- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- AN2-237-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00666-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.14.9Nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka (ANK 675 str.)
- 21.14.10Priverstinis nutarimų skirti baudą vykdymas (ANK 676 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019 m. kovo 31 d., 18.31 val., krašto kelyje (duomenys neskelbtini), (kelio ruožo su skiriamąja juosta k. pusė), 220 km, vairuodamas automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 128 km/h greičiu, kai leistinas greitis 70 km/h ir leistiną greitį įvertinus prietaiso paklaidą viršijo 56 km/h. Be to, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,4 promilių girtumo laipsnis ir nepakluso teisėtam pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tokiais veiksmais A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14,16,127 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytus nusižengimus.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu A. Ž. pripažino kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui; pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams; pripažino kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir A. Ž. paskyrė galutinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Nutarimui įsiteisėjus automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė grąžinti automobilio savininkui ar jo įgaliotam asmeniui.
2.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino įrodyta, kad pažeidėjas padarė visus jam inkriminuojamus nusižengimus. Nors pažeidėjas nesutiko, kad jis padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau teismo vertinimu, byloje esanti medžiaga: pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas, pareigūnų parodymai teisme, neginčijamai patvirtino šio nusižengimo padarymą.
2.2. Teismas, įvertinęs padarytų nusižengimų pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, nustatytas atsakomybę švelninančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, sprendė, kad yra pagrindas paskirti sankcijose numatytas minimalias nuobaudas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Ž. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarimą ir pripažinti, kad A. Ž. veiksmuose nėra nusižengimo sudėčiai reikalingų visų elementų, kuriais remiantis neginčijamai būtų galima pripažinti, kad pažeidėjas padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Prašo paskirtą 800 Eur nuobaudą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį vadovaujantis ANK 3 straipsniu sumažinti iki 400 Eur. Skiriant galutinę nuobaudą, vadovaujantis ANK 37 straipsniu pakeisti į viešuosius darbus bei sutrumpinti teisęs vairuoti transporto priemones atėmimą iki 10 mėnesių.
3.1. Dėl nuobaudos paskyrimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nurodo, kad pažeidimo padarymo dieną už šiame straipsnyje numatytą nusižengimą buvo numatyta bauda nuo 300 Eur iki 450 Eur, tačiau teismas paskyrė 800 Eur baudą. Kadangi nuobaudos dydis pasikeitė nuo 2019-04-01, todėl vadovaujantis ANK 3 straipsniu, teismas privalėjo vadovautis straipsnio redakcija, galiojusia pažeidimo padarymo metu. Dėl to paskirta bauda pagal šį straipsnį turi būti naikintina ir skirtina bauda iki 450 Eur.
3.2. Apeliantas nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Tvirtina, kad jo veiksmuose nėra šio nusižengimo sudėties. Pasak apelianto, nebuvo aiškiai išreikštas stabdymas. Mano, kad pareigūnai pažeidė pareigą aiškiai ir suprantamai stabdyti, t. y. jie nesilaikė 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-673 25 straipsnio reikalavimų ir netinkamai išreiškė signalą sustoti, t. y. nemojavo skritulio su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties – pareigūnai pamojavo tik vieną kartą. Mano, kad dėl to net blaivam asmeniui būtų sunku suprasti, kad yra stabdomas, o pažeidėjas buvo neblaivus. Pažymi, kad pareigūnai negalėjo nurodyti, kad pažeidėjas būtų didinęs greitį, jie tik pasakė, kad pažeidėjas nestojo. Pareigūnai teismo posėdžio metu akcentavo, kad jų automobilis labai galingas, todėl mano, kad pareigūnai dėl šios aplinkybės nesivargino tinkamai stabdyti, nes buvo įsitikinę, kas jie apeliantą pavys. Nurodo, kad jis sustojo už 600-700 metrų supratęs, kad vis tik buvo stabdomas, tai suprato iš to, kad pareigūnai pradėjo važiuoti iš paskos. Staigiai nenorėjo stabdyti, kad nesukeltų avarinės situacijos, o sustojo už kelių šimtų metrų. Be to, dėl jo neblaivumo, jo reakcija buvo lėtesnė. Nesutinka su išvada, kad jis bandė pasišalinti, nes, pasak jo, transporto priemonių durelių atidarymą negalima traktuoti kaip mėginimą bėgti. Pažymi, kad duris atidarė tik dėl to, kad neatsidarė langas.
