363 eurai. Paskaičiuodami prekių muitinę vertę jie remiasi premi duomenų baze, kur nurodytos kainos iš trečiųjų šalių. Jei kaina būtų mažesnė, skirtųsi kvalifikacija - būtų 208 straipsnio 1 dalis. Keleivis nei gruodžio 5 nei 6 dieną nepateikė ikrų įsigijimo dokumento. Jeigu jų klausia, kiek ko galima įsivežti, jie atsako, bet už kitus darbuotojus ji negali atsakyti. Dėl žuvies produktų yra jų oficialiame tinklapyje, ikrams, kurie yra žuvies produktai, yra nustatytos įvežimo iš trečiųjų šalių normos – 20 kg, o juodos erškėtinių ikros – 250 g. 2017 metų vasaros metu išimčių nebuvo dėl ikrų diferencijavimo, teisės aktai nebuvo keisti. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad jeigu vežama dovanoms, leidžiamas didesnis kiekis nei 20 kg, didesnio kiekio negalima vežti nei sau , nei dovanoms.

T. M. 2017 m. gruodžio 5 d. paaiškinimuose nurodoma, kad atskrido reisu SU 2108 Maskva – Vilnius ir vežėsi su savimi raudoną ikrą, kurią jam perdavė buvę komandos draugai lauktuvių iš futbolo komandos (duomenys neskelbtini). Ikrą vežėsi tik savo reikmėms ir nenorėjo iš to pasipelnyti, norėjo parvežti dovanų, lauktuvių draugams, šeimai, giminėms, nežinojo, kad reikalingi dokumentai (b. l. 4, 5).

Premi.cust.lt duomenimis, rožinės lašišos ikrų „Sahalinskaya“ (prekės kodas 1604310000) vieno kilogramo kaina (vidutinė muitinės vertė) yra 27,26 Eur (b. l. 6).

Iš įlaipinimo kortelės matyti, kad T. M. skrido reisu Maskva – Vilnius (SU2108) (b. l. 7).

2017 m. gruodžio 6 d. prekių sulaikymo protokole Nr. 7VA1002119 nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 5 d., 22.30 val., patikrinus keleivį T. M., atskridusį reisu SU2108 Maskva – Vilnius, buvo rasta 50 kg raudonųjų ikrų be kilmės dokumentų ir prekių ženklinimo (b. l. 8).

Iš 2017 m. gruodžio 3 d. prekių kvito Nr. 17 matyti, kad iš įmonės ĮV Griškovec buvo įsigyta: ketos ikrų (kiekis – 200, vieneto kaina – 300 rublių, suma – 60 000 rublių), karališkosios lašišos ikrų (kiekis – 200, vieneto kaina – 500 rublių, suma – 100 000 rublių), raudonosios lašišos ikrų (kiekis – 100, vieneto kaina – 600 rublių, suma – 60 000 rublių), viso prekių už 220 000 rublių (b. l. 24, 29).

Administracinė atsakomybė pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį kyla už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai patvirtinta, jog T. M. 2017-12-05, apie 22.30 val., atskridęs į Vilniaus oro uosto postą, reisu Maskva – Vilnius (SU2108), su savimi, nepateikiant jų muitinės kontrolei, gabeno privalomas pateikti muitinei prekes, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba taikomi draudimai ir apribojimai, tai yra 50 kg raudonųjų ikrų be kilmės dokumentų ir prekių ženklinimo, kurių vertė 1363 Eur, taigi padarė ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punkte nurodoma, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo.

Pagal 2009 m. kovo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 206/2009 dėl gyvūninių produktų asmeninių siuntų įvežimo į Bendriją, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 136/2004, nuostatas (IV priedo 1 dalies 4 punktas), taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikiamą informaciją apie maisto produktų įvežimą į Europos Sąjungą asmeninėms reikmėms, nustatyta, kad į Europos Sąjungą asmeninėms reikmėms galima įsivežti iki 20 kg žuvų produktų (žuvų, pagamintų žuvų produktų, kiautuotų vėžiagyvių, tokių kaip krevetės, omarai, negyvos midijos ir negyvos austrės) ar vieną didesnio svorio žuvį. Tokie svorio apribojimai netaikomi iš Farerų salų ir Islandijos atvykstantiems keliautojams. Galima įsivežti iki 2 kg gyvų midijų, sraigių, austrių. Iš tam tikrų saugomų rūšių gyvūnų pagamintiems produktams gali būti taikomi specialūs ribojimai. Pavyzdžiui, eršketų rūšies ikrams taikoma svorio riba — 125 gramai vienam asmeniui.

