Kauno apygardos teismo nutartis

2025-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-71-888/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-24
Bylos Nr.
AN2-71-888/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01028-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
M. P.
Advokatai
Asta Skujytė
Kategorijos
  • 10.40pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-71-888/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01028-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 10.40; 22.11.10; 22.11.11; (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė,

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovės advokatės Astos Skujytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 17 d. nutarties, kuria netenkintas M. P. atstovės advokatės Astos Skujytės skundas ir paliktas nepakeistas Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus (toliau – Institucija) direktoriaus pavaduotojo K. R. 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) M. P. nubaustas už tai, kad 2024 m. gegužės 6 d., 23.00 val., (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) srities į (duomenys neskelbtini) kelio postą mikroautobuso „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko pilietis M. P., kuris žodžiu deklaravo, kad deklaruojamų daiktų negabena. Atlikus tikrinimą mikroautobuso bagažinės skyriuje esančiose dėžėse rasta neslėptų, bet muitinei nedeklaruotų įvairių šalių ir įvairaus nominalo krepšys monetų, kurių svoris 4,628 KGM. Taip pat rasta 183 pakuotės grožio priemonių ir maisto papildų, t. y. 50 vnt. „SIMPLY THE BEST HYDROGEL MASKS SET“; 5 vnt. „SILKY HAIR TRAVEL SET“; 10 vnt. „BE LOVED HYALUROIC MIST“ 110 ml; 10 vnt. „BE LOVED RENEWAL NIGHT SERUM“ 30 ml; 10 vnt. „BE LOVED VITALIZE MOISTURIZING SERUM“ 30 ml; 3 vnt. maisto papildai „GREENFLASH MARINE COLLAGEN“ po 30 tablečių; 3 vnt. maisto papildai „GREENFLASH CALCIUM MARINE“ po 30 tablečių; 3 vnt. maisto papildai „GREENFLASH VITAMIN C LIPOSOMAL“ po 30 tablečių; 2 vnt. „BE LOVED CLEANSING RADIANCE FACIAL PADS“; 5 vnt. „BE LOVED HYDROGEL EYE PATCHES PINK GLOW“; 5 vnt. „BE LOVED REVITALIZING CONTOUR EYE CREAM“ 25 ml; 4 vnt. „BE LOVED RICH REJUVENATING NIGHT CREAM“ 50 ml; 2 vnt. „BE LOVED LIGHT HYDRATING DAY GEL CREAM“; 4 vnt. „BE LOVED HYALURONIC CLEANSING OIL“; 1 vnt. „BE LOVED HYALURONIC CLEANSING FOAM“ 150 ml; 3 vnt. „GREENFLASH“ maisto papildai 6 g; 3 vnt. proteino „WHEY PROTEIN CHOCOLATE“ po 450 g; 3 vnt. proteino „WHEY PROTEIN VANILLA“ po 450 g. Gabentų prekių vertė, įskaitant mokėtinus mokesčius – 1 113,94 Eur (22,28 BBND). Tokiais veiksmais M. P. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 135 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 139 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 400 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – daiktų konfiskavimas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutinkant su priimtu Institucijos nutarimu, M. P. atstovė advokatė Asta Skujytė pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 17 d. nutartimi netenkintas, Institucijos 2024 m. rugsėjo 18 d. Nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad M. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį. Daryti priešingą išvadą nei padarė Institucija, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde M. P. atstovė advokatė Asta Skujytė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 17 d. nutartį bei Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. P. nutraukti, konfiskuotas prekes grąžinti M. P. bei jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas formaliai vertino skundo argumentus, ir tai patvirtina skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje esanti ištrauka – „Savo skundu Pareiškėjas prašo neginčija, kad savo automobiliu sukėlė eismo įvykį, tačiau nurodo, kad iš eismo įvykio vietos ji nepasišalino tyčia, taip nutiko dėl to, nes blogai jautėsi, ir manė, kad su kaimynu galės išsiaiškinti sekančią dieną“, – kuri nėra susijusi su M. P. administracinio nusižengimo aplinkybėmis ir yra įterpta iš kito procesinio dokumento. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismas nebuvo pakankamai įsigilinęs būtent į M. P. administracinio nusižengimo bylos medžiagą, kas nulėmė nepagrįstos nutarties priėmimą. Toks formalaus vertinimo pavyzdys nėra nutartyje vienintelis, tačiau svarbiausia ar administracinio nusižengimo byloje apskritai galimas formalus medžiagos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų vertinimas.