3.3. Nusprendus pripažinti, kad vis tik yra kaltas padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą. Nurodo, kad jis vienas šeimoje yra dirbantis asmuo, augina 4 nepilnamečius vaikus: du jo, du žmonos iš pirmosios santuokos. Jo atlyginimas be priedų sudaro 730 Eur. Yra sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nuoma mėnesiui kainuoja 200 Eur. Taip pat turi dvi mobiliųjų telefonų išpirkimo sutartis, 2018-05-09 yra sudaręs paskolos sutartį, kurios likutis šiai dienai yra 2057,12 Eur, sutarties terminas iki 2020-02-18.Mano, kad šie duomenys sudaro pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 metų sutrumpinti iki vienerių metų.
3.4. Prašo paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus. Nurodo, kad nenori pakenkti šeimos interesams, todėl sutinka, kad jam skirta bauda būtų pakeista į viešuosius darbus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliantas skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, 422 straipsnio 5 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniu skundu nesutinkama su paskirta nuobauda ir nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.
Dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo
7. Apelianto manymu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius šį nusižengimą. Taigi apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas.
8. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pažeidėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nustačius, jog jis nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė motyvus, kuriais grindė savo išvadą, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus, neapsiribojo tik formaliu duomenų vertinimu, įrodymus vertino ir kartu, ir atskirai vienus nuo kitų, todėl padarė argumentais pagrįstą išvadą, kuri yra teisinga ir atitinkanti byloje esančius įrodymus. Teismas pagrįstai rėmėsi pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija, jų parodymais teismo posėdžio metu bei vaizdo įrašu, kuris patvirtino pareigūnų duotus parodymus. Netikėti pareigūnų parodymais, nebuvo jokio pagrindo, o apelianto keliamos versijos vertinamos tik kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareigūnai netinkamai stabdė ir nesilaikė 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-673 25 straipsnio reikalavimų, nurodančių, kad reikalavimas stabdyti išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Tačiau taip pat nurodo, kad pareigūnai pamojavo vieną kartą. Minėto įsakymo nuostatoje nėra nurodyta, kiek kartų policijos pareigūnas turi mojuoti lazdele, todėl vienkartinis pamojavimas lazdele rodant sustoti, yra pakankamas. Taigi apeliantas, prieštaraudamas pats sau, iš esmės neneigia, kad policijos pareigūnas mojavo lazdele, vadinasi, jie laikėsi minimo įsakymo ir tinkamai išreiškė reikalavimą sustoti. Esant išreikštam tinkamam reikalavimui sustoti, pažeidėjas privalėjo tai padaryti, tačiau to nepadarė ir bylos duomenys patvirtina, kad pažeidėjas nesustojo ne dėl to, kad jis neva nematė pareigūnų stabdymo, kad neva nenorėjo sukelti avarinės situacijos, o dėl to, kad tai darė tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, nes vairavo būdamas neblaivus ir viršijo greitį.
11. Tarnybiniame pranešime pareigūnas A. R. nurodė, kad po stabdymo, automobilio „VOLVO“ vairuotojas padidino greitį ir nuvažiavo toliau. Įjungę švyturėlius pradėjo vytis ir pasivijo už poros kilometrų. Nurodė, kad vairuotojas, pamatęs pareigūnų automobilį, nusuko nuo kelio ir sustojo žvyruotame kelyje esančioje aikštelėje. Iš automobilio išlipęs vairuotojas bandė kažkur eiti nuo savo automobilio, tačiau pareigūnas L. D. vairuotoją sulaikė (b. l. 5). Teismo posėdžio metu pareigūnas A. R. patvirtino, kad pažeidėjas nesustojo stabdomas, nors akivaizdžiai tai matė, be to, nelėtindamas greičio, nuvažiavo toliau. Patvirtino, kad automobilio „VOLVO“ vairuotojas pasukęs į žvyrkelį sustojo ir išlipo. Nurodė, kad vijosi apie 1 km. Liudytojas L. D. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad užfiksavo automobilį „VOLVO“ važiuojantį 120 km/h greičiu, jį stabdė, tačiau vairuotojas šiek tiek sumažinęs greitį nuvažiavo nestabdydamas toliau. Vijosi įjungę švyturėlius apie 1,5 km, kol šis sustojo. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnai tarnybiniu automobiliu vejasi A. Ž. vairuojamą automobilį. Matyti, kad vairuotojas pasuko į žvyruotą kelią ir bandė pasišalinti.
12. Visi šie duomenys neginčijamai patvirtina pažeidėjo tyčią nepaklusti pareigūnų reikalavimui sustoti. Pažeidėjo nurodyta aplinkybė, kad neva nenorėjo staigiai stabdyti, yra niekuo nepagrįsta. Priešingai, tiek pareigūnų parodymai, tiek vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas patvirtina, kad pareigūnai vijosi pažeidėją, o pastarasis nestabdė, o sustojo tik pasukęs į žvyruotą kelią. Jokių kitų automobilių nebuvo. Nors pareigūnų nurodytas atstumas, kurį vijosi pažeidėją nėra tikslus (1-2 km), tačiau tai esmės nekeičia, nes, kaip minėta, iš vaizdo įrašo matyti, kad pažeidėjas net nebandė stabdyti. Kita vertus, paties pažeidėjo nurodytas atstumas už kurio neva jis sustojo (600-700 m) tik patvirtina, kad jis nestabdė automobilio po pareigūnų išreikšto aiškaus reikalavimo sustoti, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pažeidėjo nurodyta aplinkybė, kad iš galo jam važiavo kiti automobiliai, todėl nenorėjo staigiai stabdyti, paneigta pareigūnų parodymais ir vaizdo įrašu. Pažeidėjo neblaivumas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip nestojimo pateisinimas dėl sulėtėjusios reakcijos. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pažeidėjo veiksmuose, priešingai nei mano pažeidėjas, yra visi šio nusižengimo požymiai, todėl keisti šią nutarimo dalį, nėra pagrindo.
Dėl nuobaudos paskyrimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
13. Pirmosios instancijos teismas pažeidėjui už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė 800 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
14. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1931), kad šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Nusižengimas padarytas 2019 m. kovo 31 d. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) numatyta nuobauda buvo nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Taigi A. Ž. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį teismas už pažeidimą, padarytą 2019 m. kovo 31 d. galiojant senajai šio straipsnio redakcijai (galiojusiai iki 2019-04-01) turėjo paskirti ne didesnę baudą nei sankcijoje numatyta maksimali bauda – 450 Eur.
15. Įvertinus pirmosios instancijos teismo paskirtą nuobaudą už visus A. Ž. padarytus nusižengimus, matyti, kad teismas pažeidėjui skyrė minimalias pinigines baudas. Dėl to ginčo nėra. Vadinasi, teismas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį turėjo paskirti ne 800 Eur (aštuonių šimtų) baudą, o 300 Eur (trijų šimtų) baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė įstatymą, todėl pažeidėjui pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskyrė netinkamą baudą. Ši nutarimo dalis keistina ir pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta bauda mažintina iki 300 Eur.
16. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskyrė A. Ž. galutinę nuobaudą – 850 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Kadangi pagal šį straipsnį galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, šiuo atveju pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, todėl galutinė nuobauda nesikeičia.
Dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus
17. Apeliantas prašo paskirtą baudą – 850 Eur pakeisti į viešuosius darbus, nes tokiu būdu nenukentės jo šeimos interesai.