Kaip nustatyta byloje, T. M. į Lietuvos Respubliką iš Rusijos Federacijos, tai yra į Europos Sąjungą įvežė 50 kg raudonųjų ikrų, nedeklaruodamas, jog gabena tokias prekes. To neginčija ir pats T. M.. Raudonieji ikrai, kaip nurodė ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresnioji inspektorė A. L., yra priskiriami prie žuvies produktų, o žuvies produktų įvežimas į Europos Sąjungą yra ribojamas teisės aktais, tai yra asmeninėms reikmėms galima įsivežti iki 20 kg tokių produktų (raudoniesiems ikrams netaikomi specialūs ribojimai). Taigi T. M. leidžiamą įvežti kiekį viršijo 30 kg. Nors T. M. teigia, kad įvežė produktus, kurie nėra draudžiami, kad galvojo, kad nieko draudžiamo neveža, kad vasarą oro uoste klausė muitininkų, ar gali atsivežti ikrų ir jie jam pasakė, kad gali, jei ne juodi, raudoniesiems ikrams apribojimų nėra, kad vežė ikrus savo ne komercinėms, o savo reikmėms, dovanoms, tačiau tokie jo paaiškinimai nešalina jo administracinės atsakomybės pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kad yra teisės aktai, reglamentuojantys, ką galima įvežti be importo muitų ir mokesčių iš trečiųjų šalių, kad yra nustatytos tam tikrų prekių, daiktų įvežimo iš trečiųjų šalių normos, yra visuotinai žinoma, be to, keleiviams tokia informacija yra teikiama ir atitinkamų institucijų interneto svetainėse, tokiose kaip Vilniaus teritorinės muitinės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kt., tai yra, yra visuotinai prieinama, todėl kiekvienas keleivis, norėdamas įsivežti tam tikrų prekių ir panašiai iš trečiųjų šalių turėtų pasidomėti, kiek ir kokių prekių galima įsivežti jų nedeklaruojant. Be to, šiuo atveju pažymėtina tai, kad T. M. į Rusijos Federaciją vyko ne pirmą kartą, jis dirba Rusijos futbolo klube, todėl iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, ir atvirkščiai, skraido nuolat, kas rodo, jog su teisės aktais nustatytomis taisyklėmis jis turėtų būti susipažinęs. Objektyvių duomenų, kad vasarą muitinės darbuotojai galėjo pateikti T. M. klaidingą informaciją, jog raudonųjų ikrų jis gali vežtis, kiek nori, byloje nėra. Tokios aplinkybės savo rašytiniuose paaiškinimuose T. M. nurodęs nebuvo, ją nurodė tik teismo posėdžio metu, kas leidžia abejoti jo paaiškinimų teisingumu. Be to, Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresnioji inspektorė A. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2017 metų vasaros metu išimčių dėl ikrų diferencijavimo nebuvo, teisės aktai nebuvo keisti. Taip pat teismas šiuo atveju pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kad leidžiama įsivežti daugiau nei 20 kg žuvies produktų, jeigu produktai vežami kaip dovanos. Taigi, T. M., turėdamas reikiamą patirtį, žinodamas prekių deklaravimo tvarką (pats posėdžio metu teigė, kad vasarą klausė pareigūnų dėl nedeklaruotino produktų kiekio, taigi suprato deklaravimo reikšmę) bei suprasdamas, kad turi pareigą jas deklaruoti, pateikti muitinės patikrinimui, jis to nedarė, o sąmoningai pasielgė taip, kad išvengtų muitinės kontrolės; nepasirinko raudonojo kanalo, skirto turintiems deklaruotinų prekių asmenims, bet pasirinko žaliąjį kanalą.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad jis dar vasarą neva klausė, kokį kiekį ikrų gali įvežti į Lietuvos Respubliką, akivaizdu, kad pastarasis nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas nagrinėjamoje situacijoje, neatliko jokių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, kokiu kanalu jis turi išeiti iš Vilniaus oro uosto, nesidomėjo, ar turi savo gabenamas prekes deklaruoti, kas ir sąlygojo jam inkriminuojamų neteisėtų veiksmų atlikimą. Tokių veiksmų atlikimas, priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali ir turi būti vertinami kaip prekių nepateikimo muitinės kontrolei veiksmai. Be to, iš liudytojos A. L. parodymų matyti, kad Muitinės tinklapyje galima rasti visą reikiamą informaciją dėl prekių deklaravimo, yra nurodytos įvežimo normos.