3.2. M. P. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis buvo pasakęs žodine deklaracija, ką veža automobilyje, tačiau, kaip buvo nustatyta administracinio nusižengimo tyrimo metu ir nagrinėjimo teisme metu, kertančio sieną asmens ir muitinės (pasienio) pareigūno tarpusavio veiksmai nėra filmuojami, pokalbiai nėra įrašinėjami, todėl M. P. neturi jokių realių galimybių įrodyti, jog jis teigia tiesą. Paneigti teismo išvadą, kad įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją daiktų muitinei nepateikė tiesiogine tyčia, jis neturi jokių galimybių. Bylos nagrinėjimo metu M. P. nurodė, jog per sieną važiuoja apie penkis kartus per mėnesį. Nebuvo nė karto, kad jo automobilis nebūtų patikrintas siekiant nustatyti, ką asmuo vežasi. Objektyviai suprantama, jog asmuo, taip dažnai keliaujantis per sieną jau turi įgūdžių ir patirties, kaip, ką ir kada reikia deklaruoti. Todėl sunku suvokti, kokiu pagrindu protingas ir apdairus asmuo būtų siekęs nuslėpti nuo muitinės pareigūno prekes, kurios automobilyje net nebuvo kaip nors paslėptos. Taigi didesnė tikimybė, kad vis dėlto asmuo žodine deklaracija deklaravo įvežtas prekes.

3.3. Skunde teigiama, kad gabentų per sieną įvairių šalių monetų vertinimas atliktas pažeidžiant in dubio pro reo principą, kadangi didesnės dalies monetų tiksli vertė nubaudimo metu nebuvo žinoma, o visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Monetų vertinimo spragas įrodo iš Nacionalinės numizmatų asociacijos, kaip specialių žinių turinčio subjekto, 2024 m. spalio 14 d. gautas elektroninis laiškas, kuriame suteikta informacija reiškia, jog Kauno teritorinės muitinės atliktas vertinimas yra labai apibendrintas, neapibrėžtas, netikslus, neišsamus, klaidinantis ir, svarbiausia, sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. padėtį, t. y. nuo nustatytos įvairių valstybių monetų vertės priklauso nuobaudos dydis. Skundo autorė pažymi, kad įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau šiuo atveju tokia pareiga yra akivaizdžiai perkelta M. P. ne tik abiejų vežtų prekių grupių aspektu – tiek įvairių šalių monetų (vertinimo, vertės nustatymo klausimas), tiek grožio priemonių (tikslaus kiekio nustatymo klausimas), bet ir tiesioginės tyčios atveju, t. y. buvo ar nebuvo žodinė deklaracija dėl įvežtų daiktų.

3.4. Apeliantas taip pat nesutinka su grožio prekių vertės nustatymu, kadangi ir šioje dalyje yra itin daug spragų, netikslumų ir neatitikimų, kurie niekaip nebuvo pašalinti. M. P. institucijai pateikė dokumentą, įrodantį, kad sulaikytas grožio prekes laimėjo, taip pat pateikė duomenis apie sulaikytų prekių vertę, tačiau Institucijos teigimu, tokie duomenys vertinami tik kai asmuo gabenamas prekes pateikia deklaravimui. Šioje vietoje anot skundo autorės vėl susiduriama su prieštaringomis aplinkybėmis dėl žodinės deklaracijos – M. P. teigimu jis nurodė ką veža automobilyje, muitinės pareigūno teigimu – ne.

