Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. paskirta 42 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. jam paskirta 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams ir, vadovaujantis ATPK 33 str., administracines nuobaudas subendrinus, R. K. paskirta galutinė nuobauda – 1020 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. balandžio 28 d. apie 18.45 val. Akmenėje, (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį ,,RENAULT TRAFIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, važiuodamas atbuline eiga neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, kliudė šalia stovėjusį automobilį ,,PEUGEOT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to jis buvo apgadintas, ir pasišalino iš įvykio vietos prieš tai nepranešęs policijos pareigūnams, tuo pažeisdamas KET 9 ir 222 punktų reikalavimus.

Taip pat skunde apeliantas akcentuoja, kad automobiliu „RENAULT TRAFIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo ir yra techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, įvykio metu jis buvo visiškai blaivus, todėl neturėjo jokio pagrindo pasišalinti iš įvykio vietos, o teismas savo nutarime ir nenurodė, kokiu tikslu jis įvykio vietoje neliko.

Be to, apeliantas pažymi, kad ant jo vairuoto automobilio jokių sugadinimų sekančią dieną 2016-04-29 nebuvo užfiksuota, jokių sugadinimų jis nepastebėjo nei pats įvykio dieną. Nurodo, kad apklausti liudytojai patvirtino, jog iš savo automobilio, po atsitrenkimo į kitą automobilį, jis išlipęs nebuvo, liudytojai nenurodė, kad jis būtų skubiai pasišalinęs iš įvykio vietos ar kaip nors kitaip slėpęs įvykio pėdsakus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ir paskambinus liudytojui A. G. jis neneigė įvykio dieną ir nurodytu laiku buvęs prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ su automobiliu „RENAULT TRAFIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau, o pasiūlius A. G. atvykti į įvykio vietą ir išsiaiškinti dėl sukelto eismo įvykio atsisakė, nes, apžiūrėjęs savo automobilį jokių sugadinimų nepastebėjo, pamanė, kad A. G. mėgina jį apgauti dėl automobilio apgadinimo, nes A. G. automobilio, kurį gerai žino (,,Toyota“ pilkos spalvos) jis tą dieną prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ nematė, neprieštaravo nei tam, kad A. G. kviestų policiją. Tačiau, pasak apelianto, policija su juo įvykio dieną telefonu nesusisiekėm, o pats į policiją nevyko, nes nemanė kažką pažeidęs. Skunde apeliantas nurodo, kad pareigūnai jį apie galimą eismo įvykį informavo tik kitą dieną ir tuomet jiems nurodė tikrai buvęs įvykio vietoje nurodytu laiku. Pažeidėjas pažymi, kad asmeniui, prisistačiusiu A. G., pasiūlius atvykti į įvykio vietą, kol dar policijai apie įvykį nepranešta, būtų nelogiška nevykti ir nepildyti eismo įvykio deklaracijos, tačiau jis atsisakė, nes nesuprato, kad dalyvavo eismo įvykyje iš kurio pasišalino ir apie tai jau žino tretieji asmenys.