18. Esant asmens rašytiniam prašymui, visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis ANK 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis (ANK 37 straipsnio 1 dalis). Tačiau asmuo turi pateikti ne tik rašytinį prašymą pakeisti baudą viešaisiais darbais, bet ir įrodymus dėl sunkios materialinės padėties (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.). Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme, A. Ž. teismo posėdyje prašymo pakeisti baudą viešaisiais darbais nepateikė, todėl baudos pakeitimas viešaisiais darbais skundžiamu pirmosios instancijos nutarimu nebuvo sprendžiamas. Tačiau vadovaujantis ANK 675 straipsnio 4 dalies nuostatomis, baudą keisti viešaisiais darbais galima tik tol, kol priimtas nutarimas nėra įsiteisėjęs. Šiuo atveju pažeidėjas apeliaciniame skunde išreiškė prašymą baudą pakeisti viešaisiais darbais.
19. Apeliantas prie apeliacinio skundo pateikė duomenis, jog nuo 2019 m. birželio 14 d. dirba UAB „G“ apdailininku. Darbo sutartyje susitartas atlyginimas 730 Eur (b. l. 49-51). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad apeliantas yra santuokoje su R. U.-Ž., abu augina du mažamečius vaikus. Kiti kartu gyvenantys 2 vaikai yra iš pirmosios sutuoktinės santuokos (b. l. 39). A. Ž. 2018-05-29 su UAB „I“ sudarė paskolos sutartį, iš kurios matyti, kad pažeidėjas pasiskolino 1840,95 Eur. Paskolos grąžinimo terminas – 2021-06-12. Iš UAB „Ge“ rašto matyti, kad A. Ž. pagal sutartį Nr. 11-039832-GV skolingas 2057,12 Eur. Taip pat pateikė duomenis, kad turi du mobilaus ryšio telefono aparatus (b. l. 37-38). Duomenų, kad yra sudaręs telefonų išpirkimo sutartis ir pažeidėjas kas mėnesį moka už telefonus kreditoriui AB „T“, nėra pateikta. Pažeidėjas nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą ir kitą registruotiną turimą turtą, tačiau pateikė duomenis, kad yra sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir kas mėnesį už būsto nuomą moka 200 Eur (b. l. 35-36).
20. Apelianto manymu, šie duomenys patvirtina jo sunkią materialinę padėtį ir sudaro pagrindą paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad pažeidėjo materialinė padėtis, šeiminės aplinkybės nesudaro pagrindo paskirtą baudą keisti į viešuosius darbus. Apeliantas yra dirbantis asmuo, kartu su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo privalo prisidėti ir sutuoktinė. Jokių duomenų, kad sutuoktinė šiuo metu nedirba, negauna išmokų už vaikus, nepateikta. Be to, pažymėtina, kad pažeidėjas neturi pareigos išlaikyti kitų dviejų savo sutuoktinės nepilnamečių vaikų, tokią pareigą turi jų tėvai, todėl teismas vertina, kad pažeidėjas išlaiko tik du nepilnamečius vaikus. Apeliantas pateikė duomenis, kad turi įsiskolinimų kreditoriams, kad yra sudaręs būsto nuomos sutartį, tačiau šie duomenys, įvertinus tai, kad pažeidėjas yra dirbantis asmuo, nesudaro pagrindo manyti, kad jis neturi jokios galimybės sumokėti paskirtą baudą. Iki tol apeliantas visas paskirtas baudas už administracinius nusižengimus sumokėjo.