3.5. Skunde pažymima, kad iš pateiktos sulaikytų prekių vertės lentelės matyti, jog galutinis grožio prekių kiekis – 126 vienetai. Toks pat prekių kiekis nustatytas ir Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokole bei administracinio nusižengimo nutarime prekių kiekis yra nurodytas 183 vienetai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokole, administracinio nusižengimo nutarime, 2024 m. gegužės 13 d. tarnybiniame rašte dėl sulaikytų prekių kodų ir vertės nustatymo bei išvadoje dėl situacijos susijusios su prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. gegužės 7 d.), sulaikytų grynųjų pinigų ir grožio priemonių sureguliavimo, nurodant sulaikytų prekių kiekį vienetais, įsivėlė rašymo apsirikimas. Tačiau neaišku kuo remiantis teismas priėjo tokios išvados, kai patys Kauno teritorinės muitinės atstovai taip neteigė. Objektyviai suprantama, kad galima padaryti prielaidą, kad 126 ir 128 dar gali būti rašymo apsirikimas, bet tik ne 126 ir 183, 128 ir 183, nes tai visiškai skirtingi skaičiai. Akivaizdu, kad teismas bet kuria kaina siekė pateisinti visus Kauno teritorinės muitinės pareigūnų veiksmus administracinio nusižengimo tyrime. Konstatuoti vien rašymo apsirikimą nepakanka, nes tokiu atveju reikia konstatuoti ir faktinio skaičiavimo klaidą, tačiau nėra žinoma, kurioje būtent stadijoje buvo padaryta skaičiavimo klaida. Institucijos Nutarimas yra baigiamasis institucijos atlikto administracinio nusižengimo tyrimo aktas, todėl jame negali ir neturi būti jokių klaidų, netikslumų ir neaiškumų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas K. R. prašo Kauno apygardos teismo administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. atstovės advokatės Astos Skujytės apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad asmuo, dažnai vykstantis per valstybinę sieną, siekiant išvengti mokėtinų mokesčių ir galimų draudimų vykstant iš Rusijos Federacijos, žinant, kad muitinis tikrinimas vykdomas atrankos būdu, gali siekti išvengti prekių pateikimo muitinei, jas deklaruojant ir mokant privalomus mokesčius. M. P. gabentoms prekėms, kurios klasifikuotinos TARIC kodu 3304 99 00 00, 3305 90 00 00, yra taikomas draudimas įvežti iš Rusijos Federacijos (2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ 3i str.), tai leidžia daryti išvadą, kad buvo siekiama išvengti muitinės kontrolės, nedeklaruojant gabenamų prekių. Teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 139 straipsnio 1 dalies a punktu, M. P. įvežamas prekes turėjo pateikti muitinės kontrolei, jas deklaruojant raštu.

4.2. Pagal ANK 208 straipsnio 1, 2, 3 dalių normų prasmę kontrabandos dalykas gali būti viskas, ką pagal galiojančius teisės aktus privalu pateikti muitinei, t. y. deklaruoti. Asmuo, norintis deklaruoti gabenamus daiktus, pats privalo apie tai informuoti muitinės pareigūną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-359-648/2018). Ši asmens pareiga išlieka tiek nesant tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno reikalavimo, tiek ir tais atvejais, kai pareigūnai neatlieka asmens tikrinimo. Kauno teritorinės muitinės pateiktas gabentų prekių muitinės įvertinimas atliktas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1B-429 „Dėl Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinių muitinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtintomis Kauno teritorinės muitinės nuostatomis, Kauno teritorinė muitinė (jos pareigūnai) turi teisę nustatyti gabenamų prekių muitinę vertę.

4.3. Sulaikytų ne Sąjungos prekių muitinis įvertinimas (nagrinėjamu atveju pagal Prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-05-07) buvo atliekamas Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriuje, vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1BE-1043 patvirtintų Prekių muitinio įvertinimo tvarkos aprašo 2 punkte nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta muitinio įvertinimo metodų taikymo tvarka. Nesant galimybės šių prekių muitinės vertės nustatyti sandorio vertės metodu (SMK 70 straipsnis), taip pat muitinio įvertinimo metodais, nurodytais SMK 74 straipsnio 2 dalyje, ji nustatoma vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi ir remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje (42 punktas). Todėl abejoti nustatytos prekių muitinės vertės patikinimu nėra pagrindo. Sulaikytų prekių muitinio įvertinimo ir privalomų sumokėti mokesčių apskaičiavimo faktiniai ir teisiniai pagrindai išsamiai nurodyti Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Tarnybiniuose pranešimuose Nr. 4BE-2144, 2024 m. gegužės 24 d. (maisto papildai, grožio priemonės), Nr. 4BE-2354, 2024 m. birželio 13 d. (monetos).