Apibendrindamas apeliantas akcentuoja, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad jis butų turėjęs kažkokį motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos (automobilis buvo techniškai tvarkingas ir apdraustas, įvykio metu buvo blaivus) ar turėjęs objektyvų pagrindą manyti, kad dalyvavau eismo įvykyje (automobilis buvo be defektų; liudytojai patvirtino, kad jis nebuvo išlipęs iš automobilio ir, kad būtų matęs įvykio padarinius), kad būtų mėginęs nuslėpti patį eismo įvykio faktą ir savo dalyvavimą jame (iškart sakė, kad buvo nurodytoje aikštelėje ir vairavo; paskambinus asmeniui, prisistačiusiam A. G., ir pasakius, kad bus iškviesti policijos pareigūnai su tuo iškart sutiko), nevengė administracinės ar turtines atsakomybes (policijos pareigūnai dėl šio įvykio tą pačią dieną man neskambino, apie tai, kad galėjau padaryti eismo įvykį neinformavo, į eismo įvykio vietą atvykti nesiūlė).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos, teismo posėdžio protokolų, skundžiamo teismo nutarimo akivaizdu, kokiais įrodymais teismas grindė savo sprendimą (administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, fotonuotraukomis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. K., liudytojų L. I., A. G., R. V., K. S. parodymais, I. P. paaiškinimu ir kt.). Visus įrodymus, kuriuos apeliantas paminėjo savo skunde, apylinkės teismas ištyrė, įrodymų turinio apeliantas nekvestionuoja, naujų neištirtų aplinkybių skunde nenurodo, iš esmės, nesutikdamas tik su įrodymų įvertinimu ir nutarimo dalimi, kuria konstatuota jo kaltė pagal ATK 130 str. 1 d. Taigi, aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Taigi, skundžiamu Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimu R. K. atitinkamai nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir pagal ATPK 130 str. 1 d. Pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla atsakomybė tam, kas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Su minėtu pažeidimu šiuo atveju susijęs ir kitas apeliantui inkriminuotas pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. 1 d., pagal kurį atsakomybė kyla tam vairuotojui, kuris pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Iš apeliacinio skundo aišku, kad neginčijamas sukelto eismo įvykio faktas, kitos nustatytos aplinkybės ir apylinkės teismo sprendimas pripažinti R. K. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir paskyrus už tai atitinkamą administracinę nuobaudą. Tačiau pažeidėjas savo skundu kategoriškai neigia tyčią savo veiksmuose, pasišalinus iš eismo įvykio vietos, ir atitinkamai savo kaltę ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padaryme.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. K. įvykio dieną atbuline eiga manevruodamas automobiliu, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir jį apgadino, tačiau eismo įvykio vietoje, su kuriuo susijęs, nepasiliko, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Liudytojo K. S., kuris girdėjo trenksmą ir pamatė, kaip R. K. vairuojamas automobilis „RENAULT TRAFIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkęs į kitą stovintį automobilį ,,Peugeot“ ir jį apgadinęs – dėka, eismo įvykį sukėlęs asmuo – R. K., buvo nustatytas. Atkreiptinas dėmesys, kad R. K. nuo pat administracinės teisenos pradžios neneigė su automobiliu įvykio dieną buvęs įvykio vietoje, manevravęs automobiliu prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau neigė sukėlęs eismo įvykį. Visgi teisminio bylos nagrinėjimo metu, susipažinęs su surinktais įrodymais, R. K. savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio pripažino. Tačiau teismo posėdžio metu R. K. ir toliau tvirtino neturėjęs tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes, paprasčiausiai, nepajuto, kad su savo vairuojamu automobiliu kažkur atsitrenkė. Atkurta įvykių raida šioje byloje, konkretaus eismo įvykio aplinkybės, neleidžia vienareikšmiškai atmesti apelianto parodymų. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, savo išvados apie tyčinį R. K. veikimą pasišalinus iš eismo įvykio vietos nemotyvavo, nepagrindė jokiais neginčijamais ir vienareikšmiškai vertintinais įrodymais.

Iš tikrųjų šioje byloje atskleisti R. K. veiksmai – sukėlus eismo įvykį, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai, formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Tačiau teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju, sprendžiant dėl asmens kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d., būtina nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, įrodymų, kurie leistų spręsti, kad R. K. iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, būtų pasitraukęs tyčia. Šioje byloje nenustatyta, kad R. K. vairuojamas automobilis būtų neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat nenustatyta, kad apeliantas automobilį būtų vairavęs neblaivus, neturėdamas tam teisės ar pan. R. K. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nuo administracinės bylos pradžios neneigė buvęs įvykio vietoje, vėliau pripažino galėjęs atsitrenkti į kitą automobilį, tačiau neigė tai pastebėjęs, pajutęs. Paminėtos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad apeliantas būtų turėjęs kažkokį motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kad būtų mėginęs nuslėpti patį eismo įvykio faktą ir savo dalyvavimą jame, stengęsi išvengti administracinės ar turtinės atsakomybės. Prielaidą, kad R. K. iš tikrųjų galėjo nepajusti savo vairuojamo automobilio kontakto su kita transporto priemone (automobiliu ,,Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, kad ant apelianto vairuoto automobilio jokie sugadinimai nenustatyti, kad automobilis „RENAULT TRAFIC“, kurį vairavo R. K., yra ženkliai didesnis ir sunkesnis už automobilį ,,Peugeot 206“, kuriam buvo įlenktos tik kairės pusės durelės – tai yra nustatytas nežymus apgadinimas, ir tai, kad R. K. į kitą automobilį atsitrenkė važiuodamas atbuline eiga, po kontakto nebuvo sustojęs, iš automobilio neišlipo, įprastai manevruodamas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (liudytojų K. S. parodymai).

Aukštesnės instancijos teismas dar sykį akcentuoja, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Šioje byloje nėra neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima patikimai nuspręsti, kad R. K. suvokė sukėlęs eismo įvykį, o po to tikslingai pasirinko neteisėtą elgesio variantą – pasišalindamas tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Byloje nėra įrodymų, kad R. K. nuo pat pradžių suvokė savo elgesio neteisėtą pobūdį ir kad toliau, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, elgiasi neteisėtai. Jau minėta, kad R. K. teismo posėdyje neneigė eismo įvykio fakto ir kilusių padarinių, nesiekė išvengti atsakomybės, pareigos atsakyti už sukeltą eismo įvykį, kas rodo, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų esmės ir teisėtumo.

Nenustačius būtino ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį dėl R. K. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirtas nuobauda subendrinta su pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. paskirta nuobauda ir R. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1020 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.