21. Kita vertus, įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad asmuo, prašydamas pakeisti baudą į viešuosius darbus, privalo pateikti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan., tačiau tokių duomenų pažeidėjas nepateikė. Apeliaciniame skunde nurodo, kad darbo užmokestis yra 730 Eur atskaičius mokesčius be priedų. Vadinasi, pažeidėjas prie darbo užmokesčio gauna priedus, tačiau apie tai nepateikė jokių duomenų. Be to, vien faktas, kad apeliantas nuomojasi gyvenamąjį būstą, savaime nepaneigia, kad jis neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo registruoto turto. Taigi apeliantas nepateikė visų būtinų duomenų apie savo materialinę padėtį, o turimi duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad pažeidėjas negalės sumokėti paskirtą baudą – 850 Eur, todėl ją keisti į viešuosius darbus, nėra pagrindo.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, asmuo po nutarimo priėmimo turi galimybę prašyti išdėstyti baudos mokėjimą Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Be to, vadovaujantis ANK 676 straipsnio 3 ir 4 dalimis, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Tuomet Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, o ši teikimu kreipiasi į teismą. Teismas nutarimu, esant apelianto sutikimui, gali pakeisti baudą viešaisiais darbais.
Dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino
23. Apeliantas prašo jam sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 10 mėnesių. Prašymą grindžia sunkia savo materialine padėtimi.
24. Pirmosios instancijos teismas pažeidėjui paskyrė galutinę nuobaudą pagal sunkiausią apelianto padarytą nusižengimą - ANK 426 straipsnio 5 dalį. Už šiame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė minimalų trejų metų terminą, todėl norint skirti trumpesnį terminą, būtina svarstyti galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje (ANK34 straipsnio 5 dalis).
25. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje minimali bauda. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais.
25.1. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, ir rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
26. Analizuojamu atveju nėra jokio pagrindo apeliantui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą. Pažeidėjas padarė tris labai šiurkščius nusižengimus: vairavo neblaivus (nustatytas neblaivumas1,4 prom.), viršijo greitį 56 km/h ir nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti. Pažeidėjui viena atsakomybę švelninanti aplinkybė nustatyta tik dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytų nusižengimų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Tačiau dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36straisonio 1 dalies 12 punktas). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad apeliantas baustas už greičio viršijimą, be to, baustas ir už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, bei kitus nusižengimus. Tai neigiamai charakterizuoja apeliantą ir rodo, kad pažeidėjas nėra labai atsakingas ir pareigingas asmuo. Darbdavio pateikta teigiama charakteristika nesudaro pagrindo manyti priešingai, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėjas linkęs daryti administracinius nusižengimus.
27. Apelianto nurodyta sunki materialinė padėtis neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina. Kita vertus, pastebėtina, kad apeliantas, prieš darydamas nusižengimą, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes, juolab, kad visos nurodytos aplinkybės, susijusios su materialine padėtimi, egzistavo iki pažeidimo padarymo ir tai jam nesukliudė padaryti pažeidimą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
28. Taigi nustatytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad pažeidėjas nėra labai atsakingas ir pareigingas vairuotojas, sudarė pagrindą skirti nuobaudą ANK 422 straipsnio 5 dalies, 416 straipsnio 6 dalies bei 426 straipsnio 5 dalies sankcijų ribose. Analizuojamu atveju pažeidėjui už visus nusižengimus buvo numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Visais atvejais buvo paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas ir galutinė nuobauda atitinka sunkiausio apelianto padaryto nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą. Būtent toks terminas, kuris, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra proporcingas padarytam nusižengimui, pažeidėjo asmenybei, leis įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pažeidėjui paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, o paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta minėtų straipsnių sankcijose, nėra jokio pagrindo.
29. Esant išdėstytiems argumentams, keistina nutarimo dalis, kuria A. Ž. paskirta nuobauda pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir A. Ž. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį skirtina 300 Eur bauda. Kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
30. Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė mokėjimo nurodymą, pasirašytą 2019-06-17 19:02:26, iš kurio matyti, kad jis sumokėjo 12 Eur žyminio mokesčio Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kadangi ANK nenumato už apeliacinį skundą, paduotą administracinio nusižengimo byloje, mokėti žyminį mokestį, todėl jis grąžintinas apeliantui A. Ž..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutarimo dalį, kuria A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur bauda ir ją sumažinti iki 300 Eur, paliekant taikytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti A. Ž. 12 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019-06-17, už apeliacinį skundą, paduotą administracinio nusižengimo byloje.