4.4. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su gabentomis grožio prekėmis, laikytinos klaidinančiomis ir nėra pagrįstos. 2024 m. gegužės 7 d. Prekių sulaikymo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad sulaikoma 183 pakuotės įvairių grožio priemonių ir maisto papildų. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, vertinant sulaikytas prekes (Prekių sulaikymo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikytų prekių aprašo 13 numeriu pažymėta pozicija Greenflash, maisto papildas 6 g vienetų skaičius 60), 60 vnt. buvo skaičiuojama kaip 3 vnt. pakuočių, kuriose yra po 20 vnt. mažesnių pakuočių po 6 g (Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas Nr. MD- KM00-ANR_T-241-2024 16 pozicija). Bendras kiekis yra 126 pakuotės (183-60=123, pridedant 3 pakuotes (3x20), ir tai sudaro 126 pakuotes). Šį kiekį patvirtina administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančios nuotraukos. Dalies prekių muitinis įvertinimas buvo atliekamas ne pagal jų pakuočių kiekį, o pagal svorį (kg), todėl Kauno teritorinės muitinės 2024 m. gegužės 27 d. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus Tarnybiniame pranešime Nr. 4BE-2144 yra nurodomas vertinamų prekių svoris (vertinamų prekių kiekis yra išreikštas Sąjungos teisės aktuose (1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo, I priede nustatytąja Kombinuotąja nomenklatūra) nustatytu ir TARIC paskelbtu mato vienetu).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovės advokatės Astos Skujytės apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliantas ir jo atstovė skunde apygardos teismui ginčija M. P. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje bei nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą vertino formaliai, nes M. P. muitinės pareigūnams žodžiu deklaravo kokias prekes veža automobilyje, be to administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta tiksli jo vežtų didžiosios dalies monetų bei grožio prekių vertė. Skundo autorės teigimu, visi neaiškumai administracinio nusižengimo byloje turėtų būti aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina nesant administracinio nusižengimo sudėties.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo bei Institucijos atsiliepimo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

8. ANK 208 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno prekes, pinigus ar kitus privalomus pateikti muitinei daiktus, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

9. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 ir 3 dalis, asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nedelsdamas jas pristato į muitinės nurodytą muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, vykdamas muitinės nurodytu maršrutu ir laikydamasis muitinės nurodymų, jeigu muitinė jų duoda. Bet kuris asmuo, prisiimantis atsakomybę už prekių vežimą po to kai jos įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, tampa atsakingu už 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų vykdymą. Be to, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo.

10. Nagrinėjamu atveju šioje administracinio nusižengimo byloje ginčas visų pirma kilo dėl žodinės deklaracijos pateikimo muitinės pareigūnui. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jis žodžiu muitinės pareigūnui nurodė ką veža automobilyje. Vis tik, iš 2024 m. gegužės 7 d. vyresniojo inspektoriaus T. B. tarnybinio pranešimo bei žodinės deklaracijos 24LTKK2000ZD0150D6 matyti, kad į Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą atvykęs M. P. žodžiu deklaravo važiuojantis tuščia transporto priemone ir deklaruojamų daiktų neturi, tačiau atlikus patikrinimą automobilio bagažinės skyriuje buvo rasti nepaslėpti, tačiau muitinės tikrinimui nepateikti daiktai: krepšys su įvairių šalių ir įvairių nominalų monetomis, kurio svoris – 4628 g, bei 183 vienetai įvairių grožio priemonių pakuočių (administracinio nusižengimo bylos medžiagos 1 t., b. l. 9–10). Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad M. P. žodžiu deklaravo vežamas prekes, tačiau pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad buvo pamiršęs apie jo automobilyje vežamas monetas, taigi tai suponuoja išvadą, kad apie jas muitinės pareigūnui jis nepaminėjo. Be to, jo pateiktame paaiškinime taip pat teigiama, kad jis muitinės pareigūnui neva nurodė vežantis grožio priemones, tačiau apie monetas paaiškinime nurodoma tik tai, jog patikrinimo metu jos buvo rastos pareigūno, nes pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jas gavęs iš draugo pamiršo išimti iš automobilio (administracinio nusižengimo bylos medžiagos 1 t., b. l. 5). Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo muitinės pareigūnui žodžiu nedeklaravo vežantis monetas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

11. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme kaip liudytojas buvo apklaustas ir muitinėje patikrinimą bei daiktų sulaikymą atlikęs vyresnysis inspektorius T. B., kuris paaiškino, kad M. P. nurodžius, jog jis neturi deklaruotinų prekių, buvo nutarta patikrinti jo vairuojamą automobilį, kuriame vis tik buvo rastos prekės, turėjusios būti pateiktos deklaravimui, t. y. be monetų dar ir grožio priemonės. Taip pat liudytojas nurodė, kad M. P. ne pirmą kartą kerta Lietuvos Respublikos sieną, jos kirtimo tvarka jam yra žinoma, su šiuo asmeniu iki įvykio jis ankščiau nėra bendravęs ir neturėjęs konfliktų. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, nes jis žemesnės instancijos teisme buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, nenustatytas ir šio liudytojo suinteresuotumas administracinio nusižengimo bylos baigtimi ar tikslas apkalbėti M. P.. Sprendžiant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš tiesų žodžiu nenurodė per Lietuvos Respublikos sieną gabenantis ir grožio priemones papildomai pažymėtina, jog muitinės patikrinimo metu jis neturėjo prekių įsigijimo dokumentų, tuo tarpu juos pateikė tik vėliau, juolab kaip teisingai pastebėta pirminiame Institucijos atsiliepime, pateiktame apylinkės teismui, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Institucijai išsiuntė 2024 m. balandžio 22 d. sąskaita-proforma, kurioje nėra nurodytas nei prekių siuntėjas, nei gavėjas, o pagal spaudo duomenis ši sąskaita parengta (duomenys neskelbtini), tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo keliavo iš (duomenys neskelbtini) ir teigė ten laimėjęs grožio prekes (administracinio nusižengimo 1 t., b. l. 129, administracinio nusižengimo bylos medžiagos 1 t., b. l. 23–24). Taigi, šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismui sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš tiesų tyčia muitinės pareigūnui žodžiu nedeklaravo apie jo vežamas prekes.

12. Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentų daiktų – monetų bei grožio priemonių vertė. Apeliantų skundas iš esmės yra grindžiamas analogiškais argumentais, kurie jau buvo nurodyti pateikiant skundą apylinkės teismui dėl Institucijos Nutarimo ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje buvo išsamiai pasisakyta. Taigi, apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams jų išsamiai nekartos, o juos papildys atsakydamas į esminius skundo argumentus. Nors skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė monetų įsigijimo dokumentus, tačiau visų pirma pažymėtina, kad patikrinimo metu muitinėje M. P. automobilyje buvo rasta 4628 g monetų, tuo tarpu iš jo pateikto siuntos siuntimo kvito matyti, jog siunčiamo krovinio svoris – 9,7 kg (administracinio nusižengimo bylos medžiagos 1 t., b. l. 21), tad šie duomenys pagrįstai buvo atmesti kaip negalintys pagrįsti monetų vertės. Be to, Kauno teritorinė muitinė kreipėsi į Lietuvos banką dėl informacijos pateikimo apie ES valstybių bei trečiųjų šalių monetų vertės nustatymo, tačiau Lietuvos bankas negalėjo pateikti informacijos apie valiutų buvimą apyvartoje ir jų vertę bei siūlė kreiptis į šalių centrinius bankus (administracinio nusižengimo bylos medžiagos 1 t., b. l. 25–27). Institucija sprendė, kad šiuo atveju nėra racionalu kreiptis į 46 valstybių centrinius bankus siekiant gauti informaciją apie monetų vertę, todėl jas buvo nutarta klasifikuoti kodu TARIC 7118100000. Iš tarnybinio pranešimo dėl prekių muitinio įvertinimo ir privalomų sumokėti mokesčių apskaičiavimo matyti, kad Institucija vadovavosi Suderintos sistemos paaiškinimais pateiktais prie 7118 pozicijos, kuria klasifikuojamos bet kokio metalo (įskaitant tauriuosius metalus) monetos, kurių svoris ir dizainas yra oficialiai nustatytas ir kurios vyriausybės kontroliuojamu būdu yra išleistos naudoti kaip teisėta mokėjimo priemonė, tai gali būti atskiros monetos ar jų rinkinių siuntos, kurios yra teisėta mokėjimo priemonė monetos išleidimo šalyje, taip pat ir monetos, kurios nebėra teisėta mokėjimo priemonė, tačiau neklasifikuojamos kolekcionavimo priemonės. Be to, 7118.10 subpozicijai priskiriamos: 1) monetos, kurios buvo teisėta mokėjimo priemonė, bet buvo išimtos iš apyvartos; 2) vienoje šalyje išleistos monetos, skirtos išleisti į apyvartą kitoje šalyje; kertant sieną kompetentinga institucija jų dar neišdavė kaip teisėtos mokėjimo priemonės (administracinio nusižengimo bylos medžiagos 1 t., b. l. 34). Apygardos teismo vertinimu, Kauno teritorinė muitinė išnaudojo visus objektyviai įmanomus ir logiškus būdus nustatyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilyje rastų monetų vertę bei aiškiai nurodė kokiais teisės aktais vadovaujantis bei kokiu būdu ši vertė buvo apskaičiuota, todėl teigti, kad šiuo atveju liko tam tikri neaiškumai, kurie turėtų būti aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, nėra pagrindo.

13. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo nutartyje bei kaip jau minėta ir šioje apygardos teismo nutartyje, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė Institucijai grožio prekių įsigijimo dokumentą, tačiau ne muitinio patikrinimo metu, o vėliau, be to, dokumento forma Institucijos pareigūnams sukėlė objektyvių ir pagrįstų įtarimų dėl šio dokumento autentiškumo, todėl juo nebuvo vadovaujamasi. Be kita ko, apeliaciniame skunde yra kvestionuojamas nustatytas grožio prekių kiekis, teigiant, kad Institucijos parengtuose dokumentuose jis yra skirtingas, t. y. nurodoma, jog M. P. gabeno 126, 128 arba 183 vienetus grožio prekių. Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas tokį skirtingą gabentų grožio priemonių vienetų skaičių vertino kaip rašymo apsirikimą, tačiau vis tik apygardos teismui pateiktame atsiliepime Institucija nurodo, dėl kokių priežasčių gabentų grožio prekių vienetų skaičius tam tikruose Institucijos dokumentuose skiriasi. Iš prekių sulaikymo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad muitinio patikrinimo metu buvo sulaikyti 183 vienetai įvairių grožio priemonių ir maisto papildų (administracinio nusižengimo bylos medžiagos 1 t., b. l. 7), tuo tarpu daiktų ir dokumentų paėmimo protokole Nr. MD-KM00-ANR_T-241-2024 suskaičiuojama 126 vienetai grožio priemonių (administracinio nusižengimo bylos medžiagos 1 t., b. l. 3–4). Visgi, 126 vienetai tai bendras sulaikytų įvairių grožio prekių pakuočių kiekis, tačiau vieno iš gabentų grožio produktų – „Greenflash Soft Sorb“ viena pakuotė yra sudaryta iš dvidešimties smulkesnių pakuočių, tuo tarpu tokių didelių pakuočių buvo trys vienetai. Taigi, iš bendros visų gabentų grožio priemonių pakuočių sumos – 126 atėmus tris dideles pakuotes ir pridėjus tris kart po dvidešimt smulkesnes pakuotes, gaunamas rezultatas – 183 (126-3=123; 123+60=183). Apygardos teismui nekyla abejonių dėl grožio prekių kiekio nustatymo, akivaizdu, kad šiuo atveju apskaičiuojant jų kiekį nebuvo padarytas ir rašymo apsirikimas.

14. Atsižvelgiant į vis tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, jog atliekant administracinio nusižengimo tyrimą buvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leido daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 strasipnio 2 dalyje, yra įrodyta.

15. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucijos Nutarimu skirta 2 400 Eur bauda nesiekia ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkio ir yra labiau artima šios sankcijos minimumui. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, Institucijos Nutarimu M. P. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga jo padarytam administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytina jo teises suvaržanti labiau nei tai būtina pasiekti administracinės nuobaudos tikslams. Bauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta tinkamai pritaikius ANK nuostatas, be to, šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta nei M. P. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jis nepripažino padaręs administracinį nusižengimą. Sprendžiant, kad M. P. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai svarbu paminėti ir tai, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes ir sulaikyti nuo tolimesnių analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų darymo.

16. ANK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

17. Įvertinus tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinis skundas netenkinamas, nėra jokio teisinio pagrindo ir tenkinti apeliaciniame skunde pareikšto prašymo dėl M. P. patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. atstovės advokatės Astos Skujytės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėja Laima Šeputienė