Taigi nustatytos aplinkybės rodo, jog T. M. atlikdamas byloje nustatytus veiksmus – deklaruodamas, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba taikomi draudimai ir apribojimai, – suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir norėjo taip veikti.

T. M. taip pat ginčija byloje nustatytą ikrų vertę, tai yra 1363 Eur, nurodo, kad nesupranta, pagal ką įvertino ikrų kainą, nes Rusijoje jie labai pigūs, nežino, iš kur tokia ikrų kaina - 27 eurai, jokia ekspertizė daryta nebuvo. Kaip matyti iš bylos duomenų, tą teismo posėdžio metu nurodė ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi inspektorė A. L., kad paskaičiuodami prekių muitinę vertę jie remiasi premi duomenų baze, kur nurodytos kainos iš trečiųjų šalių. Pateiktais duomenimis, 2017-12-06 rožinės lašišos ikrų „Sahalinskaya“ (prekės kodas 1604310000) vieno kilogramo kaina (vidutinė muitinės vertė) buvo 27,26 Eur. Visgi T. M. į bylą pateikė 2017-12-03 ĮV Griškovec prekių kvitą Nr. 17, kuriame nurodytos prekės: ketos ikrai (kiekis – 200, vieneto kaina – 300 rublių, suma – 60 000 rublių), karališkosios lašišos ikrai (kiekis – 200, vieneto kaina – 500 rublių, suma – 100 000 rublių), raudonosios lašišos ikrai (kiekis – 100, vieneto kaina – 600 rublių, suma – 60 000 rublių), viso prekių už 220 000 rublių, ir teigė, jog jis vežė būtent šiuos ikrus, kurie nurodyti jo pateiktame dokumente. Netikėti T. M. pateiktais įrodymais dėl vieno kilogramo ikrų vertės teisingumu ir pagrindo taikyti kitą šios prekės įvertinimą teismas neturi.

Tačiau, teismo vertinimu, ikrų vertė net ir atsižvelgiant į T. M. pateiktus duomenis, šiuo atveju kvalifikavimui reikšmės neturi. Remiantis Lietuvos banko skelbiamais euro ir užsienio valiutos santykiais, 2017-12-05 Rusijos rublio ir euro valiutos santykis buvo 69,5478, tai yra 1 euras buvo lygus 69,5478 Rusijos rubliams, todėl 100 g rožinės lašišos ikrų vertė – 8,62 EUR, o 50 kg– 431,00 EUR, taigi, ši vertė viršija penkis, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Dėl to darytina išvada, kad T. M. veiksmai pagrįstai protokole kvalifikuoti pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį.

ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, jog padarytas nusižengimas yra susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika, nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia. T. M. dirba, anksčiau vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda galioja (b. l. 9). Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į T. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei bausmės paskirtį, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti didesnę baudą nei ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos piniginės nuobaudos vidurkis, todėl jam skirtina piniginė nuobauda neviršijanti jos vidurkio.

ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą. Nors 20 kg leidžiama įsivežti, tačiau T. M. nedeklaravo ir šio kiekio, taigi, pasirinkdamas taip veikti, neteisėtai gabeno 50 kg raudonųjų ikrų, todėl šie 50 kg raudonųjų ikrų, kurie iš T. M. paimti pagal 2017-12-06 prekių sulaikymo protokolą, konfiskuotini kaip kontrabandos daiktai (ANK 208 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635, 636 straipsniais,

nutaria:

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1800 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 4 dalimi, konfiskuoti 50 kg raudonųjų ikrų, saugomų Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto poste.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17075622989 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: